Turkija yra svarbi ne tik savo dydžiu, bet ir kaip politinės jėgos regione šalis, formuojanti bendrą pasaulio vaizdą. Šiandieną, kaip pasienio valstybė, kuri ribojasi su Sirija, privalo susitvarkyti su pabėgėliais ir smurtu nuniokotoje kaimynystėje. Jos laukia sunkus testas, ar gali demokratija būti suderinta su politiniu islamu? Orientacija tarp Vakarų liberalizmo ir nacionalizmo Rusijoje sukelia didžiulius svarstymus šioje valstybėje, kuri dėka turkų politiko Recepo Tayyipo Erdogano žengė istorinį žingsnį atgal.
Balandžio 16 dieną, turkai balsuos referendume dėl to, ar atsisakyti savo parlamentinės sistemos su prezidento rinkimais. Toli gražu dar niekas nėra aišku. Kaip prognozuoja tarptautinis žurnalas “The Economist” Turkija gali būti pasmerkta, išrenkant diktatorių-prezidentą Erdoganą.
Nors ir konstituciniai referendumai nėra neįprasta Turkijos politinėje istorijoje, tačiau tai vienas iš svarbiausių sprendimų kalbant apie politinio rėžimo lemtį. Rezultatų paviešinimas lems ar Turkija atsisakys parlamentinės sistemos.
Viena iš svarbiausių sprendimų referendume pasirinkimas tarp parlamentinės demokratijos (kuri yra silpna Turkijoje) ir teisiškai įtvirtintos vieno asmens visavaldystės. Pakeitimai panaikins premjero postą ir padarys vieną oficialią vykdomosios valdžios galvą. Prezidentas turės vieną ar daugiau pavaduotojų, kurie paveldės tokius pat įgaliojimus, jeigu prezidentas negalės vykdyti savo pareigų.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Parlamentas vis tiek bus laikomas teisės aktų leidėjas, bet tik teoriškai. Prezidento pavaduotojai bus įgalioti parengti ir balsuoti dėl naujų įstatymų, kurie bus persiųsti į galutinio patvirtinimo tašką – prezidentui. Taip pat prezidentas galės apeiti parlamentą ir priimti teisės aktus, išleisdamas potvarkius su įstatymo galia. Ir tai pat turės galią paleisti parlamentą ir sušaukti naujus rinkimus.
Autoritarinė figūra
Kai Erdoganas atėjo į valdžią 2003 metais, jis ir jo AK partija padarė daugybę gerų dalykų. Jis prijaukino infliaciją šioje šalyje ir atvedė ekonomikos augimą. Stiprindamas pilietinę laisvę Turkijoje, jis pasisakė už darbo klasės religinių konservatorių grįžimą, kurie buvo išmesti iš valdžios prieš dešimtmetį.
Šiandieną Turkija pilna problemų – krintantis šešėlis dėl Sirijos pilietinio karo, džihadistų ir kurdų kova, praėjusią vasarą kariuomenės bandytas įvykdyti perversmas. Lėtai auganti ekonomika, su prastu valdymu ir turizmo žlugimu, tokios blogos pasekmės prognozuojamos ateityje.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Erdoganas teigia, jog Turkijai reikia naujos konstitucijos, kuri sukurs politinį stabilumą. Jis sako, kad tik stiprus prezidentas gali viską sutvarkyti. Natūralu, kad jis kalba apie save.
Referendume laimėjęs prezidentas taptų šalies vyriausybės vadovu ir jam būtų pavaldus visas ministrų kabinetas. Jie tai pat gautų įgaliojimus skirti du trečdalius šalies vyresniųjų teisėjų. Turėdami įstatymus savo pusėję, išrinktas prezidentas turės galimybę paskelbti nepaprastąją padėtį ir paleisti parlamentą.
Erdoganas teigia, kad dabartinė Turkijos parlamento sistema dažnai formuoja silpną koalicinę vyriausybę, kuri negali padaryti didelių sprendimų. Naujoji sistema Turkijoje būtų stipresnė ir galėtų geriau ginti šalį nuo išorės veiksnių, pavyzdžiui terorizmo ir vidaus grėsmių, ar nuo kurdų sukilėlių. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sistema būtų panaši į JAV ir Prancūzijos sistemą, kuri turi vykdomuosius pirmininkus.
Diktatūra visai šalia
Kritikai teigia, kad nauja sistema sutelkia daug galios į prezidento rankas ir neturės demokratinėms struktūroms būdingo balanso. Sistema užprogramuota autoritarizmui, padės prezidentui turėti daugiau galios tiek teismuose, tiek įstatymų leidime. Daugelis kritikų tai pat nerimauja dėl pačio Erdogano veiksmų. Pagal naująją sistemą jis potencialiai galės likti poste iki 2029 metų.
Po nepavykusio karinio perversmo 2016-jų liepą prezidento pastangomis Turkijoje buvo sunaikinta opozicinė žiniasklaida. Už grotų atsidūrė 152 žurnalistai, 2500 žurnalistų neteko darbo, 173 leidiniai buvo brutaliai uždaryti.
Konstitucinės teisės ekspertai, pavyzdžiui Ergunas Ozbudunas stipriai kritikuoja siūlomą struktūrą, sakydamas: ,,Ką mes čia turime, tai teisės aktų silpnėjimas, o prezidentas, su visa savo vykdomąją valdžia suformuoja parlamentą pagal savo įtaką ir norus. Už valstybės biudžetą bus atsakingas tai pat prezidentas. Ir turės teisę skirti visus vyresniuosius valstybės tarnautojus bei pertvarkyti ministerijas, ir valstybines įstaigas savo nuožiūra. Rėžimo pataisos buvo parengtos naudingai dabartiniam prezidentui – Recepui Tayyipui Erdoganui.“
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Išorinis pasaulis neturėtų pasiduoti Turkijai. Europos sąjunga yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Kaip NATO narė Turkija yra labai svarbi šalis. Ji atlieka svarbų vaidmenį Sirijos teritorijoje. Tai pat buvo tiltas į Europos sąjungą pabėgėliams, kuri kontroliavo jų srautą.
Su Turkijoje ateinančia pertvarka mes galbūt pradėsime suprasti kaip lengvai yra prarandama demokratija. Tai reiškia, jog nieko nėra stabilaus, tokio, kas negali būti perdaryta, ginčijama arba atšaukta.
Turkijos likimas bus nulemtas po balandžio 16 dienos. Jei ,,taip“ balsas laimi, Turkijos žmonėms nebereikės ilgai laukti, kol pamatys savo demokratijos pabaigą. Turkijos nuosmukis į autoritarinį rėžimą su Erdogano vadovybę nesuteiks jokių vilčių laikytis demokratijos principų.
Taip pat skaitykite: Šiuo metu Čečėnijoje masiškai persekiojami ir kankinami LGBT asmenys
