EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos ir pasaulio lyderiai išreiškė siaubą ir pasipiktinimą po to, kai Rusijos pajėgoms okupavus kadaise ramų Bučos miestą pasirodė civilių žūties ir masinių egzekucijų scenos, o Kremliaus kariai buvo apkaltinti žiaurumais ir karo nusikaltimais.

Įpykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išrėžė kaltinimus Rusijos pajėgoms, kad jos mieste vykdė genocidą, ir pareiškė Kremliaus vadovams, kad jie turėtų atvykti į Bučą ir pamatyti, ką padarė jų kariuomenė.

„Noriu, kad visi Rusijos Federacijos vadovai pamatytų, kaip vykdomi jų įsakymai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, pereidamas iš ukrainiečių į rusų kalbą.

„Tokie įsakymai. Toks jų vykdymas. Ir yra bendra atsakomybė. Už šias žmogžudystes, už šiuos kankinimus, už sprogimų nuplėštas rankas… už šūvius į pakaušį“, – sakė jis.

Jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos kariuomenė turi atsakyti už šalies karių veiksmus Ukrainoje.

„Kai randame žmones su už nugaros surištomis rankomis ir nukirstomis galvomis, aš nesuprantu“, – sakė jis apie Bučos gatvėse išmėtytų aukų scenas.

Pasirodė daugiau vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose užfiksuoti mirtini Rusijos okupacijos mieste, esančiame maždaug už 35 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, padariniai. Nedidelio miestelio gatvėse išmėtyti, civilių gyventojų kūnai. Aukos buvo nužudytos iš arti. Dalies iš jų rankos buvo surištos už nugaros, šauta į galvą,

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venedyktova teigė, kad 410 civilių gyventojų kūnai buvo išvežti iš Kijevo srities miestų po to, kai Ukrainos kariai juos atkovojo iš Rusijos pajėgų.

I. Venedyktova sakė, kad šie kūnai bus panaudoti tiriant įtariamus karo nusikaltimus po to, kai balandžio 3 d. prokurorai pirmą kartą galėjo patekti į teritoriją po Rusijos atsitraukimo.

Bučos miesto meras sakė, kad Rusijos pajėgoms kontroliuojant teritoriją čečėnų kovotojams, mieste žuvo 300 gyventojų.

V. Zelenskis teigė sukūręs „specialų mechanizmą“ įtariamiems Rusijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Vakarų lyderiai išreiškė pasibaisėjimą, smerkdami vaizdus iš Bučos, netoli Irpino, ir kitų Ukrainos vietų nuo vasario 24 d. prasidėjusios neišprovokuotos Rusijos pajėgų invazijos.

JAV ambasada Ukrainoje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Vaizdai iš Bučos ir kitų Putino pajėgų apleistų vietovių kelia siaubą. JAV vyriausybė yra pasiryžusi siekti atskaitomybės naudodama visas įmanomas priemones. Negalime tylėti, pasaulis turi žinoti, kas įvyko, ir mes visi turime veikti.“

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sakė, kad „niekingi Rusijos išpuoliai prieš nekaltus civilius Irpine ir Bučoje yra dar vienas įrodymas, kad V. Putinas ir jo kariuomenė Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus“.

„Padarysiu viską, kas mano galioje, kad sustabdyčiau Putino karo mašiną“, – sakė B. Johnsonas ir pridūrė, kad Didžioji Britanija sustiprins sankcijas Maskvai ir karinę paramą Kijevui.

Pasmerkimų taip pat sulaukė Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos vadovai.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareikė, kad Europos Sąjunga turi įvesti griežtesnes sankcijas Maskvai ir tiekti Kijevui daugiau ginklų. Jis paragino tarptautinę komisiją ištirti žudynes Bučoje.

„Nusikaltimai, kuriuos Rusija įvykdė beveik 300 Bučos ir kitų miestų prie Kijevo gyventojų, turi būti vadinami genocido aktais ir kaip tokie turi būti nagrinėjami“, – sakė M. Morawieckis.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas sakė, kad jį „giliai sukrėtė Bučoje nužudytų civilių gyventojų vaizdai“.

„Labai svarbu, kad nepriklausomas tyrimas užtikrintų veiksmingą atsakomybę“, – pridūrė jis pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis kartu su sąjungininkais parengs naujas sankcijas Maskvai dėl „karo nusikaltimų“, kuriuos įvykdė Rusijos kariai Bučoje.

„Civilių žudymas yra karo nusikaltimas, ir mes privalome negailestingai tirti šiuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų padarytus nusikaltimus“, – sakė jis. „Artimiausiomis dienomis su savo sąjungininkų ratu spręsime dėl tolesnių priemonių. Prezidentas Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes“.

Rusijos pajėgos, susidūrusios su stipresniu nei tikėtasi ukrainiečių pasipriešinimu netoli Kijevo, pasitraukė į teritorijas į šiaurę ir rytus nuo sostinės.

Kai kurie ekspertai abejoja, kad kariai pasitraukė, bet įtaria, kad jie persidislokuoja, kad galėtų sutelkti savo atakas Ukrainos rytuose, kur separatistai nuo 2014 m. laiko savo teritoriją.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: