Organizatorių archyvo nuotr.

Kovo 1–3 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre svečiuosis net trys Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliai: vienas populiariausių LNDT pastatymų, Jono Vaitkaus pagal Kazio Binkio pjesę sukurtas „Atžalynas“, naujausia LNDT premjera – Ingmaro Bergmano „Intymūs pokalbiai“, režisuoti Vytauto Rumšo, ir prieš metus Birutės Mar pagal jos tėvų, tremtinių Sibire, prisiminimus sukurtas monospektaklis „Ledo vaikai“.

1938 m. parašyto „Atžalyno“ centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas, jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis. Tai įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien. Entuziazmu trykštančios kūrybinės komandos interpretuotas „Atžalynas“ – puiki galimybė iš naujo atrasti klasikinę Lietuvos dramaturgiją. Režisieriaus Jono Vaitkaus žodžiais, šis kūrinys gali tapti pavasariniu lietumi šiandienos teatre – nusigręžusiame nuo pamatinių vertybių, linkstančiame į destrukciją ir neigimą.

„Šiandien Lietuvoje kaltinama ideologiškai, kryptingai, sąmoningai. „Atžalyne“ apkaltinamas žmogus be jokio pagrindo, daugiau iš žmogiškų paskatų, dėl to, kad jis žemesnės klasės, ne toks turtingas… Ant jo pilamas visas „brudas“, iš anksto nusistačius, kad iš batsiuvio sūnaus negali išeiti doras žmogus“, – sako Jonas Vaitkus.

12

Režisierius vaidinti spektaklyje pakvietė ne tik patyrusius aktorius (Gediminą Sederevičių, Viktoriją Kuodytę, Povilą Budrį, Saulių Balandį, Vytautą Anužį, Arūną Sakalauską, Džiugą Siaurusaitį, Dalią Michelevičiūtę), bet ir savo vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus.

„Atžalynas“ Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas kovo 1 d. 18 val.

„Intymūs pokalbiai“ – tai spektaklis, pagal kino ir teatro režisieriaus, scenaristo Ingmaro Bergmano romaną, kurį jis rašė remdamasis motinos dienoraščiais ir jame negailestingai interpretuoja tėvų istoriją, į juos žvelgdamas atviru tiriančiojo žvilgsniu, nepalikdamas vietos idealizacijai. Nelaimingai ištekėjusi Ana dėdei Jokūbui, savo religiniam vadovui, prisipažįsta padariusi vieną iš didžiųjų nuodėmių: ji pamilo teologijos studentą ir buvo neištikima savo vyrui. Tikėjimo sergėtojas pasirinkimo nepalieka – Ana turinti tuoj pat pasakyti vyrui apie neištikimybę ir nutraukti santykius su meilužiu, nesvarbu, kad myli jį besąlygiškai…

14

„Intymių pokalbių“ režisierius Vytautas Rumšas sako: „Šiame spektaklyje – svarbi išpažintis, kuri suteikia palengvėjimą, prašviesina žmogų. Tačiau visai nesvarbu, tu krikščionis ar ne. Išpažintis bendrąja prasme. Žmogus prašviesėja vidumi. Norime, kad tą šviesą pajustų ir žiūrovai. Pirmą kartą perskaitęs Ingmaro Bergmano romaną „Intymūs pokalbiai“ buvau psichologiškai pritrenktas. Tuomet dar negalvojau apie spektaklį, tačiau šiame kūrinyje atpažįstama visa aplinka, jame nėra jokio melo. Kalbant apie kai kuriuos lietuvių autorius, net ir pripažintus, kartais netikiu jų tekstais, o skaitant Ingmarą Bergmaną, kiekvienas sakinys yra tikras, įtikinantis“.

Pagrindinį meilės išsiilgusios Anos vaidmenį kurianti aktorė Adrija Čepaitė sako, kad santykių temos susijusios su kiekvienu, tad spektaklis turėtų būti įdomus įvairiems žiūrovams, jame netrūksta gelmės ir amžinųjų tiesų. „Per gyvenimą mano santykis su Bergmanu labai keitėsi.  Pirmą kartą jo filmus pamačiau būdama 19 metų, ir dabar prieš repeticijas dar kartą juos peržvelgiau. Viskas pasirodė visiškai priešingai nei jaunystėje. Tada jis atrodė labai rūstus, žiaurus, jo ypatingas dėmesys seksualumui ir šiaurietiškai erotikai, santykių nepakantumas ir atvirumas man atrodė labai žiauru, o dabar tai atrodo labai paprasta, suvokiama, labai tikslu, neprigalvota. Bergmanas tikriausiai buvo labai išmintingas žmogus“, – sako pagrindinio vaidmens aktorė Adrija Čepaitė. Spektaklyje jos dėdę, išpažintį apie neištikimybę išklausiusį kunigą vaidins aktorius Ramutis Rimeikis, jo žmoną Mariją – Ramunė Skardžiūnaitė, Anos vyrą Henriką įkūnys Remigijus Bučius, o mamą Katrin – Dalia Storyk.

„Intymūs pokalbiai“ Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomi kovo 2 d. 18 val.

16

Spektaklyje „Ledo vaikai“ žiūrovai išgirs asmenišką pasakojimą, kuriame autentiški faktai persipina su šiuolaikinio žmogaus refleksijomis apie sunkiai suvokiamus mūsų tėvų ir senelių išgyvenimus. Kurdama pjesę Birutė Mar rėmėsi ne tik tėvų atsiminimais, bet ir skaitytomis knygomis, spektaklyje yra daug ištraukų iš Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“.

„Man pačiai buvo baisu tėvų klausti apie Sibirą, aš kalbėjau atsargiai, nes tu gerbi kiekvieno žmogaus patirtį ir niekad negali žinoti, kada gali jį užgauti arba paklausti to, kas sukels skausmą. Tad taip ir su tėvais, aš iš pradžių perskaičiau jų atsiminimus, kurie irgi yra surašyti įvairiose knygose, o tada jau pradėjau klausinėti detalių. Iš tiesų tam tikromis prisiminimų nuotrupomis tėvai dalinosi nuo vaikystės. Niekad nebuvo taip, kad susėdome ir sakėm: dabar kalbėsimės apie tremtį“, – pasakoja „Ledo vaikų“ kūrėja.

Spektaklio autorė sako, kad tai – pirmasis toks asmeniškas spektaklis, dėl jo kūrybos labai jaudinosi ir tėvai. Jie džiaugiasi, kad šis pastatymas yra kaip patirties perdavimas jaunajai kartai, tačiau taip pat jaučia baimę ir atsakomybę. „Kai mamai skaičiau pjesės tekstą, ji labai tikslindavo kiekvieną detalę, kad tik ko nors nepameluotume. Tėvams tai labai svarbu, nes jie yra vieninteliai likę liudininkai. Po pjesės skaitymo tėvai labai akcentavo, kad jie nebūtų išskirti iš visų tų žmonių, kurie buvo tremtyje, kai kurie gal net labiau kentėjo. Aš pati, kai skaičiau tremtinių prisiminimus, verkdavau. Paskui atsiribojau, negali juk verkdama pjesės rašyti. Svarbu buvo perteikti vaiko būsenas. Vaikas dar nežino, kas yra skausmas, prievarta, jis mato Sibiro pašvaisčių grožį, džiaugiasi Kalėdomis ir žaidimais sniege“, – sako Birutė Mar.

„Ledo vaikai“ Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje bus rodomi kovo 3 d. 18 val.

Bilietus galima įsigyti visose „Tiketos“ kasose ir internetu www.tiketa.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: