Rytų kovos menų filmai sužavėjo žiūrovus visame pasaulyje savo įspūdingais veiksmo siužetais, turtingais kultūriniais elementais ir įtikinamais pasakojimais. Nuo grakščių kung fu judesių iki disciplinuotų japonų samurajų tikslumo – šie filmai paliko neišdildomą pėdsaką pasauliniame kino kraštovaizdyje.
Šiame straipsnyje susipažinsite su nuostabiu rytų kovos menų filmų pasauliu… Rytų kovos menų filmai yra giliai įsišakniję Azijos kultūrų tradicijose ir filosofijose, atspindinčiose garbės, disciplinos ir atkaklumo vertybes. Šių filmų ištakos siekia senovės kovos ir savigynos praktikas, kurios tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija ir Korėja susiformavo į atskiras kovos menų tradicijas. Šios tradicijos, kuriose akcentuojamas kūno ir proto meistriškumas, sudaro filmuose vaizduojamų kovos menų pagrindą.
Rytų kovos menų filmai patrauklūs tuo, kad jie gali įveikti kalbos ir kultūrinius barjerus, žavėdami žiūrovus universaliomis heroizmo, atpirkimo ir teisingumo siekio temomis. Šiuose filmuose dažnai rodomi herojai, kurie griežtai treniruojasi ir dvasiškai tobulėja, įkūnydami atkaklumo ir savęs atradimo vertybes, kurios patinka įvairiems žiūrovams.
Vienas ikoniškiausių tokiuose filmuose rodomų kovos menų stilių yra kung fu, kilęs iš Kinijos ir pasižymintis sklandžiais, akrobatiniais judesiais bei sudėtingomis kovos technikomis. Kung fu filmai, kuriuos išpopuliarino tokie legendiniai aktoriai kaip Bruce’as Lee ir Jackie Chan‘as, tapo šio žanro sinonimu ir padėjo skleisti informaciją apie kinų kovos menus visame pasaulyje.
10. „Viskas iškart ir visur“ (Everything Everywhere All at Once, 2022)
Filmo istorija prasideda gana įprastai. Michelle Yeoh vaidina Evelyn, vidutinio amžiaus azijiečių kilmės amerikietę, pastebimai nusivylusią savo gyvenimu bei rutina. Santykiai su vyru ir dukra taip pat įtempti. Prie visų problemų prisideda ir tai, kad jos savitarnos skalbyklos verslą tiria JAV vidaus pajamų tarnyba. Veiksmo filme iš pradžių ne daug, bet per daug laukti netenka, nes Evelyn, nors ir priešindamasi, bet patenka į beprotiškos istorijos epicentrą – tik ji vienintelė gali išgelbėti pasaulį nuo sunaikinimo. Idėja, kad veikėja, kuri mažiausiai tikėtina taps pagrindine heroje nėra, tačiau šiame filme Evelyn prideda papildomo desperatiškumo ir nihilizmo. Apskritai, tam tikros filmo idėjos visiškai nėra originalios. Tai, kas daro jį ypatingu ir originaliu yra kaip istorija pateikiama vizualiai.
Michelle Yeoh – Malaizijoje gimusi aktorė išgarsėjo vaidyba devintojo dešimtmečio Hong Kongo veiksmo filmuose, vėliau pripažinimo sulaukė ir tarptautiniu mastu. Michelle „Viskas iškart ir visur“ – nepriekaištinga ir įtikinanti. Įdomu tai, kad iš pradžių scenarijus rašytas galvojant, kad pagrindinį vaidmenį filme atliks žiūrovams puikiai pažįstamas Jackie Chan‘as. Vis tik vėliau režisieriai ir scenarijaus autoriai Dan Kwan ir Daniel Scheinert persigalvojo. Santykiai tarp žmonos ir vyro, pasak jų, žiūrovams bus artimesnė tema, o Michelle savo kovos menų judesiukais tikrai nenusileidžia ir pačiam Jackie Chan‘ui.
Pagrindinės veikėjos vyrą Waymond‘ą vaidinantis Ke Huy Quan taip pat puikus – vaidmuo atrodo išpildytas. Aktorius žiniasklaidai teigė, kad apie 1998-ius apskritai metė aktorystę, nes nematė galimybių tęsti karjerą. Grįžti į vaidybą jį paskatino filmo „Pasakiškai turtingi“ (2018) sėkmė. Evelyn dukrą Joy vaidina Stephanie Hsu, pasižymėjusi seriale „Nuostabioji ponia Maisel“, o tėvą Gong Gong – ekrano legenda James Hong‘as. Jamie Lee Curtis veikėja – JAV vidaus pajamų tarnybos inspektorė – taip pat nepaliks abejingų.
Tai, kad filmas naudoja paralelinių visatų idėją, nereiškia, kad juo susidomėti turėtų tik mokslo fantastikos žanro gerbėjai. Taip, tai nėra įprasta šeimos drama, ar įprastas veiksmo filmas (nors ir turi panašumų su „Matrica“). Jame yra tiek pat neoriginalių idėjų, kiek originalių. Be mokslo fantastikos idėjų, filme nagrinėjamas labai kasdieniškos temos. Iš esmės tai yra filmas apie šeimą, meilę ir kitas žmogiškas emocijas. „Viskas iškart ir visur“ kalba apie tai, kas daro mus žmonėmis bei siunčia labai stiprią žinutę apie empatijos ir gerumo svarbą. Gyvenimo tikslas ir įvairūs mūsų pasirinkimai taip pat analizuojami, bei gali žiūrovus priversti susimąstyti apie egzistencijos prasmę didžiosios Visatos kontekste. (Augustė Gumbytė)
9. „Meistras“ (Ip Man, 2008)
Tiems, kurie nėra susipažinę su kovos menų filmų kanonu, juostoje rodomas „Meistras“ buvo tikra istorinė asmenybė: Wing Chun, pietų Kinijos kung fu, meistras, kuris buvo minimas ir žinomas dėl to, kad mokė garsųjį Bruce’ą Lee. Tikrasis „Meistras“ mirė 1972 m. prieš pat Lee mirtį, bet nuo to laiko jo spalvingas gyvenimas tapo pagrindu daugeliui filmų. Meistras (arba Ip) yra ne tik istorinė asmenybė: jis – legendinis personažas, kovotojas už teisingumą prieš nesąžiningus nusikaltėlius ir grėsmingus užsieniečius.
Siužetas seka XX a. trečiojo dešimtmečio Kinijos Fošano provincijoje gyvenantį Meistrą Ip (akt. Donnie Yen). Jis yra Wing Chung meistras, labiausiai įgudęs iš visų apylinkės kovos menų meistrų. Tačiau Fošaną užėmus japonų armijai, gyventojų skaičius sumažėja, o Meistras netenka savo namų ir stengiasi išlaikyti šeimą dirbdamas anglių kasykloje. Japonų generolas Miura, karatė meistras, įkuria kovos menų areną ir pasiūlo kinų kovos menų meistrams maišą ryžių, jei jie savanoriškai stos į kovą su kinų meistrais ir laimės. Ip iš pradžių nenori kovoti, bet kai po kovos nužudomas savanoriu tapęs draugas, jis priima iššūkį. Po to, kai Meistras Ip laimi ir atsisako daugiau kovoti, Miura, padedamas sadistiško pavaldinio Sato, persekioja jį ir jo šeimą. Kol Ip planuoja pabėgti į Honkongą, Miura reikalauja, kad jis mokytų japonus Wing Chung kovos menų, bet Ip žinoma atsisako ir meta Miurai iššūkį viešai kovai miesto aikštėje. Ar Meistras laimės šią kovą? Ar apsaugos savo šeimą? Ar įkvėps likusius miestiečius sukilti prieš japonų armiją?
Šis filmas nusipelno vietos tarp geriausių ne tik šiuolaikinių, bet ir visų laikų kovos menų filmų. Istorija, veiksmas, personažai, laikas ir aplinka – visa tai sukuria nepamirštamą epą. Nors kovos menų filmų stiliai ir konvencijos yra puikiai matomi, tačiau iškyla absoliučiai įtraukianti istorija ir ne tik dėl veiksmo. Be to, atskleidus, kad Ip buvo Bruce’o Lee instruktorius, filmas tarsi užburia. Meistras ne tik kovojo su fašistais, bet ir prisidėjo prie ikonos, dėl kurios kovos menų filmai tapo tokiu tarptautiniu fenomenu, kūrimo.
Pagrindinio filmo herojaus vaidmenį atliekantis Donnie Yen‘as meistriškai suderina intensyvius ir tikėtinus kovos menus su kuklumu ir nuolankumu, kurie, atrodo, taip pat apibūdino šį žmogų. Tai, ką jis daro kaip aktorius, pasižymi subtilumu ir niuansais, kurių lengva nepastebėti tarp visų kovų kadrų, smūgių kojomis, rankomis, kirviais ir lazdomis. Tikrai nenuostabu, kad „Meistras“ pradėjo tęsinių frančizę. Jaudinantis ir įtraukiantis nuo pradžios iki pabaigos.
8. „Kung Fu kovotojai“ (Kung Fu Hustle, 2004)
Filme jaunasis Sing‘as (scenarijaus autorius ir režisierius Stephenas Chow) nori tapti liūdnai pagarsėjusios „Kirvių gaujos“ nariu, bet netrukus pakeičia savo nuomonę ir pusę, kai jam tenka ginti bendruomenę nuo tos pačios gaujos. Taip jis tampa didvyriu, kuriuo jam buvo lemta tapti. Jis lyg drugelis išsiritęs iš tariamo vikšro.
Šioje triukšmingoje rytų kovos menų komedijoje yra gana daug negailestingo smurto. Nors verta paminėti, kad didžioji dalis smurto yra animacinio pobūdžio (greitas, smarkus ir perdėtas), tačiau jį taip smagu stebėti. Pats filmas – tai transformacija, rodanti, kad XXI a. keičiasi kung fu filmų supratimas ir vertinimas. Sing‘o perėjimas iš berniuko į vyrą, iš gangsterio norinčio tapti puikiausiu meistru yra įdomus, painus ir gana puikus žanrų ir konvencijų perėjimas.
„Kung Fu kovotojai“, veiksmas vyksta Kantone, Kinijoje, 1940-aisiais. Veiksmas tikrai yra įnirtingas ir žiaurus (kovas čia sukūrė puikieji choreografai Yuen Wo Ping ir Sammo Hung). Nuostabus veiksmo ir komedijos derinys – skandalingas, Jackie-Chan-iškas ir fantastiškas. Visos kovos scenos paverčiamos mažomis istorijomis. Kovotojai, ginantys Pig Sty alėją ir kasdienę gyventojų ramybę, yra siuvėjas Chiu Chi Ling, šaltkalvis Xing Yu ir kepėjas Dong Zhi Hua, taip pat šeimininkas (Yuen Wah) ir jo godi žmona šeimininkė (Yuen Qiu, garsioji kung fu žvaigždė, grįžtanti į ekraną beveik po 30 metų).
Šie veikėjai iš pradžių parodomi kaip pagalbiniai personažai, kurie netrukus tampa Sing‘o gabumų atsiskleidimo proceso dalimi. Jų negailestingas priešininkas Brother Sum‘as (akt. Chan Kwok-kwan) pasitelkia arfininkų porą (Jia Kang Xi ir Fung Hak On), kurių muzika virsta sukrečiančia fizine jėga, o vėliau – Žvėrį (akt. Leung Siu Lung), kuris pareiškia: „Aš nužudžiau tiek daug žmonių, tik bandydamas rasti savęs vertą priešininką.“ Žvėries kovos stilius sukuria tvarkingą estetinę įtampą, o kartu pridėjus ir Sing‘o stilių matome puikias kovos scenas. Filmo parodijos, juokeliai ir pagyros yra gerai atlikti, kaskadiniai triukai ir fiziniai juokeliai brutalūs. Chow sujungia visus šiuos skirtingus elementus į vieną visumą, sukurdamas smagų, žiaurų kung fu filmą apie kung fu filmus.
7. „Bevardis“ (Hero, 2002)
Šis kinų epas gali būti skolingas filmui „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (kuris iš esmės buvo amerikiečių ir kinų epas), tačiau daugeliu atžvilgių jį pranoksta. Priešingai nei pastaruoju metu Holivude vykstančiuose nuožmiuose bandymuose kurti didingus veiksmo filmus, čia viskas tarsi dera tarpusavyje, viską valdo griežta formali struktūra.
Veiksmas filme „Bevardis“ vyksta „kariaujančių valstybių“ laikotarpiu, dar prieš sukuriant Kinijos valstybę, o jo centre – Qin imperatoriaus (akt. Chen Daoming) ir žudiko, vardu Bevardis akt. (Jet Li), susitikimas. Retrospektyviai matome, kaip Bevardis pašalino baisiausius imperatoriaus priešus pramintus – Broken Sword (liet. Sulaužytas kardas), Sky (liet. Dangus) ir Flying Snow (liet. Skraidantis sniegas). Tačiau karalius Bevardžiu ir jo sugebėjimais abejoja ir pateikia kitokį įvykių paaiškinimą. Taip jie keičiasi istorijomis tarsi šachmatų partija, rašydami Kinijos istoriją.
Kiekvienas filmo segmentas žymimas spalvomis, pavyzdžiui, pirmoje istorijoje dominuoja raudona spalva, kitoje – mėlyna ir t. t. – tai gudri priemonė, leidžianti išsaugoti paprastumą ir meno skyriuje išnaudoti visas galimybes. „Bevardis“ iš tiesų yra vienas iš geriausiai atrodančių kada nors sukurtų filmų, kinematografija pilna nuostabių peizažų, grakščių dvikovų ir griežtų kompozicijų derinių, kuriuos papildo Kinijos aktorių talentas.
Filme aktoriai išdidūs todėl žiūrovai jokios simpatijos veikėjams nesusikuria ir jų nepaveikia tas faktas, kad veikėjai nemažai laiko praleidžia tragiškai žūdami. Labai intriguoja akivaizdi Kinijos suvienijimo tema, kuri anaiptol nėra perteklinė. Kadaise režisieriui Zhangui buvo uždrausta kurti filmus Kinijoje, o dabar jis tvirtai stovi kino pramonės centre ir iš esmės pateikia argumentą tironijos naudai. Tačiau filme yra ir gudrių užuominų apie perversmą. Filmo pavadinimas gali būti dviprasmiškas, o vienoje filmo vietoje pasikartojantis filmo motyvas – susivienijimą skatinanti frazė „visi po dangumi“ – tiesiogine prasme užrašomas ant smėlio.
6. „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (Crouching Tiger, Hidden Dragon, 2000)
Geriausi kovos menų filmai neturi nieko bendra su kova, o viskas susiję su asmeniniu meistriškumu. Jų herojai įveikia erdvę, gravitaciją, kūno apribojimus ir proto baimes. Vakarietiško filmo kovos scenoje daroma prielaida, kad kovotojai nekenčia vienas kito. Kovos menų filme kovotojai veikiau tarsi jungiasi į savo galių šventę. Be abejo, žmonės žūsta, bet tai arba piktnaudžiaujantys savo galiomis personažai, arba anoniminiai piktadario pakalikai. Kai herojus stovi pačiame ringo, kuriame yra daugybė nepakeičiamų priešininkų, centre ir vieną po kito juos naikina, tai tarsi individo pergalė prieš kolektyvizmą – žinia, kurios nepraranda Azijos tautos, kuriose šie filmai labiausiai mėgstami.
Ango Lee filmas „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ – labiausiai jaudinantis kovos menų filmas, kokį regėsite. Kovos scenos kovos menų filmuose yra tarsi dainų ir šokių numeriai miuzikluose. Šio filmo veiksmo scenų choreografiją kūrė Yuen Wo-Ping, kurio darbų sąraše yra „Matrica“ ir kuris supranta, kad forma yra svarbesnė už funkciją. Svarbu ne tai, kas laimi (išskyrus siužetą, žinoma), svarbu, kas atrodo meistriškiausiai.
Filme vaidina Chow Yun-Fat ir Michelle Yeoh, kovos menų veteranai, pasižymintys nepaprastais atletiniais sugebėjimais (kaip ir Jackie Chan‘as bei daugelis kitų šio žanro žvaigždžių). Kitus du pagrindinius personažus vaidina Zhang Ziyi (Jen Yu) ir Cheng Pei Pei (Nefritinė lapė). Jų scenoms prireikė ilgų repeticijų ir treniruočių, tačiau neįprasta, kad šiame filme yra jungiančios istorijos gilumas ir poetiškumas, kuris nėra tik drabužis veiksmo scenoms, bet turi nuotaikingą, romantišką ir net dvasingą pobūdį. Šioje istorijoje Li Mu Bai (akt. Chow Yun-Fat) – karys, prisiekęs atkeršyti už savo mokytojo mirtį. Jis jau daug metų myli Yu Shu Lien (akt. Michelle Yeoh), o ji jį, tačiau jų asmeniniai jausmai laukia keršto ir bandymų susigrąžinti Žaliąją lemtį – kardą, kadaise priklausiusį Li Mu Bai meistrui, kuris neseniai parduotas turtingam apygardos valdytojui. Tai suveda Yu Shuu Lien su gubernatoriaus dukra Jen Ju (akt. Zhang Ziyi), kuri gyvena griežtai diriguojamą gyvenimą, nors ir turi paslaptį, kurios neatskleisime. Kitas svarbus personažas, Nefritinė lapė (akt. Cheng Pei Pei), kuri stovi tarp herojų ir jų svajonių.
Ši istorija, kaip ir visos kovos menų istorijos, tam tikru požiūriu yra tiesiog kvaila, tačiau Angas Lee ir jo ilgametis bendradarbis Jamesas Schamusas nepaprastai sėkmingai atskleidžia žmogiškuosius elementus, ypač nerealizuotą Chow Yun-Fat ir Michelle Yeoh meilę. Kai jie būna kartu, kartais pamiršti apie kardus ir tiesiog stebi vyrą ir moterį, švelniai puoselėjančius neišsakytą tarpusavio ryšį. Ši juosta – be galo jaudinantis reginys.
5. „Legendos kumštis“ (Fist of Legend, 1994)
Mėgstamos klasikos perdirbinys visada yra rizikingas dalykas, nesvarbu, apie kokį žanrą kalbėtume, tačiau Bruce’o Lee filmo atveju visuomet iškyla kliūtis – pagrindiniam aktoriui tenka konkuruoti su kovos menų legenda. Todėl „Legendos kumščio“ aktorius Jet Li, nepaisant jo statuso Kinijos kino pramonėje ir įspūdingos tuometinės filmografijos, dvejojo, kai jam buvo pasiūlyta vaidinti filme, kuris įtvirtino Lee, kaip vienos pagrindinių kovos menų žanro jėgų, reputaciją, versijoje.
Interviu „Hong Kong Cinemagic“ režisierius Gordonas Chanas aiškina, kad nors ir žinojo apie riziką, visada manė, jog scenarijus yra tam tikra originalo silpnybė, piešianti „juodai baltą“ japonų ir kinų konflikto vaizdą. Galiausiai „Legendos kumštis“ ne tik perpasakoja gerai pažįstamą istoriją apie kovos menų mokinį, keršijantį už savo mokytojo mirtį, bet ir šiek tiek gilinasi į istorinį konfliktą istorijoje, paversdamas jį vienu pagrindinių elementų greta įvairių kovos stilių varžybų.
Nors skeptiškai vertino Chen Zhen personažą, Jet Li puikiai atlieka pagrindinio veikėjo vaidmenį. Jo vaidyba pabrėžia personažo pastangas rasti pusiausvyrą gyvenime, kai jis ieško tikslų, už kuriuos kovoja, todėl vaidmuo reikalauja ir fizinių, ir dramatinių pastangų. Kitaip nei Lee požiūris į personažą, Li interpretacija išryškina Zhen kaip žmogų, įmestą į kovą, kurią jis padėjo įžiebti, bet galiausiai prarado kontrolę, bent jau kalbant apie politinius šios kovos aspektus. Zhenas tampa veikiau tarpininku tarp dviejų ideologijų, besivaržančių dėl to, kuri yra pranašesnė.
Tiek originali, tiek naujoji filmų versijos puikios, jas verta pažiūrėti abi. „Legendos kumštis“ yra puikus rytų kovos menų filmas, kuris nė kiek nenusileidžia „Įniršio kumščiui“ ir veikiau išplečia kai kurias originalo temas ir idėjas. Gordonui Chanui pavyko sukurti filmą, kuris kartais atrodo geriau nei ankstesnė versija, be to, jame išryškėja Jet Li, kaip kovos menų meistro ir aktoriaus, meistriškumas.
4. „Projektas A“ (Project A, 1983)
Yra tam tikrų kino idėjų, kurios tiesiog privalo suveikti, kad ir kaip kvailai jos skambėtų. Jackie Chan‘as, kovojantis su piratais, lengvai patenka į geriausių kada nors sukurtų idėjų sąrašą. Jackie Chan‘o „Projektas A“ – tai veiksmo, komedijos ir pagarbos klasikiniam šmaikščiam filmui derinys. Per daugiau nei 100 minučių pamatysite įspūdingų kovų, dar įspūdingesnių fizinių triukų, linksmo humoro ir, žinoma, bene geriausią Chan‘o vaidmenį. Kitaip nei apsidraudęs Holivudas, Jackie Chan‘o kaskadininkų komanda nebijojo rizikuoti ar susižeisti dėl pramogos, todėl ši muštynių klasika pranoksta visus šiuolaikinius Holivudo veiksmo filmus. „Projektas A“ yra kvailas, bet labai smagus, o dėl sumanios režisūros ir choreografijos, galima sakyti, kad vienas geresnių kovos menų filmų.
„Projektas A“ yra apie grupę jūreivių, kurie bando sustabdyti kinų piratus, kad jie nesukeltų chaoso pakrantėje. Tačiau dėl korupcijos tarp vyriausybės ir policijos pajėgų jie negali gauti pakankamo finansavimo kovai tęsti ir yra priversti patys sutrukdyti terorizmui, kai šis smogia jų gimtojoje teritorijoje. Jackie Chan‘as ir Co. turi sustabdyti priešpriešą su Kinijos policijos pajėgomis ir išnarplioti korupcijos tinklą, kuris supainioja visus dalyvius ir didina esamą pavojų. Jackie Chan‘as ne tik vaidino ir režisavo šį filmą, bet ir parašė scenarijų, kuris kartais yra gana protingas.
Nė vienas veiksmo filmų gerbėjas neturėtų nusivilti šiuo reginiu. Chan’o režisūra padeda pasiekti du dalykus: veiksmas išlieka intensyvus ir parodo, kokie sudėtingi yra visų judesiai. Ir čia nėra jokios apgaulės. Nors Chan‘as nesugeba perteikti emocijų kaip Spielbergas ar Skorsezė, jis moka sukonkretinti geros kovos energiją ir meistriškumą. „Projektas A“ duodą viską, ko tik galima norėti kovos menų filme: nuostabius triukus, puikias kovas, padorią istoriją, gerą vaidybą, vertingą priešininką, puikų finalą ir humoro prieskonį.
3. „Girtas meistras“ (Drunken Master, 1978)
Wong Fei-Hungas (akt. Jackie Chan‘as) – išdykęs, bet teisingas jaunuolis, tačiau po kelių incidentų nusivylęs jo tėvas liepia jį sudrausminti girtuokliaujančiam kovos menų meistrui Beggarui So (akt. Siu-Tin Yuenas), na, tada prasideda linksmybės. Tai vienas kokybiškiausių Jackie Chan‘o ankstyvųjų metų filmų. Ši juosta paremta komedijiniu kung fu veiksmo stiliumi, kurį Jackie turėjo sukurti pats.
„Girtas Meistras“ labiau tradicinis kung-fu filmas nei vėlesnės kaskadininkų muštynės, išgarsinusios jo vardą. Čia rodomi unikalūs, išradingi ir įdomūs kovos stiliai. Susidūrimai su priešais įspūdingi, be įmantrių triukų, kompiuterinės technikos ar masinių efektų, ir parodo, koks geras kovos menų meistras yra Jackie. Komedija puikiai prajuokina, o meistras So yra labai juokingas, ir jie puikiai dera vienas su kitu kaip komanda.
Legendinio kung fu choreografo Yuen Woo-Ping režisuotą filmą „Girtas meistras“ daugelis kovos menų gerbėjų laiko vienu geriausių Jackie Chan‘o karjeros filmų, jame tikrai puikiai atskleidžiami žvaigždės kung fu ir akrobatiniai sugebėjimai ir jį labai malonu žiūrėti.
Siužeto prasme čia iš tiesų labai mažai kas vyksta, o tai, kas vyksta, dauguma patyrusių senosios mokyklos kovos menų gerbėjų jau bus matę nesuskaičiuojamą daugybę kartų: jaunas išsišokėlis Fei-Hungas sukelia problemų vietiniame miestelyje ir yra nusivylusio tėvo siunčiamas treniruotis pas kung fu meistrą Beggarą So. Beggaro So metodai yra žiaurūs, bet labai veiksmingi, todėl, kai žudikas, vardu Thunderfoot (akt. Hwang Jang Lee), pasamdomas nužudyti Fei-Hungo tėvą, jaunuolis gali įsikišti ir išgelbėti žmogų.
Filme „Girtas meistras“ yra nuostabių kung-fu scenų ir įdomių istorinių perspektyvų. Būtina pamatyti visiems Jackie Chan‘o ir kung-fu filmų gerbėjams. Tikra tobulybė.
2. „Drakonas įžengia“ (Enter the Dragon, 1973)
Paskutinis Bruce’o Lee vaidmuo yra vienintelis, kuriame jam suteikiama žvaigždės pozicija, kurios jis nusipelnė. Filme „Drakonas įžengia“ jo charizmatiškumas nepaprastas, ir gaila, kad jis neturėjo galimybės tapti didžia, unikalia žvaigžde, kuria, regis, jam buvo lemta tapti.
Pats filmas, kurį prodiusavo Fredas Veintraubas (angl. Fred Weintraub) ir Polas Helleris (angl. Paul Heller) kartu su Raimondu Čou (angl. Raymond Chow) iš Honkongo kompanijos „Concorde Productions“, yra šauni pramoga, t. y. prabangus, šmaikštus veiksmo filmas, kuris nė akimirką nenuobodus ir toks pat skandalingai šmaikštus, kaip ir vizualiai patrauklus.
Pagal išradingą Michaelo Allino parašytą scenarijų Lee patenka į pagrindinio nusikaltėlio Ših Kjeno salos tvirtovę, kad surastų įrodymų, leidžiančių jį nuteisti už baltųjų vergiją ir prekybą opiumu. Kjenas organizuoja kovos menų varžybas, kurios iš tikrųjų yra priedanga, kad surastų prekeivių, kurie prekiautų jo prekėmis visame pasaulyje. Džonas Saksonas puikiai vaidina įkyrų lošėją, kuris prisijungia prie varžybų norėdamas rasti išeitį iš pralaimėjimų lavinos. Jimas Kelly čia puikiai vaidina juodaodį amerikietį, bandantį uždirbti pinigų judėjimui. Peteris Archeris – nemalonus Naujosios Zelandijos dalyvis. Bobas Wallas – didelis niekšas, nužudęs Lee hapkido diržo seserį, kurią vienoje stulbinančioje veiksmo scenoje suvaidino Angela Mao Ying. Yang Sze – raumeningas Ših‘o asmens sargybinis. Geoffrey Weeksas yra Lee anglų Interpolo ryšininkas. Betty Chung – slaptoji agentė tvirtovės viduje.
Bet nepaisant daugybės puikių veikėjų, tai Bruce’o Lee filmas. Jis – keistas, nežemiškas žmogus, išmintingas, puikiai valdantis veiksmą, kalbantis apie emocinį kovos turinį ir niekinantis pykčio sąvoką. Lee pats inscenizavo kovos scenas, ir jos pakylėja filmą į kitą lygį. Sklandi Roberto Kluzo (angl. Robert Clouse) režisūra priveda šį veiksmo cirką prie kulminacijos, taip išnaudojant visą kūrinio potencialą. Jo darbas – puikus pavyzdys, kaip žanro režisierius įrodo esąs pasirengęs ambicingesnei medžiagai.
Na, o skambi Lalo Schifrino orkestrinė muzika suteikia filmui patrauklų epiškumo įspūdį. Nors filmas kartkartėmis atrodo šiek tiek per ilgas, filmo montuotojai Kurtas Hirschleris ir George’as Wattersas išlaiko spartų tempą.
1. „Įniršio kumštis“ (Fist of Fury, 1972)
Filme, grįžęs į Šanchajų vesti savo sužadėtinės, Chen‘as Zhen‘as (akt. Bruce Lee), žymaus kovos menų mokytojo Huo Yuanjia mokinys, sužino, kad jo meistras mirė. Per jo laidotuves pasirodo vietinio japonų dojo nariai ir įžeidinėja kinų mokinius. Patyčios tęsiasi, Chen‘as nesiruošia sėdėti rankų sudėjęs ir duoda atkirtį, tačiau sužinojęs tiesą, kad jo mokytojas buvo nunuodytas dojo meistro įsakymu, jis pradeda keršto misiją.
Wei Lo (kuris taip pat atlieka Inspektoriaus vaidmenį) parašytas ir režisuotas filmas yra tiesiog klasikinis Bruce’o Lee kovos menų filmas. Jis, žinoma, atlieka savo paskirtį – parodo daug puikių kovų, tačiau čia vyksta ne tik tai. Čia taip pat yra juokinga komedija ir itin stipri drama. Tai pasakojimas apie fanatizmą, nes Šanchajuje japonai su savo kolegomis kinais elgiasi paniekinamai ir juos žemina.
Šiame nuotaikingame filme, kuris trunka šiek tiek ilgiau nei valandą yra gana nemažai skanių baisybių, ir viskas tuo nesibaigia, vis tiek yra ką rekomenduoti. Bruce Lee prikausto jūsų dėmesį ir išlaiko jį dėl daugybės įtemptų kovos scenų. Filme taip pat yra šiek tiek romantikos, nes Chen‘as tikisi vesti merginą, kurią myli (Nora Miao). Blogiukai nuostabiai niekingi. Filme jums patinka jų nekęsti ir nekantriai laukiate neišvengiamo susidorojimo tarp Bruce‘o ir tokių personažų kaip Petrovas (akt. Robertas Bakeris), didžiulis rusas, kuris viename linksmame segmente demonstruoja savo antžmogišką jėgą.
Visi aktoriai vaidina puikiai, bet nepaslaptis Lee iš tiesų – geriausias, kiekviename žingsnyje įrodydamas savo fizinį meistriškumą ir demonstruodamas įsimintiną ekrano vaizdą. Gera, tvirta veiksmo pramoga, privaloma pažiūrėti kovos menų gerbėjams. Visiška rytų kovos menų klasika.
