Instaliacija „Dūžiai“. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotrauka.

Jau įprasta, kad Klaipėdos meno komunikacija pristatoma ir traktuojama kaip neužšąlantis kultūros uostas. Na, taip, vasarą, kada jokie vandenys neužšąla, tikrai jaučiamas miesto pulsas. Bet tik tiek. Šiandien Klaipėdoje sunkiai rasime jaunosios kartos menininkų, aplankysime parodų, kurios nebūtų eksponuojamos jau kituose miestuose. Todėl Klaipėda išlieka savotiškoje periferijoje, kurioje atskiri menininkai stipriai neatsilieka nuo kūrybos proceso, bet kurių reikia ieškoti kaip tų deimanto grynuolių.

Vienas iš seniai atrastų deimanto grynuolių – tai klaipėdietė tarpdisciplininio meno kūrėja, dėstytoja, kuratorė Neringa Poškutė-Jukumienė. Ji simboliškai savo parodą Kauno miesto galerijoje „Meno parkas“ surengė liepos 1 dieną, kai Vyriausybė paskelbė karantino pabaigą. Intriguojančiu ir puikiai komunikacijos prasme apgalvotu parodos pavadinimu „WTF“ autorė tyrinėja sociokultūrines ribas, jų reikšmes ir ženklus mūsų visuomenėje. Pačią Neringą vis su kiekviena nauja paroda sunku aiškiai apibrėžti, kai kūrybos lauką aprėpia skirtingos išraiškos – šiuolaikinė juvelyrika, emalio ir metalo menas, mažoji plastika ar instaliacijos. O naujausioje parodoje „WTF“ Neringa kviečia į tikrovę žvelgti be išankstinių nusistatymų, neįsprausti nei savęs, nei kitų į rėmus. O juos tiesiog lengvai laužyti.

Instaliacija „Regalija. Kvietimas: būk meru“. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotrauka.

Parodoje „WTF“ Neringa ištikima rombo simboliui, kuris jos kūryboje jau tapo puikiai atpažįstamu leitmotyvu. Autorė diegia „atviro kūrinio“ koncepciją, kai būtent į žiūrovo rankas atiduodama iššifruoti WTF raides. Pasirinkti tas rombo apibrėžtis, kurias norime, kurios priimtinos mums patiems. „Kembridžo internetiniame žodyne raidinė frazė WTF išaiškinama kaip vartojama tokiais atvejais, kai esame nustebę, susierzinę ar nekvaršiname sau dėl ko nors galvos“, – Neringos parodoje susiformuoja visos tiesioginės aplinkybės tuos jausmus kuo puikiausiai atpažinti, tyrinėti. Menininkė įvairiomis instaliacijomis, objektais ar videodarbais žiūrovui sukuria platų reikšmių tinklą, kai kiekviena interpretacija yra galima.

Instaliacija „Dūžiai“ (performansas: https://www.youtube.com/watch?v=vrsO7GWd4B4), pasitinkanti parodos lankytoją, savo apgalvotomis detalėmis ir emocine prasme primena vieną iš Marinos Abramovič performansų „Namas su vaizdu į vandenyną“, kuriame svarbią vietą užima mėsiniai peilio ašmenys. Neringos rankose laikomi aštrūs rombai – tai tarsi peiliai, sviedžiami į juodas metalo plokštes, kabančias nuo lubų. Agresyviai ir su visa vidine energija autorės rankose balto paviršiaus rombai virsta deimantais, kurie simbolizuoja galią ir prabangą (rombas įvardinamas kaip deimanto atitikmuo). Neringos atveju, rombai – tai vidinio skausmo išraiška, o jų sviedimas į metalinę plokštę – tai apsivalymas ir kažko atsisakymas. Dūžiai – tarsi atsikartojantis atskiro individo ir visuomenės balsas, kai nuolatos vyksta galių kovos. Šiuo atveju Neringa per žaidimo koncepciją (parodos žiūrovas pats gali paimti į rankas rombą-deimantą) kovoja su savo individualios menininkės balsu ir siekia drąsiai trinti ribas tarp išankstinių nusistatymų.

Objektas „Briliantinė žaluma“. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotrauka.

