Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pripažino, kad jo šalis rizikavo apsiimdama surengti 2014 metų žiemos olimpiadą Sočyje, bet sakė, kad šaliai pavyko parodyti pasauliui kitokį savo veidą.
Po pasirengimo periodo, kurį lydėjo susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Rusijoje ir nerimas dėl lenktynių su laiku stengiantis užbaigti statybas, pačios žaidynės pelnė dideles Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pagyras.
Olimpiada sekmadienį baigėsi nuostabia uždarymo ceremonija ir su didžiausiu medalių kraičiu, įskaitant 13 aukso medalių, šeimininkei Rusijai.
“Mes visi rizikavome, ne tik rusai, bet ir mūsų draugai iš TOK, – sakė V.Putinas. – Jie taip pat rizikavo, jie patikėjo mumis ir prisiėmė tam tikrą riziką”.
TOK teisę rengti 2014-ųjų žiemos olimpiadą Rusijai suteikė per 2007 metų posėdį, kuriame V.Putinas su dideliu akcentu angliškai dėstė savo šalies paraišką.
Jis sakė, jog nėra tikrumo dėl to, kokiu laipsniu pavyks didžiuliai parengiamieji darbai.
“Tačiau vis dėlto žmonės patikėjo mumis ir prisiėmė tą riziką”, – sakė Rusijos lyderis per susitikimą, kuriame dalyvavo TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) ir jo nariai.
“Mes Rusijoje turime puikų posakį: kas nerizikuoja, negeria šampano. Tad šiandien galime pakelti taurę už mūsų bendrą rezultatą”, – pridūrė jis.
Sklandžiai vykusios ir neretai nuostabą kėlusios Sočio olimpinės žaidynės virto įgyvendintu prezidento Vladimiro Putino pažadu organizuoti “įspūdingą renginį”, nors abejonių dėl infrastruktūros tvarumo bei politinio fono taip ir nepavyko iki galo atsikratyti.
Siekdamas paversti savo svajonę realybe, V.Putinas per pusę dešimtmečio pavertė iki to laiko iš esmės nepaliestą pelkyną į pietus nuo Sočio olimpiniu parku su šešiais stadionais, o šalia stūksančius kalnus – pasaulinio lygio žiemos kurortu.
Tai jam atsiėjo daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių – ši įspūdinga suma pavertė Sočio žaidynes brangiausia olimpiada per visą jų istoriją, o Sočio projektas dar prieš 2007-uosius, kai šaliai buvo patikėta organizuoti žaidynes, jau turėjo ryškių požymių, kad prie jo ranką pridėjo V.Putinas.
Nepaisant Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidento Thomo Bacho (Tomo Bacho) raginimų apsieiti be politinių šūkių “ant sportininkų nugarų”, susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Rusijoje ir krizė Ukrainoje nulėmė, kad per šias žaidynes politika visuomet buvo greta.
Tačiau Rusijos pareigūnai didžiavosi, kad Sočio žiemos olimpiadai pavyko sugriauti stereotipus apie V.Putino Rusiją, teigdami, jog šalis parodė pasauliui savo atvirą veidą ir įrodė, jog gali laikytis įsipareigojimų.
“Skepticizmo ledas dėl naujos Rusijos buvo suskaldytas, – paskelbė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas. – Dabar jūs pamatėte, kad Rusija gali laikytis žodžio”.
Oficialus olimpiados šūkis “Karštos. Žiemos. Tavo.” sulaukė daugybės pašaipų, kai buvo pristatytas, tačiau olimpiadai artėjant prie pabaigos jis atrodo kur kas labiau vykęs, turint galvoje žaidynių žiūrovams komfortišką oro temperatūrą, neištirpusį sniegą ir nuolat gerėjančią atmosferą.
Daugelis vyko į Sočį nusiteikę, kad teks susidurti su drakoniškomis saugumo priemonėmis po to, kai Kaukazo kovotojai pagrasino atakomis per žaidynes. Tačiau nors saugumu čia rūpinamasi itin nuodugniai, šių priemonių taikymas nebuvo toks įkyrus, kaip daugelis veikiausiai tikėjosi.
Mintis rengti žiemos olimpines žaidynes prieatogrąžių kurorte atrodė išties keista. Vienu metu oras čia netgi kalnuose buvo taip įšilęs, jog kai kurie slidininkai pasipuošė šortais.
Vis dėlto Rusijai pagelbėjo gausus snygis sausio mėnesį, o intensyvus pasirengimas garantavo, kad sniego stygiaus trasose tikrai nebuvo.
Tarptautinės slidinėjimo federacijos generalinė sekretorė Sarah Lewis (Sara Liuis) sakė, kad oro sąlygos buvo “sunkios”, bet galiausiai renginiai buvo “olimpinės klasės”.
Pasak jos, organizatoriai protingai užtikrino, kad būtų “stipri, stora ir kompaktiška sniego bazė”, kuri gali atlaikyti “daug problemų”.
Kai V.Putinas su labai ryškiu akcentu angliškai pristatė Sočio paraišką dabar jau garsioje 2007 metų TOK sesijoje Gvatemaloje, jis suteikė savo garantijas, kad objektai bus baigti laiku, nepaisant projekto ambicingumo.
Ir jie buvo baigti laiku. Bet vos vos – žiniasklaidos atstovai registruodamiesi į savo viešbučių kambarius dar matė darbininkus, kalančius vinis į sienas.
Ar V.Putino Rusija transformavo savo įvaizdį per šias žaidynes, lieka abejotina ir vienas dažniausiai naudojamų šios olimpiados vaizdų galėtų būti kadrai, kuriuose užfiksuota, kaip viešąją tvarką Sočio centre palaikantys kazokai stumdo ir rimbu čaižo “Pussy Riot” nares.
33 žmogaus teisių gynimo organizacijos, tarp jų – “Human Rights Watch” ir “Amnesty International”, parašė T.Bachui, kad olimpiados neturėtų būti rengiamos šalyse su diskriminaciniais įstatymais. Čia ypač turimas omenyje prieš gėjus nukreiptas Rusijos įstatymas.
Ekologijos aktyvistui Jevgenijui Vitiškai, kuris kėlė aliarmą dėl olimpiados pasekmių aplinkai, buvo skirta trejų metų kalėjimo bausmė už vandalizmą, kuris, pasak jo rėmėjų, buvo pretekstas kritikui eliminuoti.
“Ant to, kas buvo unikali ekologinė teritorija, dabar iš esmės padėtas kryžius”, – sakė jo grupė, “Environmental Watch on North Caucasus”.
Sočio olimpiados vadovas Dmitrijus Černyšenka tvirtino, po žaidynių neliks “baltų dramblių” – sunkiai išlaikomų objektų, kurie tampa nepakeliama našta. Kalnuose pastatyti objektai turi tapti aukščiausios klasės turistų kurorto dalimi; panaudojimas bus rastas ir visiems pajūrio stadionams.
Tačiau yra skeptikų, kuriuos dar reikės įtikinti. Vokietijos sporto federacijos vadovas Alfonsas Hoermannas (Alfonsas Hėrmanas) sakė, kad Sočio žaidynės daugeliu atžvilgių kilstelėjo standartus, bet žvelgiant į priekį sunkiausiais klausimas bus sporto objektų “tvarumas”.
Pasak jo, Pietų Korėjoje 2018 metais įvyksiančios Pjončano žiemos olimpinės žaidynės pasiūlys viduriuką tarp Sočio ambicijų ir žaidynių surengimo Europoje.
“Ten nebus tokio ekstremalaus laiko spaudimo”, – sakė jis.
