Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Po trejų metų įšaldytų derybų dėl konflikto Rytų Ukrainoje, gruodžio 9 dieną numatytas Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus prezidentas Emmanuelis Macronas ir kanclerė Angela Merkel.

Šiame susitikime Prancūzijos ir Vokietijos tikslas – atnaujinti taikos derybas dėl vienintelio aktyvaus ginkluoto konflikto Europoje, Rytų Ukrainoje, kurio metu, nuo 2014 metų, jau žuvo daugiau nei 13 000 žmonių.

Šis susitikimas pavadintas „Normandijos“ vardu todėl, kad jis siejamas su pirmuoju keturių šalių vadovų susitikimu, vykusiu būtent šiame Prancūzijos regione 2014 metais. Jis išskirtinis tuo, jog yra pirmasis tokio pobūdžio susitikimas po trejų metų įšaldytų derybų. Tai taip pat jis bus pirmasis naujojo Ukrainos prezidento ir Kremliaus vadovo susitikimas.

Į derybų atnaujinimą žiūrima optimistiškai, nes tiek Prancūzijos prezidentas, tiek Vokietijos kanclerė dirbo daug ir tikėjosi, kad galiausiai bus atnaujintas Minsko taikos susitarimas, pasirašytas 2015 metų vasario 12 dieną.

Paryžiuje vykstančių derybų metu, didžiausias dėmesys bus skiriamas šioms temoms: paliauboms Rytų Ukrainoje, sunkiųjų ginklų išvežimui iš šalies, Kijevo kontrolės atkūrimui pasienyje su Rusija, padidėjusių separatistų kontroliuojamų teritorijų autonomijai.

Po to, kai balandį Vladimiras Zelenskis buvo išrinktas naujuoju Ukrainos prezidentu, Kijevo ir Maskvos santykiai šiek tiek atšilo. Santykių pasikeitimą simbolizavo 70 kalinių mainai, Rusijos kariuomenės atsitraukimas regione, ir Rusijos užgrobtų Ukrainos karo laivų atidavimas.

Naujasis Ukrainos prezidentas, kuris šalyje taip pat žinomas kaip garsus aktorius ir komikas, palaiko kitokią poziciją, nei jo pirmtakas Petro Porošenka, kuris nepritarė bet kokiam santykių su Rusija gerinimui po to, kai 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymą.

Zalenskis apie Ukrainos poziciją Paryžiuje vykstančiame viršūnių susitikime

Tiesa, atrodo, kad Volodymyro Zelenskio veiksmų laisvė yra suvaržyta, nes jis atstovauja savo tautos nuomonę. Ukrainiečiai jam neatleistų, jei jis su Rusijos vadovu bendrautų vienodomis sąlygomis kaip ir su kitais, ar pradėtų vykdyti Rusijos iškeltas sąlygas.

Panašu, jog Ukrainos prezidentas trokšta kuo greičiau baigti konfliktą. Gruodžio 6 dieną jis lankėsi karo fronte Chasiv Yar‘o mieste, esančiame Donecko regione, ir ten kreipėsi į savo kariuomenę, teigdamas, jog jaučia Ukrainos karių palaikymą, siekiant pagaliau baigti karinį konflktą Ukrainoje.

Anksčiau prezidentas teigė, kad derybos buvo „pirmoji pergalė“. Nors Ukraina ketina susigrąžinti visos teritorijos suverenitetą, Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iš pradžių nori, jog Paryžiaus derybos būtų sutelktos į tris dalykus: kalinių mainus, ilgalaikes paliaubas Rytų Ukrainoje ir bet kokios ginkluotos grupuotės išardymą Ukrainos teritorijoje. Taigi, taip pat ir prorusiškų separatistų grupuočių išardymą.

Kaip yra žinoma, Vakarai ir Ukraina kaltina Maskvą separatistų finansavimu ir ginklavimu, tačiau Rusija tai neigia ir teigia, kad jie atlieka politinį ir humanitarinį vaidmenį, saugant rusakalbius Ukrainos gyventojus.

Po pirmųjų ryšių su Ukrainos prezidentu, Vladimiras Putinas laikosi optimistiškos nuomonės dėl prorusiškų separatistinių regionų, tačiau nelabai kalba apie savo ketinimus, nors Maskvoje išlaikyti įtaką kaimynystėje laikoma prioritetu, ypač reikalaujant autonomijos ir rinkimų organizavimo separatistiniuose Donecko regionuose ir Luganske. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kalbėjo apie galimo „neįpareigojančio dokumento“ priėmimą po aukščiausiojo lygio susitikimo, taip pat spaudai pabrėžė, kad Rusijos požiūriu nėra jokios Minsko susitarimo alternatyvos.

Emmanueliui Macronui šis susitikimas bus tikras išbandymas, nes jis turės pagrįsti savo diplomatinę iniciatyvą, kurios tikslas „priartinti Rusiją prie Europos“. Tai padaryti bus sunku, nes Maskvos ir ES santykiai praktiškai buvo paralyžiuoti nuo Krymo aneksijos.

Pagal tarptautinę naujienų agentūrą ,,L‘AFP“, Maskvoje įsikūrusios politinės ekspertų grupės direktorius Konstantinas Kalačiovas vis dėlto galvoja, kad „naivu būtų tikėti, jog Emmanuelis Macronas gali daryti kokią nors įtaką Vladimirui Putinui, siekiant priartinti Rusiją ir ES.“ Taip pat jis skeptiškai vertina greitą Ukrainos konflikto sprendimą ir pridūrė: „Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas pabloginti konflikto, tačiau jis nori, kad bet koks sprendimas būtų vykdomas jo paties sąlygomis.“

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Taip pat skaitykite: