Julian Asange / Youtube kadras

Kaip buvo skelbiama spalio mėnesį, verdikto dėl galimo „WikiLeaks“ kūrėjo išdavimo Jungtinėms Valstijoms sulaukta Old Bailey teisme Londono centre, kur buvo teisiamas 49-erių metų australas Julianas Assange. Jis buvo kaltinamas „Šnipinėjimo akto“ – negailestingo 1917 metų įstatymo, skirto išdavikams, kurie perduoda informaciją priešui, pažeidimu. Pirmą kartą JAV istorijoje šis įstatymas yra panaudojamas prieš žurnalistą.

Pasak kaltinimų, 2010 metais J.Assange gavo ir paskelbė įslaptintus diplomatinius ir karinius dokumentus ir dabar turi atsakyti už 17 kaltinamojo akto punktų dėl kibernetinio šnipinėjimo ir vieną kaltinimą kompiuteriniu piratavimu. Kaltinamasis buvo areštuotas 2019 metų balandžio mėnesį, po 7 metų gyvenimo kalėjime Ekvadoro ambasadoje Londone, kuri 2012 metais jam suteikė prieglobstį.

Jam galėjo būti skirta 175 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią turėtų atlikti „specialiomis administracinėmis sąlygomis“, tai yra ypač griežtame izoliatoriuje.

„Po Antrojo pasaulinio karo siaubo tautos susivienijo ir sukūrė Jungtinių Tautų ir visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pagrindus. Europiečiai taip pat sukūrė ir Europos Tarybą, Europos žmogaus teisių teismą ir į nacionalinius įstatymus įtraukė visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, suprantamą kaip nepaneigiamas žmogaus teises“, – teigia J.Assange‘o tėvas Johnas Shiptonas, gindamas sūnų.

Pareiškimą parašė Désirée Klain įkurtas tarptautinis civilinės žurnalistikos festivalis „Imbavagliati“, nuo 2015 metų suteikiantis balsą tiems žurnalistams, kurie savo šalyse patiria cenzūrą ar diktatoriškų režimų persekiojimą.

Australų žurnalistas, programuotojas ir aktyvistas J.Assange yra organizacijos „WikiLeaks“, kuri nuo 2006 metų publikuoja įvairius dokumentus iš anoniminių šaltinių, vienas iš įkūrėjų ir vyriausiasis redaktorius.

Kreipimųsi dėl jo išlaisvinimo daugėja visame pasaulyje. JAV teisingumo departamento pateikti kaltinimai J.Assange‘ui daugelio akyse yra matomi kaip rimtas precedentas visam žurnalistikos pasauliui. „Imbavagliati – Festival Internazionale di Giornalismo Civile“ buvo įkurtas bendradarbiaujant su Nacionaline spaudos federacija, „Banco di Napoli“ fondu ir glogojant „Amnesty International Italia“ ir „Unicef Italia“ organizacijoms.

Sprendimas išduoti „WikiLeaks“ įkūrėją Jungtinėms Valstijoms būtų „politiškai ir teisiškai pražūtinga Jungtinei Karalystei“, – laikraštyje „Mail on Sunday“ paskelbtame laiške teigia J.Assange‘o partnerė Stella Moris. Ji, su J.Assange‘u turinti du vaikus, teigia, jog sprendimas leisti išvadimą būtų ne tik „farsas“, bet pakenktų ir Didžiojoje Britanijoje taip akcentuojamai teisei į laisvę. „Tai perrašytų taisykles, ką čia galima skelbti ir ko ne, – sakė S.Moris. – Per vieną dieną būtų sustabdytos laisvos ir atviros diskusijos apie mūsų pačių vyriausybės ir daugelio užsieniečių piktnaudžiavimus. Užsienio šalys tiesiog galėtų pateikti ekstradicijos prašymą, teigdamos, jog britų žurnalistai arba „Facebook“ vartotojai pažeidė jų cenzūros įstatymus. Spaudos laisvė, kurią taip mylime Didžiojoje Britanijoje, yra beprasmė, jei ją gali kriminalizuoti ar nuslopinti Rusijos ar Turkijos režimai arba prokurorai Aleksandrijoje, Virdžinijos valstijoje“.

Britų teisėja atmetė Jungtinių Valstijų prašymą išduoti vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange’ą. Teisėja nurodė, kad tai būtų „despotiška“ atsižvelgus į jo psichikos sveikatą, pasak teismo, perduotas JAV Assange’as galėtų bandyti nusižudyti. Tad nepaisant JAV prokurorų pareikštų 18 kaltinimų J.Assange’ui, jis lieka Britanijoje.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: