Kaip pranešama, anoniminis kazachų pareigūnas informavo žiniasklaidą, jog Kazachstanas dėl baimės, kad Rusijos agresija plėsis už Ukrainos ribų, gerokai didina finansavimą šalies gynybos apsaugai ir mezga tvirtesnius ryšius su Kinija bei NATO šalimis.
Centrinės Azijos šalis savo gynybos apsaugai skirs papildomai 441 mlrd. tengų (918 mln. JAV dolerių). Dalis šių pinigų bus išleisti kariniams rezervams stiprinti.
Nors Rusija 2022 m. pradžioje, kai Kazachstane buvo prasidėję žiaurūs antivyriausybiniai protestai, ir išrikiavo kaimynės teritorijoje savo taikdariškas pajėgas, Maskvos sukeltas karas Ukrainoje apsunkino Rusijos ir sąjungininko Kazachstano bendradarbiavimą.
Kazachstanas yra paskelbęs neutralią poziciją vykstančio karo atžvilgiu ir nusprendė nepadėti nei Rusijai, nei Ukrainai.
Kazachų Prezidentas Kasymas Jomartas Tokajevas birželį vykusiame Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume šalia savo sąjungininko Vladimiro Putino sakė kalbą ir teigė, kad jo šalis nepripažins savavališkai paskelbtos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų nepriklausomybės.
Šie pareiškimai visuotinai buvo laikomi įžeidimu Putinui, kuris teigė, kad būtent norėdamas „išlaisvinti“ prokremliškai nusiteikusių separatistų respublikas nusprendė įvesti savo armiją į Ukrainą.
Po minėtų Tokajevo pareiškimų Rusija, teigdama, kad Kazachstanas pažeidė aplinkosaugos reikalavimus, nustojo per savo uostą Novorosijske į Europą tiekti kazachišką naftą. Šis draudimas buvo greitai atšauktas, kai kazachų vyriausybė pagrasino blokuoti Kazachstano pasienio kontrolės punktuose sankcijų vengiančios Rusijos importą.
Susilpnėjus ryšiams su Rusija Kazachstanas pastaraisiais mėnesiais pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su Kinija, JAV ir NATO nare Turkija.
Vyresnysis Karazchstano pareigūnas teigė, kad dėl Maskvos galimos agresijos už Ukrainos ribų įtampa regione auga.
– Įsivaizduokite, kad [Rusija] daugiau nebegali kabinėtis prie Ukrainos. Ar mes nebūsime naujas jos taikinys? – kėlė retorinį klausimą vardo nepasisakęs pareigūnas.
