Rusijos pajėgos griauna Ukrainos miestus ir artėja prie sostinės Kijevo, nesiliaudamos bombarduoti, o tai vis gilina humanitarinę krizę šiame jau trečią savaitę vykstančiame kare.
Antradienį Londone susirinkusiems Europos lyderiams Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad supranta, jog NATO neketina priimti Ukrainos. V. Zelenskis tai yra nurodęs ir anksčiau, tačiau šis pareiškimas buvo aiškesnis. Rusija pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo siekio įstoti į NATO, priimtų neutralų statusą ir demilitarizuotųsi.
JAV prezidentas Džo Baidenas trečiadienį paskelbs, kad JAV teikia daugiau karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ir priešlėktuvinės gynybos ginklus. V. Zelenskis trečiadienį per vaizdo įrašą turėtų kalbėti Kongrese.
Štai keletas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia žinoti apie konfliktą:
Kijeve aidi artilerijos ugnis, Rusijai pradėjus smūgius, kurie sukėlė didžiulį gaisrą 15 aukštų daugiabutyje. V. Zelenskis sakė, kad pabūklai taip pat pataikė į keturis daugiaaukščius pastatus, žuvo dešimtys žmonių.
Sprogimai padarė didelę žalą konstrukcijoms, o sprogimo smūgio bangos perskrodė įėjimą į metro stotį miesto centre, kurią gyventojai naudojo kaip slėptuvę nuo bombų.
Trečiadienio rytą per Rusijos apšaudymą iš dalies sugriuvo 12 aukštų gyvenamasis namas. Per griūtį buvo sužeisti du žmonės, o daugiau kaip 30 žmonių buvo priversti išeiti iš apgadinto statinio.
Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos vadovai antradienį traukiniu atvyko į Kijevą, taip parodydami paramą Ukrainai. Slovėnijos atstovas Janezas Jansa apibūdino šį vizitą kaip žinutės siuntimą, kad Ukraina yra europietiška šalis, kuri nusipelno, kad vieną dieną būtų priimta į Europos Sąjungą.
Ukrainos katalikų bažnyčios Jungtinėse Valstijose vadovas antradienį kreipėsi į ukrainiečius, prašydamas humanitarinės pagalbos, taip pat ginklų, kurie padėtų ukrainiečiams kovoti su Rusijos invazija. Kunigas Borisas Gudziakas klausė, kokia nauda iš to, kad maitiname Ukrainos piliečius, „jei jų smegenys bus susprogdintos, jei jų gyvenamieji namai bus paversti griuvėsiais“.
Po kelias dienas trukusio nesiliaujančio Rusijos Mariupolio apšaudymo maždaug 20 000 civilių gyventojų pasinaudojo humanitariniu koridoriumi ir pabėgo iš uostamiesčio. Maršrutas driekiasi į vakarus daugiau kaip 160 mylių iki Ukrainai priklausančio Zaporožės miesto.
Vėlų antradienį per dar vieną pietinio uostamiesčio puolimą Rusijos kariai užėmė Mariupolio ligoninę ir paėmė įkaitais apie 500 žmonių, sakė regiono lyderis Pavlo Kyrylenko. Pasak jo, kariai į Regioninę intensyviosios terapijos ligoninę išvarė 400 žmonių iš kaimyninių namų, taip pat manoma, kad viduje yra apie 100 gydytojų ir pacientų.
Ukraina pranešė, kad per Mariupolio šturmą žuvo Rusijos generolas.
Antradienį žuvo generolas majoras Olegas Mitiajevas, vadovavęs 150-ajai motorizuotųjų šaulių divizijai, sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka. Iš Rusijos nebuvo gauta patvirtinimo apie ketvirtą praneštą rusų generolo žūtį Ukrainoje.
Rytuose Rusijos pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė Charkovo centrą, pataikydamos į miesto istorinį centrą, įskaitant pagrindinę turgavietę. Gelbėtojai iš sugriautų daugiabučių traukė žuvusių civilių kūnus.
Du „Fox News“ dirbę žurnalistai žuvo, o vienas buvo sužeistas, kai pirmadienį netoli Kijevo į automobilį, kuriuo jie važiavo, pataikė šūviai, antradienį pranešė tinklas.
55 metų operatorius žurnalistas Pierre’as Zakrzewskis žuvo kartu su 24 metų ukrainiečių žurnaliste Oleksandra „Saša“ Kuvšynova, kuri padėjo „Fox“ ekipažams orientuotis šalyje. Kitas reporteris Benjaminas Hallas buvo sužeistas.
Londone gyvenęs P. Zakrzewskis nušvietė konfliktus Irake, Afganistane ir Sirijoje, o praėjusiais metais atliko svarbų vaidmenį išvežant „Fox“ laisvai samdomus darbuotojus ir jų šeimas iš Afganistano po JAV pasitraukimo, pranešė tinklas.
Išpuolis įvyko praėjus dienai po to, kai rusų pajėgos apšaudė dokumentinių filmų kūrėjo Brento Renaud automobolį, šis žuvo.
Liepsnos nuniokojo daugiabutį gyvenamąjį namą vakariniame Kijevo Sviatošynskio rajone, kai gelbėtojai lipo kopėčiomis gelbėti žmonių.
Tiršti, tamsūs dūmai užtvindė orą. Įvykio vietoje dirbęs ugniagesys patvirtino, kad vienas žmogus žuvo, o keli buvo išgelbėti gyvi, tačiau daugiau žmonių liko įstrigę viduje. Jauna moteris verkė prie apdegusio pastato, kur sukrėsti gyventojai vertino padarytą žalą.
„Žmonės miršta, o blogiausia, kad miršta vaikai“, – sakė įvykio vietoje buvęs ugniagesys Andrijus, kuris pasakė tik savo vardą, prieš grįždamas atgal į degantį pastatą.
Tuo tarpu nedidelis, bet vis didėjantis skaičius žmonių grįžta į Ukrainą padėti – nuo užsienio savanorių iki ukrainiečių emigrantų vyrų, o pastaruoju metu ir moterų.
„Aš grįšiu ir padėsiu. Esu sveikatos apsaugos darbuotoja, todėl ligoninėms reikia pagalbos“, – sakė 50-metė Iryna Orel, nešdamasi savo bagažą, kai įlipo į traukinį iš Pšemyslio (Lenkija) į Lvovą Vakarų Ukrainoje. „Ir aš liksiu iki galo.“
V. Zelenskis anksti trečiadienį pareiškė, kad Rusijos reikalavimai per derybas tampa „realistiškesni“.
Po Ukrainos derybininkų susitikimo su Rusijos kolegomis Ukrainos prezidento padėjėjas Ihoris Žovkva sakė, kad antradienio derybos buvo konstruktyvesnės. Planuojama, kad derybos bus tęsiamos trečiadienį.
Rusija išplatino siūlomą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje reikalaujama apsaugoti „pažeidžiamose situacijose“ esančius civilius Ukrainoje kartu su saugiu humanitarinės pagalbos ir iš šalies norinčių išvykti žmonių judėjimu, neminint Rusijos atsakomybės už karą.
Kitą savaitę D. Baidenas turėtų vykti į Briuselį, kur dalyvaus derybose su NATO ir Europos lyderiais, kuriose bus aptarta Rusijos invazija, antradienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.
Emocingoje kalboje Kanados įstatymų leidėjams V. Zelenskis paprašė Kanados parlamento ir ministro pirmininko Justino Trudeau padėti sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Ukrainos prezidentas kalbėjo per vaizdo įrašą pilnoje Bendruomenių rūmų salėje Otavoje.
JAV antradienį pridėjo daugiau sankcijų, tarp kurių taikinių yra ir aukšti Rusijos kariuomenės pareigūnai. JAV taip pat įvedė papildomas sankcijas Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai už tai, kad jis leido Rusijai naudotis jo šalimi kaip placdarmu atakoms prieš Ukrainą.
ES taip pat pridėjo naujų sankcijų, kuriomis siekiama atimti iš oligarchų prabangos dalykus, pavyzdžiui, grynaveislius žirgus, ir skyrė sankcijas 15 asmenų, įskaitant Rusijos valstybinės televizijos kanalo „Pirmasis kanalas“, kuris, ES teigimu, naudojamas propagandai skleisti, vadovą.
