Egipto sostinėje šimtai protestuotojų trečiadienį liko stovykloje priešais prezidentūrą, kuri anksčiau buvo apsiausta didžiulės minios, reikalavusios, kad islamiškų pažiūrų šalies vadovas Mohamedas Mursi (Mohamedas Mursis) būtų nuverstas.
“Nešdinkis!” – tūkstančiai M.Mursi priešininkų skandavo per dramatišką prezidentūros apsiaustį antradienio vakarą, o šie protestai pagal savo mastą pranoko netgi pernai vykusias demonstracijas, išvertusias iš posto autoritarinį prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką).
Nors dauguma demonstrantų naktį pasitraukė nuo prezidentūros, esančios prabangiame Heliopolio rajone, keli šimtai liko protesto stovykloje, žadėdami nesitraukti, kol M.Morsi atšauks prieštaringai vertinamą dekretą, išplečiantį jo galias.
Paryčiais apsukrūs gatvės prekeiviai pradėjo siūlyti savo prekes prie Itihadijos rūmų sienų, kurios buvo išmargintos prieš M.Mursi nukreiptais grafičiais.
“Paskutinis perspėjimas – prezidentūra apsiausta”, – savo pirmajame puslapyje rašo dienraštis “al Shuruk”, o nepriklausomas laikraštis “al Watan” skelbė: “Revoliucija prie prezidento slenksčio.”
Dar šimtai M.Mursi oponentų praleido naktį Kairo centrinėje Tahriro aikštėje, kur dešimtys palapinių buvo pastatytos prieš beveik dvi savaites.
Aktyvistai savo žinutėse socialiniuose tinkluose ragino parūpinti protestuotojams antklodžių ir maisto.
Antradienį protestai prie prezidentūros, per kuriuos policija panaudojo ašarines dujas, tapo dar vienu ženklu, kad susipriešinusiame Egipte toliau gilėja politinė krizė.
Naujausius neramumus išprovokavo lapkričio 22-ąją M.Mursi paskelbtas įsakas, išplečiantis prezidento galias ir leidžiantis jam gruodžio viduryje surengti referendumą dėl naujos konstitucijos, kurios projektą parengė islamiškų jėgų dominuojama komisija. Naująjį pagrindinį įstatymą kritikuoja liberalai, kairieji ir krikščionys.
“Kodėl jis visa tai padarė? Jis turėjo būti visų egiptiečių, o ne vien Musulmonų brolijos prezidentas”, – vienas protestuotojas sakė prie prezidentūros.
Konstitucijos projektas atsidūrė politinės ir ideologinės kovos tarp islamiškųjų jėgų ir daugiausiai sekuliarių pažiūrų opozicijos.