Komparatyvistine prasme Neringos asmenybę ir kūrybą, be abejonės, galime palyginti su Marina Abramovič. Abidvi menininkės tyrinėja žmogaus ribas (Neringa – mąstymo, Marina – kūniškumo). Bet šios dvi skirtingos įtampos autorių kūryboje drąsiai susijungia. O pasirinkti panašūs leitmotyvai – Neringos kūryboje didžiausią vietą užima rombas, o Marinos performansuose – žvaigždės simbolis. Žvėriška autorių vidinė energija ir aštrūs, simboline prasme, kampai kuria įtampas. Ir nesvarbu, kad autores skiria tūkstančiai kilometrų. Juk instaliacijoje-performanse „Dūžiai“ Neringos delną pjaustantys aštrūs rombo kampai – tai ir yra kūno tyrinėjimas. Kai meno kūrinys nebepriklauso autoriui, jis – atiduodamas į žiūrovo rankas. Žiūrovas irgi gali mesti rombą į metalinę plokštę – arba pataikys, arba nukris rombas ant grindų. Arba susižeisi, arba sužeisi kitus.

Parodos fragmentas. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotrauka.

Neringos parodoje rombas įgauna ir kitas reikšmes. Tai gali simbolizuoti moters įsčias ar vyriškumą, galią. Instaliacijoje „Regalija. Kvietimas: būk meru“ parodoma vyriškos galios įtaka. Į ją Neringa žvelgia itin ironiškai, kai kiekvienas gali pasimatuoti Klaipėdos miesto mero regalijas, savotiškai priimti visuomenei svarbius sprendimus, bet ar tikrai gyvenime mes priimame sprendimus, kurių norime? Ar jų kažkas nepriima už mus? Viena vertus, tai gali būti tiesiogiai siunčiama žinutė Klaipėdos valdžiai apie ne visada logiškus sprendimus, kita vertus, siekiamybė keisti visuomenės mąstymą. Neringa, rodos, vienintelė uostamiestyje menininkė, kuri nebijo kalbėti nepatogiai, argumentuotai kritikuoti ir megzti dialogo su skirtingomis pusėmis.

Parodos fragmentas. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotrauka.

Skirtingos įtampos ir dualumas Neringos kūryboje – itin ryškus. Moteriškumas versus vyriškumas, „Aš“ versus „kitas“, šiapus versus anapus. Atspindžio efektas ir veidrodžio simbolis įvairiose instaliacijose ir objektuose kuria ne iškreiptą tikrovę, bet tiesioginį atspindį, kurį parodos žiūrovas gali pamatyti. Štai objektas „Briliantinė žaluma“ kviečia pasidaryti asmeninukę, kurią ne vienas esame pamėgę. Bet čia apgalvoti Neringos spąstai žiūrovui, nes jis priverčiamas susidurti su savimi ir pamatyti, kad tuštybė, šlovė ir turtai iškreipia patį žmogų. Neretai žmogus šiame destrukcijos kupiname pasaulyje save turi surinkti į visumą kaip tuos veidrodinius rombus. O juos itin preciziškai prie galerijos sienos tvirtino autorė. Šiuo atveju rombas turi atspindžio efektą, kuris parodo žiūrovo vidinio pasaulio slapčiausius kampelius. Kūnas, kūniškumas, lengvi rankų judesiai – tai įrankiai, leidžiantys įsitraukti į Neringos parodą.

Parodos fragmentas. Ingridos Mockutės-Pocienės nuotrauka.

Naujausioje parodoje „WTF“ Neringa meistriškai sviedžia rombus į žiūrovo mąstymą. Aštrūs rombo kampai ilgam įsminga į žiūrovo vidų, atrodytų, kad visiems autorė duoda po deimantą į rankas, bet tegul aštrius kampus nugludina pats žmogus. Nejučia susimąstai, kad Kaunas ilgai laukė tokios uostamiesčio chuliganės ir nutrūktgalviškos perfekcionistės kaip Neringa, tikinčios, kad visuomenėje kiekvienas iš mūsų esame „esmingiausias vienetas/dalyvis“.

Paroda veikia iki liepos 25 d.

Tie, kurie negali aplankyti parodos gyvai, kviečiame pasivaikščioti po virtualų turą: 

https://www.artland.com/exhi…/neringa-poskutejukumiene-wtf

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: