Karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) ilgaamžiškumas padėjo Didžiajai Britanijai precedento neturinčių permainų laikotarpiu, tačiau dėl jo karališkoji šeima tapo senėjančia institucija.
89 metų Elizabeth II, kuri trečiadienį taps ilgiausiai kada nors valdžiusia Britanijos monarche, aplenkdama karalienę Victorią (Viktoriją), kol kas nerodo ketinimų atsisakyti sosto, nors nedidelę dalį savo valstybinių pareigų jau perleido 66 metų sūnui ir sosto įpėdiniui Charlesui (Čarlzui).
Charleso sūnus princas Williamas (Viljamas) yra antras eilėje į sostą, jo vyriausias sūnus George’as (Džordžas) – trečias, po kurio seka jo mažoji sesutė princesė Charlotte (Šarlot) – tai stipri dinastija, galinti valdyti šalį dar vieną amžių.
Trečiadienio sukaktis yra puiki proga nacionalinėms iškilmėms ir dar viena svarbi šventė iš virtinės pastarųjų metų džiugių įvykių šioje šeimoje, įskaitant du gimimus, įspūdingas vedybas ir deimantinį karalienės viešpatavimo soste jubiliejų.
Charlotte bus pirmoji, kuriai bus taikomas naujasis įstatymas, užbaigęs šimtmetį gyvavusią tradiciją, pagal kurią vyriškos lyties palikuonys turėdavo pirmenybę į karališkąjį sostą. Tai reiškia, kad joks gimęs jaunesnis Charlotte brolis nebegalės jos aplenkti sosto įpėdinių eilėje.
Šie teisiniai pakeitimai perkėlė karališkąją šeimą į XXI amžių, tačiau esama tik menkutės tikimybės, kad Charlotte galvą kada nors papuoš monarchės karūna, turint galvoje, kad prieš ją eilėje į sostą yra dar tiek žmonių.
“STRIGSIME SU SENYVAIS MONARCHAIS”
Jei karalienė gyvens ne trumpiau nei jos motina, kuri mirė sulaukusi 101 metų, Charlesui bus apie 80, kai jis pagaliau įžengs į sostą, ir jis tikrai neprimins jauno bei gyvybingo monarcho.
“Ir jei Velso princas bus ilgaamžis, tuomet Williamas taip pat jau bus gana senyvo amžiaus, kai perims iš tėvo sostą”, – sakė konstitucinių klausimų ekspertas iš Londono universiteto koledžo Bobas Morrisas (Bobas Morisas).
“Jei nebus imtasi kažkokios politikos, tuomet dar ilgokai strigsime su senyvais monarchais”, – pridūrė jis.
Bakingamo rūmai, prašmatniai pažymėję deimantinį karalienės viešpatavimo soste jubiliejų, pabrėžia, kad monarchės ilgaamžiškumas yra vertybė ir ji atlieka svarbų stabilizuojantį vaidmenį.
Kol kas nėra daug ženklų, kad Elizabeth II galvotų apie pasitraukimą iš sosto.
“Manau, tai galėtų nutikti tik kažkokios itin sunkios ligos atveju”, – naujienų agentūrai AFP sakė rugpjūtį pasirodžiusios knygos “Gimson’s Kings and Queens: Brief Lives of the Monarchs since 1066” autorius Andrew Gimsonas (Endrius Gimsonas).
“Galvoju, kad net ir tokiu atveju tikriausiai būtų regentystė”, – pridūrė jis.
Vis dėlto, pasak A.Gimsono, stiprėjantis škotų nacionalizmas, keliantis grėsmę Jungtinės Karalystės ateičiai, skatina Elizabeth II norą toliau valdyti.
Karališkųjų reikalų komentatorius Robertas Jobsonas (Robertas Džobsonas) pažymėjo, kad ir popiežius Benediktas XVI, ir Ispanijos monarchas Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas) atsisakė pareigų, nors anksčiau laikyta, kad jos einamos iki gyvos galvos.
“Nežinau, ar karalienė liks soste iki mirties. Esu tikras, kad ji ketina tai daryti, bet mes esame neištirtoje teritorijoje”, – sakė jis.
“NE POPULIARUMO KONKURSAS”
Vis dėlto R.Jobsonas pabrėžė: “Nenutiks taip, kad jis (Charlesas) bus apeitas. Tai ne populiarumo konkursas, ne “X faktorius”.
“Svarbiausia, kad jis yra pirmasis eilėje į sostą, ir net tuo atveju, jei valdytų vos kelis mėnesius, būtent taip viskas ir turėtų vykti”, – pridūrė jis.
“Velso princas puikiai žino, ko iš jo tikimasi jam tapus princu regentu arba karaliumi”, – pažymėjo R.Jobsonas.
Kol kas Elizabeth II toliau valdo šalį, nors monarchės ir jos 94 metų sutuoktinio princo Philipo (Filipo) darbotvarkė palaipsniui lengvinama.
Birželį ji su valstybiniu vizitu lankėsi Vokietijoje, o lapkritį dalyvaus Sandraugos šalių viršūnių susitikime Maltoje. Tačiau Charlesas ir du jo sūnūs perima vis daugiau oficialių monarchės pareigų.
Daug apžvalgininkų prognozuoja lėtą valdžios perdavimo Charlesui laikotarpį.
Jo senyvas amžius neturėtų būti kliuvinys, turint omenyje Britanijos demografinę padėtį, sakė A.Gimsonas.
“Šalis, kalbant apie vidutinę gyvenimo trukmę, yra senesnė, mes gyvename ilgiau, todėl visiškai priimtina turėti senyvą ir didžiulę patirtį turinti monarchą, kuris žino, kaip reikia dirbti”, – sakė jis.
Tačiau visuomenės palaikymas Charlesui yra kur kas mažesnis nei jo motinai ir netgi sūnums.
Neseniai dienraščio “Daily Mail” užsakymu rinkos tyrimų kompanijos “ComRes” atlikta apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų patinka Williamas, 77 proc. – karalienė, o 53 proc. – Charlesas.
Tik 19 proc. apklaustųjų nurodė pasisakantys už monarchijos panaikinimą, todėl galima teigti, kad nepaisant visų Vindzoro problemų revoliucija čia mažai tikėtina.
