Ne paslaptis, kad bet kurio televizijos serialo sėkmė labai priklauso nuo jo bandomojo epizodo, kuris yra esminis įvadas į serialo pasaulį, veikėjus ir pasakojimą. Puikus bandomasis epizodas gali sužavėti žiūrovus, paskatinti juos žiūrėti toliau ir paruošti dirvą įtikinamam ir įtraukiančiam serialui.
Vienas iš svarbiausių puikių bandomųjų epizodų aspektų yra įdomi pasakojimo struktūra, kuri iš karto patraukia žiūrovo dėmesį. Labai svarbu veiksmingai pristatyti pagrindinį konfliktą ar prielaidą, iš karto sukuriant intrigą ir sudarant prielaidas tolesniems įvykiams. Pateikdamas įtikinamą pasakojimo lanką, bandomasis epizodas sėkmingai įtraukia žiūrovus į istoriją ir leidžia jiems nekantriai laukti, kas bus toliau.
Bandomasis epizodas, kuriame susipina tokie elementai, kaip įtraukianti pasakojimo struktūra, įtikinamas veikėjų vystymasis, gerai realizuotas pasaulis, teminis gylis ir tinkamas tonas, atveria kelią puikiam televizijos serialui. Mums, žiūrovams, pasisekė, kad galime stebėti išskirtinių bandomųjų epizodų galią, dėl kurios nekantriai spaudžiame mygtuką „Play“ ir leidžiamės į nepamirštamas istorijų pasakojimo keliones. Su dešimt tokių, įdomių istorijų kelionių, šiandien ir susipažinkite.
10. „Keisti dalykai“ (Stranger Things, 2016 – )
„Keisti dalykai“ – originalus kompanijos „Netflix“ mokslinės fantastikos serialas, kuris ekranuose pasirodė 2016 – aisiais. Veiksmas vyksta laikotarpiu, kuomet mokslinės fantastikos klasika pavergė žiūrovus tokiais filmais kaip „Svetimas“, „Atgal į ateitį“ ir „Ateivis“, taigi šis serialas tarsi nostalgiškai primena daugelį klasikinių 8 – ojo dešimtmečio filmų. „Stranger Things“ kūrėjai, broliai Duffer, puikiai išmano laikotarpį skersai išilgai, ir tai tikrai matosi. Serialas tapo žiūrovų mylimiausiu ir tikrai to nusipelnė.
Na, o pirmasis serialo epizodas puikiai paruošia pagrindą sezono istorijai. Jame atskleidžiama Vilo Byerso dingimo paslaptis ir nustatomas saldus, bet kartu ir tamsus serialo tonas.
Serialas vaizduoja netikėtus įvykius mažame Indianos miestelyje 1983 – aisiais, kai dvylikmetis berniukas Vilas (akt. Noah Schnapp) dingsta kaip į vandenį. Vilo motina Joyce Byers (akt. Winona Ryder) pradeda paiešką, tikėdamasi pagalbos iš vietinių tarnybų. Tuo pat metu, Vilo draugai atlieka savo tyrimą, tačiau vietoj savo draugo, jie atranda keistą, bevardę mergaitę. Netrukus mįslingos dėlionės dalys ima atsiskleisti viena po kitos, maišydamosi su nepaprastomis galiomis ir itin slaptais vyriausybės projektais ir bandymais pastaruosius nuslėpti.
Berniukai, kartu su savo naujosios kompanionės Eleven (akt. Millie Bobby Brown) pagalba, atranda naują, apverstą aukštyn kojomis, savo mažo miestelio versiją, kurioje gyvena monstras pavadintas Demogorgonu pagal žaidimo „Dungeons and Dragons“ veikėją. Vaikai – Maikas (akt. Finn Wolfhard), Lukas (Caleb McLaughlin), Dustinas (Gaten Matarazoo), su Eleven pagalba išsiruošia į kelionę rasti savo dingusį draugą ir jį išgelbėti iš Demogorgono nagų.
„Keisti dalykai“ yra vienas iš geriausiai vertinamų „Netflix“ kūrinių, ir ne be reikalo. Jis kuria tam tikrą atmosferą, yra įtraukiantis, tamsus ir kartais netgi gąsdinantis, bet tuo pat metu ir lengvas – tarsi būtų modernus bandymas sujungti pasakas su „X-Failais“. Serialas primena filmą, išbaigtą galingais ir įtikinamais aktorių pasirodymais, nuostabia kinematografija ir specialiaisiais efektais, ir pabaigai, su nuostabiais 80 – ųjų garso takeliais, tokiais kaip „The Clash“ atlikta „Should I Stay or Should I Go“. (Martyna Šalčiūtė)
9. „Legion“ (2017 – 2019)
,,Emmy“ ir „Auksinį gaublį“ pelniusių režisierių Noah Hawley ir John Cameron darbas sukurtas pagal Amerikoje populiarų „Marvel“ su Iksmenų visata siejamą komiksą. Įvykių sūkurio centre – antgamtinių galių turintis vaikinas Deividas.
Deividas Haleris (akt. Danas Stevensas) jaunas vaikinas, turintis antgamtinių galių, tačiau nesugebantis jų kontroliuoti. Jis yra vienas iš mutantų, kuriuos dažnai galima sutikti Iksmenų komiksuose, filmuose ar serialuose, palikuonių. Vaikystėje herojui buvo diagnozuota šizofrenija, didžiąją savo gyvenimo dalį vaikinas praleido psichiatrijos ligoninėse. Būdamas trisdešimties, savo dienas jis leidžia įprastu rėžimu: pusryčiai, vaistai, pietūs, vaistai, vakarienė, vaistai, miegas. Viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai Deividas susižavi paciente Sid (akt. Rachel Keller).
Nors pagrindinis herojus Deividas, ir kai kurie antraeiliai veikėjai yra pasiskolinti iš komiksų, pats serialas nebando prikaustyti žiūrovų prie ekranų vien dėl to, kad ateityje jie tikėsis pamatyti iš komiksų jau pažįstamus veikėjus. Būtent todėl pirmosios serialo serijos visą dėmesį skiria perteikimui to, kas yra įmanoma ,,Legiono“ pasaulyje, ir kuo ypatingas Deividas bei jo įgimtos galios.
Vaidinti pagrindinį herojų seriale, kuriame daug minčių šuolių, kur realybė persipina su sąmone, pasąmone ir prisiminimais yra be galo sunku. Režisierius Noah Hawley, norėdamas padėti aktoriui Danui Setvensui įsijausti į išskirtinę Hallerio proto būklę, sukūrė specialų garso takelį, sudarytą net iš 160 skirtingų dainų. Apskritai, visame seriale galima išgirsti itin paltų muzikos žanrų spektrą, nuo ramių, ausis glostančių garsų, iki roko grupės ,, Pink Floyd“ dainų. Visai neatsitiktinai seriale buvo pasirinktas ir pagrindinio herojaus mylimosios vardas ,,Sid“. Serialo kūrėjai šio vardo kilmę sieja būtent su grupės ,,Pink Floyd“ įkūrėju Sydu Barrettu. Serialas pripažintas kaip „drąsus, protingas ir vizualiai prikaustantis“. Siužetas įtraukia nuo pat pirmųjų minučių, kraują stingdantis veiksmas, garsai ir neaprėpiami vaizdai padeda įsijausti į serialo dvasią, o pasibaigus kiekvienai serijai nenoromis trumpam stabteli ir apmąstai, ką ką tik pamatei.
Na, o tokią serialo sėkmę užtikrino ne kas kitas, o bandomasis epizodas. Nors „Legion“ galbūt nesulaukė tokios šlovės ir populiarumo kaip MCU serialai, kritikai ir gerbėjai gyrė šį serialą, o kai kurie net pavadino jį vienu geriausių „Marvel“ serialų, ypač pirmąjį sezoną. Žiūrovai sutinka, kad pirmasis sezonas atlieka neįtikėtiną darbą, ir viskas prasideda nuo bandomojo epizodo. Vienas serialo gerbėjas teigia: „Legion“ pirmasis epizodas atlieka tiek daug darbo ir sustato (serialo vėžias) dar daugiau“.
8. „Skydas“ (The Shield, 2002 – 2008)
Tai amerikiečių kriminalinės dramos televizijos serialas, kurio premjera įvyko 2002. Serialo „Skydas“ pabaigoje, niekas negauna to, ko nori ir tikriausiai taip ir turėtų būti.
Istorija apie Los Andželo policijos nuovadą, kurioje kai kurie policininkai nevengia laužyti taisyklių ar dirbti prieš savo kolegas, kad užtikrintų saugumą gatvėse ir nepažeistų savo interesų.
Jau įžanginiame epizode žiūrovai vienu metu sirgo už herojus ir kartu nekentė šios anti-herojų grupės. Kalbant apie bandomąjį epizodą, gerbėjai negali atsidžiaugti, koks jis puikus. Vienas žiūrovas sako: „Manau, kad man labiausiai patinka tai, kaip finalinė scena daro didžiulę įtaką visam serialui. Visa serija yra tiesiog absoliuti bomba“.
Paskutinėje serijoje matome, kad už nuodėmes buvo atlyginta. Serialas prasideda įvykiu, kai du policijos pareigūnai – Vikas Makis (Maiklas Chiklis) ir Šeinas Vendrelis (Valtonas Goginsas) – nužudo kitą policininką. Finale Šeinas ir Vikas, galų gale priversti sumokėti už savo nusikaltimą.
Šeino bausmė gali pasirodyti akivaizdžiai žiauresnė, nes kai policija jį apsupa jis nužudo savo šeimą ir nusižudo pats. Jo mirtis iš tiesų tikra tragedija, tačiau Viko bausmė yra visiškai kitokio pobūdžio pragaras. Jis nušalinamas nuo darbo specialiosiose policijos pajėgose ir visą likusį gyvenimą dirbs sėdėdamas prie stalo. Jis nebegalės ginčytis su narkotikų prekeiviais ar užgaulioti žemesnio rango gaujų narių. Dabar Vikui teks atlikti nuobodžius, bet reikalingus policijos darbus – ir jis neapkęs kiekvienos šio darbo sekundės. Jis gauna tai, ko nusipelnė, tačiau dėl to „Skydo“ pabaiga ne mažiau slegianti.
7. „Mad Men. Reklamos vilkai“ (Mad Men, 2007 – 2015)
Donaldas Draperis prisidega cigaretę, išmaukia stiklą Old Fashioned ir šoka nuo stačios Beverli Hillso uolos. Tai viena iš daugybės potencialių baigčių, kurias kruopščiai išnarstė ir pateikė serialo režisierius Matthew Weineris.
Seriale 1960-ųjų pradžia, Niujorkas. Pasaulis stato save iš naujo, įmonės dar tiki pardavimais, kaip vieninteliu siektinu rezultatu, o sekso ir erotizmo kultą kaitina socialinės darganos ir naujojo pasaulio neapibrėžtumas. Esame įmetami į vieną ankstyvųjų reklamos agentūrų, kurioje pirmu smuiku griežia – mįslingas kūrybos direktorius, donžuanas Donaldas Draperis.
Bandomasis epizodas supažindina žiūrovus su Dono Draperio pasauliu ir sklandžiai įtraukia į 60-uosius metus. Nors kai kurie manė, kad pabaiga buvo trikdanti, daugelis gerbėjų manė, kad šis epizodas juos iškart įtraukė. Vienas žiūrovas rašo: „Mad Men“ jau per pirmąjį epizodą supranti, kas yra Donas Draperis ir koks yra jo pasaulis, kad paskutinę akimirką įvyktų esminis posūkis.“
Nuo pirmųjų scenų serialas puikiai balansuoja tarp profesionalizmo ir asmeninių santykių, tarp to, kas esi dabar, ir to, kas gali būti iškart po susirinkimo. Kūryba stimuliuojama alkoholiu, seksu, kartais – narkotikais. Kai šis žaismas pasiekia savo piką, režisierius nepiktnaudžiaudamas atskleidžia tam tikras paslaptis apie pagrindinį herojų – Donaldą, o gal vis dėlto Dicką? Gal vis dėlto kareivį, kilusį iš Redneck‘ų šeimynėlės? Tačiau, kaip minėjau, istorijos atskleidimas yra kur kas skoningesnis nei, pavyzdžiui, „Lost“ ar tam pačiam prisiminimų multike „Family Guy“.
Iš lėto atskleidinėjama Dono asmenybė leidžia mėgautis herojaus sielos užkulisiais, nelyginant Riggano iš „Birdman“, tik Dono vidinis balsas niekada neprakalba garsiai. Vis dėlto jis ir jo įtaka net labiau pastebimi nei paukščiažmogyje: nuolat griauna ir stato, stato ir griauna.
Be įstabaus to meto mados, reklamos ir apskritai – verslo pasaulio, esame liudininkai įvairių asmenybės sutrikimų kamuojamų veikėjų. Tai taikytina ne tik meistrui Donui, bet ir bent pusei kitų. Šie sutrikimai pasitarnauja kaip gelbėjimo ratas serialo charakteriams, skęstantiems hedonizme ir utilitarizme, žiūrovų palankumui įgyti. Panašiai juk buvo destigmatizuotas ir demoniškasis Tonis Soprano (prisiminkime jo sesijas psichologės (amer. slengu – shrink) kabinete. Jaukumo ir noro apglėbti priduoda ir pinkfloydiškos postkarinės Dono traumos, į kurių pobūdį daugiau dėmesio galėtų atkreipti visi militarizacijos šalininkai.
„Mad Men“ gausu kultūrinių, istorinių detalių: pakilimas į kosmosą, JFK žūtis, Marilyn Monroe baigtis, segregacija, tas pats alkoholio ir rūkalų kultas. Čia vėlgi gražiai sužaista laikmečio emocijomis, gražiai jas perprojektuojant ir mums, siūlant išgyventi ekstremumus kartu su serialo veikėjais.
Ir jei Stanley Kubrickas atsisakė idėjos statyti filmą apie genocidą, Stevenui Spielbergui išleidus „Schinlder‘s List“, tai tikrai dar ilgai nepamatysime kažko panašaus ir kokybiško, ką mums aštuonerius metus atsidėjęs gamino Matthew Weineris. (Marius Plečkaitis)
6. „Moderni šeima“ (Modern Family, 2009 – 2020)
„Moderni šeima“ – tai serialas, primenantis visų mūsų gyvenimą, santykius su mylimaisiais, o kartais ir su labai erzinančiais giminaičiais. Talentinga aktorių vaidyba pasižymintis serialas, be abejonės, žavi savo komiškomis ir tragikomiškomis kasdienybės situacijomis. Serialo gerbėjai jau žino, kad visos situacijos, į kurias įsipainioja serialo herojai – gyvenimiškos ir tikros – galinčios nutikti kiekvienam mūsų.
„Moderni šeima“ – humoristinis JAV televizijos serialas, pradėtas rodyti 2009-aisiais. Pirmoji „Modernios šeimos“ serija prie televizijos ekranų pritraukė net 12,6 mln. žiūrovų. Serialą prisipažino su šeima žiūrįs netgi JAV prezidentas Barakas Obama! Serialo kūrėjai Christopheris Lloydas ir Stevenas Levitanas, šį serialą darė vadinamu mokumentarijos principu, kuomet pagrindiniai charakteriai savo sugalvotus išgyvenimus nuolat pasakoja tiesiogiai į kamerą ir nori iš dalies sukurti įspūdį, jog režisierius fiksuoja ne sukurtą scenarijų, bet realią didelės šeimos dokumentiką. Serialas laimėjo daugybę „Emmy“ apdovanojimų. Pagrindiniai aktoriai: Edas O’Neillas, Sofia Vergara, Julie Bowen, Ty Burrellis, Jesse Tyleris Fergusonas, Ericas Stonestreetas, Sarah Hyland, Ariel Winter, Nolanas Gouldas ir Rico Rodriguezas.
Na, o visa sėkmė turi nuo kažko prasidėti, ir žinoma, prasideda nuo bandomojo, pirmojo epizodo… Kai kalbama apie televizijos kanalų komedijas, jie paprastai remiasi savo bandomaisiais epizodais, kad peržengtų kalną ir uždegtų žalią šviesą daugiau epizodų, o su „Modernia šeima“ nebuvo nė menkiausios abejonės ar jį tęsti ar ne, ir žiūrovai sutinka. Jie sako: „Vienas juokingiausių ir geriausiai sukomponuotų komedijos bandomųjų projektų. Jis paruošė dirvą puikiam pirmajam sezonui.“
Serialo veiksmas sukasi aplink tris giminingas šeimas – tėvą Jay ir jo vaikus Claire ir Mitchellą. Jay‘us, kurį vaidina visiems iki skausmo pažįstamo Elo Bandžio vaidmeniu išgarsėjęs Edas O‘Neillas, yra antrą kartą vedęs dvigubai už save jaunesnę gražuolę kolumbietę ir turi taikstytis su jos ne pagal metus subrendusiu vienuolikamečiu sūnumi. Claire ir Philo šeimoje auga trys vaikai, atitinkantys visus reikalingus komedijai stereotipus – mokyklos gražuolė, moksliukė ir jaunėlis. Na, o Mitchellas neslepia esąs gėjus, gyvena drauge su nepaprastai jautriu viskam Cameronu ir yra įsivaikinęs mažylę vietnamietę Lily. Taigi, kaip supratote, šeima tikrai marga… Ir labai smagi!
Drąsiai galima sakyti, kad stipriausia serialo dalis – aktoriai. Kiekvienas personažas visiškai skirtingas, kiekvienas personažas bendrauja su kitu ir tokie duetai sukelia netikėtą efektą. Milžiniškas kombinacijų kiekis – juk net dešimt pagrindinių personažų – suteikia daug galimybių atskleisti Amerikos šeimos socialinį gyvenimą. Nuo tolerancijos gėjams iki emigrantų bandymo integruotis į bendruomenę. (Rūta Vilčinskaitė)
5. „Daktaras Hausas“ (House, 2004 – 2012)
Kultiniu tapęs serialas „Daktaras Hausas“ pradėtas kurti 2004-aisiais ir tęsėsi 8 sezonus, iki pat 2012-ųjų. Jame pasakojama apie daktarą Gregorį Hausą – medicinos genijų, vadovaujantį diagnostikų komandai Prinstono-Pleinsboro ligoninėje. Serialas daugelį žiūrovų žavi būtent dėl savo struktūros – kone kiekviename epizode susiduriama su naujais, būsimais daktaro Hauso pacientais, kuriems pasireiškia neįprasti ir netikėti sindromai. Hauso vadovaujama komanda neretai ištiria atvejus, kurių nepavyksta nustatyti kitiems ligoninės specialistams, ir visai nesvarbu, ar atvejis visai paprastas, ar iš pirmo žvilgsnio – visai neįmanomas.
Hausas atsisako ligonių, kurių simptomai jo nedomina – jis orientuojasi į neįprastus atvejus, jo ligoniai serga ligomis, kurios yra realios, tačiau tikrame pasaulyje – beveik išnykusios arba itin retos. Didelės svarbos seriale turi minėtoji diagnostinė komanda, su kuria dirba ir kuriai vadovauja Hausas, mat būtent su kolegų pagalba pavyksta išnarplioti ir sudėtingiausių negalavimų priežastis. Ligoninei vadovauja Liza Kadi, su kuria ekscentriškasis medikas neretai konfliktuoja. Pats serialas neretai lyginamas su kultine Šerloko Holmso istorija, mat jame galima įžvelgti nemažai sąsajų su žymiuoju detektyvu, o ryšių neslepia ir pats serialo kūrėjas.
Premjera, šiam serialui irgi tapo įsimintina. Nors Daktaras Hausas su savo keistuoliškais metodais ir aštriu požiūriu gali būti skirtas ne kiekvienam, tačiau užteko bandomojo epizodo, kad daugelis žiūrovų jį pamiltų ir palaikytų jo sėkmę. Vienas žiūrovas dalijasi: „ Nuo pat bandomojo epizodo buvau įsikabinęs į šį serialą ir išskirtinę Hugh Laurie vaidybą“.
Ši medicininė drama iškart po premjeros sulaukė kone vien tik teigiamų kritikų atsiliepimų – serialas specialistų ir žiūrovų buvo liaupsinamas už aukštą vaidybos ir scenarijaus lygį, ir sparčiai augino savo gerbėjų auditoriją. Ypač gerų žodžių negailėta pagrindiniam herojui, daktarui Gregoriui Hausui, kurį įkūnijo aktorius Hugh Laurie, už šį savo vaidmenį 2006 m. ir 2007 m. laimėjęs „Auksinius Gaublius“. Greta to, serialas pelnė krūvą kitų apdovanojimų.
4. „Vakarų pasaulis“ (Westworld, 2016 – 2022)
HBO pavyko sukurti žiaurų, įtikinamą, užburiantį robotų-kaubojų pasaulį. Serialas paremtas 1973 metų, Michael Crichton sukurtu filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Siužetas sukasi apie vakarietišką teminį atrakcionų parką.
Jau pirmajame epizode galima įžvelgti kino juostos sėkmę. „Vakarų pasaulio“ premjera buvo triuškinanti sėkmė, kuri davė toną tam, kas, daugelio žiūrovų nuomone, yra vienas geriausių visų laikų televizijos sezonų. Vienas serialo gerbėjas sako: „Nors ir yra šiek tiek klišės, tačiau „Vakarų pasaulis“, ypač bandomasis epizodas galėjo tapti ir visu kino filmu bei triuškinančiu hitu. Iš tikrųjų tai buvo išbaigta istorija su puikia pabaiga“.
Androidai, vilkintys dulkėtais apdarais – pagrindinė atrakcija, jie gali tapti draugais, su jais galima išgerti, mylėtis ar net nužudyti. Robotai, arba kaip kūrėjai juos pristato – šeimininkai, parko svečiams negali padaryti jokios žalos. Plėtodami tokias plačias temas kaip: religija, moralė ir žmonių bei antžmogių smurtas, kūrėjai nepamiršta sudaryti dėmesį pritraukiančios atmosferos.
Serialas puikiai balansuoja tarp filosofijos, romano, žudynių ir paslapčių. Ir jeigu jums toks aprašymas jau kažkur girdėtas – nenustebkite. Be serialo kūrėjų Jonathano Nolano ir Lisos Joy, prie šio projekto prisidėjo ir serialo „Dingę“ prodiuseris D. D. Abramsas. Žiūrovus pasiekė išskirtinio turinio ambicingas vizualinis reginys, kuriame daugiau klausimų nei atsakymų.
Šis projektas puiki galimybė pasinerti į personažus ir ilgalaikės formos mitologijos pasakojimą. Kūrinys yra tiesiog pripildytas smurto, žiūrovas net ir nenoromis turėtų užduoti sau klausimą: „Kodėl mes mėgstame smurto elementus visuose savo pramogose?“ Ar mes galėtume tapti „Vakarų pasaulio“ parko svečiais, kurie moka pinigus tam, jog pasotintų šį apetitą?
3. „The Last of Us“ (2023 –)
„The Last of Us“ – tai serialas paremtas vaizdo žaidimu. Dar prieš išleidžiant serialą bandomajam epizodui jau buvo keliami didžiuliai lūkesčiai ir jis juos pateisino. Ir žaidimo gerbėjai, ir tie, kurie niekada jo nežaidė, įžvelgė potencialų būsimos istorijos genialumą, kurį atskleidė siaubingas pirmojo epizodo tonas, jaudinančios personažų arkos ir žiaurių posūkių.
Pasakojimo prielaidos mums ne tokios ir svetimos. Pamažu visuose Žemės kampeliuose vienu metu pradėjo plisti grybelinė infekcija. Pasak ekspertų, šis grybelis negali įsitvirtinti žmogaus kūne, tačiau jis mutavo, įsisuko į maisto produktus ir jau kitą dieną iš ryto pasaulį ištiko visiškas krachas – žmonės pradėjo virsti tikrais monstrais, kurie ėda sveikuosius ir taip juos užkrečia. Vienintelė išeitis – subombarduoti miestus.
Šiomis aplinkybėmis, vos 2003 metais prasidėjus tariamai pandemijai, karo veteranas Džoelis praranda savo vienintelę dukrą – jis nesugeba jos apsaugoti nuo pavojų. Vėliau matysime, kad jis dar ilgą laiką negali susitaikyti su skaudžia netektimi. O laiko praeina nemažai – 20 metų. Ir mes nusikeliame į 2023-iuosius, kurie atrodo visiškai kitaip nei anksčiau – civilizacija yra žlugusi, po pasaulį klaidžioja armija grybų užvaldytų zombių, o išlikusieji žmonės telkiasi karantininėse zonose, kurioms vadovauja karinės vadovybės, joms priešinasi maištininkai. Tokios tvarkos, kurią visada pažinojome, nebėra, ir iš esmės visi gyvena apokaliptinėje santvarkoje. Štai čia atsiranda Elė, kurios kraujas turi išgelbėti žmoniją, o Džoelis, taip jau išėjo, tapo jos gynėju, saugotoju ir vedliu, turinčiu nuvesti keturiolikmetę mergaitę į kitą šalies galą ir pristatyti atitinkamiems asmenims, kad šie išrastų vakciną. Taip prasideda jų kelionė.
Galima aiškiai justi, kad serialas yra paremtas kompiuteriniu žaidimu, nes kartu su Džoeliu ir Ele tartum keliaujame po virtualią apokaliptinę žaidimo realybę, kurioje norint pereiti į kitą lygmenį reikia patekti į kitą miestą arba kažką nužudyti. Vienintelis skirtumas tarp žaidimo ir serialo – tai dėmesys veikėjams ir jų emociniams išgyvenimams. Jeigu per pirmąsias serijas matome daug skerdynių, žudymo, sprogimų ir kitų veiksmo scenų, verčiančių mus abejoti, kuo šis serialas skiriasi nuo kitų apokaliptinių siužetų, galiausiai vis tiek patiriame, kad apokalipsės fone atsiskleidžiantys žmonių santykiai ir jų asmeninės tragedijos – neabejotinai yra raktas į žiūrovų širdis ir protus.
Pasak serialo kūrėjo Neilo Dakmano, jis nesiekė tiksliai atkurti kompiuterinio žaidimo tikrovės, tačiau tikslingai stengėsi susikoncentruoti į charakterių arką ir gilintis į tokius filosofinius klausimus kaip „Ar tikslas pateisina priemones?“ arba „Kokio dydžio bus tavo gentis apokalipsės akivaizdoje?“ Ar mes rūpinsimės tik savo šeima ir artimiausiais žmonėmis, ar vis dėlto žmogiškasis faktorius suveiks ir vis dar jausime užuojautą svetimiems, kai nežinai, kuo galima pasitikėti? Serialo kūrėjai neduoda vienareikšmiško atsakymo. (Dora Žibaitė)
2. „The Boys“ (2019 – )
Puiki komiksų pasaulio ekranizacija, tačiau šįsyk ji – visiškai kitokia nei įprasta. Šiame seriale superherojai – nors tiksliau juos apibūdintų epitetas anti-herojai – tai krūva kostiumais vilkinčių kovotojų prieš nusikaltėlius, tačiau patys kovotojai patys pasirodo esą ne ką mažiau susikompromitavę ir nusikaltę. Užuot gelbėję pasaulį, jie piktnaudžiauja savo galiomis ir padėtimi.
Nepaisant vaizdingo smurto ir medžiagos, gerbėjai negali atsigėrėti nuo šios „superherojų“ istorijos ir nuo pat bandomojo epizodo buvo prikaustyti prie ekranų. Vienas serialo gerbėjas aiškina: „Man bandomasis epizodas buvo kažkas ypatingo. Manau, kad jis viską taip puikiai pristatė, ir iki šiol dar joks serialas nepasiekė šio bandomojo epizodo aukštumų.“
O seriale vyrauja dvi grupuotės – „Seven“, tarptautinė herojus kone gamininančios ir jais besirūpinančios įmonės „Vought“ superherojų komanda, ir pavadinime minimi „The Boys“ – susikompromitavusius didvyrius bandanti prižiūrėti komanda. Jų lyderis – Bilis Butcher‘is, niekinantis visus supergalių turinčiuosius, o „Seven“ vadovauja arogantiškas egoistas Homelanderis. Tarp šių dviejų stovyklų netrunka įsiliepsnoti konfliktas, ir pamažu į istoriją įvedama vis daugiau įvairaus plauko herojų. Nesutarimai vis tęsiasi ir perauga į kone atvirą kovą…
Kupinas juodojo humoro, šis serialas pristato visai kitokius superherojus ir jų prižiūrimą pasaulį. Tiesa, šiuose galima įžvelgti tokių gerai žinomų didvyrių kaip Kapitono Amerikos ar Akvameno atitikmenis. Vaizduojamas pasaulis, kuriame nuo blogiečių turintys saugoti superherojai patys tampa tais, nuo kurių turi ginti. Pabrėžiama ir monopolijų problema, kuriami velniškai tikroviškai atrodantys nusikaltimai ir jų kaltininkai, todėl serialas aktualus ne tik iš komiksų puslapių nužengusių supeherojų tematika.
„The Boys“ – puikus pasirinkimas tiems, kurie pavargo matyti pasaulį nuolat gelbstinčius didvyrius, kurie netikėtų atsitiktinumų dėka įgijo nežemiškų galių. Tai atsvara įsigalėjusiam superherojų atvaizdui, ir juodojo humoro prisodrintas serialas sužavės ir tuos, kurie nėra užkietėję komiksų pasaulio fanatikai.
1. „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad, 2008 – 2013)
Tai vienas iš geriausių visų laikų televizijos šou, nenuspėjamas ir nenuobodus, pasakojantis apie gerą žmogų, kuriam reikėjo tapti tikru blogiuku, kad kaip nors išsikapanotų tame chaose, vadinamame gyvenimu.
Šį serialą gyrė ir kritikai, ir gerbėjai, o gerbėjai sutinka, kad tai serialas, kurį verta žiūrėti nuo pat pirmos serijos. Gerbėjas rašo: „Bręstantis blogis“ įžanginė scena, kai Valteris su apatiniais drabužiais vairuoja sunkvežimį su trimis be sąmonės esančiais vaikinais ir atrodo, kad jis nuo kažko bėga, mane iškart prikaustė prie serialo!“
Taigi, veiksmas prasideda nuo įtemptos scenos, kurioje pagrindinis veikėjas Valteris Vaitas (Bryan Cranston) stovi vienais apatiniais vidury dykynės ir bando apsispręsti, ar nusišauti, ar ne. Netrukus pasigirsta policijos sirenos – Valteris bėga nuo teisėsaugos. Vadinasi, jis patekęs į spąstus. Tačiau į kokius spąstus?
Vėliau sužinome, Kad Valteris Vaitas yra chemijos mokytojas, kurio kvalifikacija yra gerokai per aukšta tokiai darbo pozicijai. Mokytojo algos nepakanka padengti skolų, o Valteris dar turi ir šeimą, kurią reikia aprūpinti. Kritinis momentas ištinka tada, kai mūsų protagonistas sužino sergantis vėžiu. Gydymui jis neturi pinigų, taigi tik klimsta į skolas. Tuomet ir paaiškėja, kad norint suktis reikia imtis negarbingų priemonių, ir Valteris pradeda gaminti metamfetaminą. Jis susiranda savo buvusį chemijos mokinį, kuris kaip tik ir užsiėmė šiuo verslu, ir kartu jie pradėjo daryti didelius pinigus. Tačiau, žinoma, tokie veiksmai nelieka be pasekmių. Valteris susiranda daug draugų ir daug priešų. Tačiau nebūtų chemikas genijus, jei neišsisuktų iš situacijos, tuo labiau kad neturi ko prarasti. Ar būna įdomesnių veikėjų, kurie gyvena taip tartum neturėtų ko prarasti?
Šis serialas yra kriminalinė drama, turinti kitų žanrų, tokių kaip vesternas ir filmai noir, elementų, taip pat detalių iš Hičkoko ir Tarantino juostų, žodžiu, visa, ką šis serialas galėjo perimti iš kitų, jis perėmė ir geriausių savo srities profesionalų ir geriausių filmų. Kiekviena detalė yra nuodugniai apgalvota ir turi savo vietą serialo kontekste. Kartais net užsimirštate, kad tai vis dėlto fikcinė tikrovė, nes ji taip gerai sukonstruota, o veikėjai turi priimti sudėtingus sprendimus, kuriais mes, kaip žiūrovai, nuolat abejojame. Galų galų sunku atsitraukti nuo televizoriaus ekranų, kol nesužinome, kas toliau nutinka veikėjams.
Brajenas Kranstonas puikiai atliko pagrindinį vaidmenį ir už jį gavo ne vieną apdovanojimą. Apskritai Valterio Vaito personažas – šio serialo kabliukas, nes nėra nieko įdomiau stebėti į neviltį puolusio genijaus likimą.
