Kai kalbama apie siaubo serialus, sąvokos „šiurpus, bauginantis“ įgyja visiškai naujas reikšmes. Šiurpūs siaubo serialai sugeba sužavėti žiūrovus savo kraują stingdančiais pasakojimais, baugia atmosfera ir kraupiais personažais. Šiame straipsnyje gilinsimės į šiurpių siaubo serialų pasaulį, kuris kiekvienam siaubo mėgėjui tikrai suteiks džiaugsmo.
Šiurpios siaubo serijos apima daugybę siaubo žanro subžanrų, įskaitant antgamtinį siaubą, psichologinį siaubą, žudymus ir kt. Šiuose serialuose dažnai vyrauja nerimą keliančios ir trikdančios temos, kuriomis siekiama žiūrovams sukelti nepatogumą, nerimą ir baimės jausmą. Įtampa ir kraupūs vaizdai yra įprasti šiurpių siaubo serialų elementai, padedantys žiūrovams sukelti stiprią emocinę ir psichologinę reakciją. Tokios siaubo serijos – patraukli ir įtakinga pasakojimo forma, kuri gali sukelti baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą žiūrovams. Šie serialai, kuriuose naudojama atmosferiška aplinka, nerimą keliantis garso takelis, šiurpinantys vaizdai ir psichologinis siaubas, palieka ilgalaikį poveikį žiūrovams, prisideda prie žanro kultūrinės reikšmės ir neblėstančio populiarumo siaubo mėgėjų rate.
10. „Šmėklos“ (The Haunting of Hill House, 2018)
„Netflix“ Shirley Jackson knygos „The Haunting of Hill House“ adaptacija toli gražu nėra gerai žinomos pasakos versija.
Jackson XX a. siaubo klasika yra proto žaidimų pavyzdys. 1963 m. Roberto Wise’o ekranizacijoje „The Haunting“ tai daugiau psichologinio, o ne antgamtinio siaubo istorija – jei iš tiesų tamsiame, apgriuvusiame dvare, vadinamame „Hill House“, apskritai slypi kas nors vaiduokliško.
Naujoji versija, kurią režisavo ir parašė Mike’as Flanaganas („Hush“, „Ouija: blogio kilmė“ kūrėjas), iš tiesų labiau primena fanų pasakojimą apie šmėklų apsėstą namą. Tačiau, mūsų visų laimei, tai, ką jis praranda dėl ištikimybės siužetui, kompensuoja scenaristo Džeksono ištikimybė psichologinei siaubo prigimčiai ir kruopščios jos personažų studijos.
Iš pažiūros Flanaganas gali pasirodyti neįprastas pasirinkimas kartu su Džeksono meistriškai tyrinėjamu psichikos žlugimo procesu. Nors Flanaganas išgarsėjo kurdamas tokius lėtai degančius „indie“ filmus kaip „Oculus“, pastaruoju metu jo didesnio biudžeto filmai, pvz., „Ouija: blogio kilmė“ (angl. Origin of Evil) ir jo bendradarbiavimas su „Netflix“, pavyzdžiui, praėjusių metų „Džeraldo žaidimas“ (angl. Gerald’s Game), nebuvo labai subtilus. Seriale „Hill House“ Flanaganas imasi serijinio pasakojimo, norėdamas sulėtinti tempą ir giliai ištirti ilgalaikį traumos poveikį.
Per 10 serialo serijų Flanaganas pasirenka beveik kankinamai lėtą tempą, kad galėtų ilgai ir atidžiai nagrinėti Krainų šeimą, paskutiniuosius „Hill House“ gyventojus. Praeitį ir dabartį Flanaganas supina nuostabiai, leisdamas mums pažinti kiekvieną iš septynių Krainų šeimos narių, ypač vaikus: Stivą, Širlę, Teodorą ir dvynius Luką bei Nelę.
Dabarties laike jaunoji karta, dabar jau suaugusi, niekada iki galo nesusitaiko su siaubinga naktimi, kurią jie paliko dvarą – naktimi, kuri lėmė jų motinos (Carla Gugino) mirtį ir atsiribojimą nuo tėvo (Timothy Hutton).
Kol Krainai kovoja su dešimtmečius saugotomis paslaptimis, ilgai kunkuliuojantis represijų ir šeimyninės įtampos katilas pagaliau užverda ir priverčia konfrontuoti.
Paprastai tariant seriale pasakojama apie brolių ir seserų grupę, kurie vaikystėje augo name, vėliau tapusiame garsiausiu šalyje vaiduoklių namu. Dabar jau suaugę ir tragedijos akivaizdoje priversti vėl susiburti, jie turi pagaliau susidurti su savo praeities vaiduokliais, iš kurių kai kurie vis dar tyko jų mintyse, o kiti galbūt iš tikrųjų persekioja Hill namo šešėlius.
Pačių žiūrovų nuomone, viskas – nuo scenarijaus, aktorių, operatorių iki montažo – yra tiesiog nuostabu. Epizodai įtraukia ir negalėsite sustoti. Šis serialas apie gyvenimą ir mirtį, dvi mums visiems žinomas sąlygas. Aktorių vaidyba tobula. Motinos siela suvaidinta taip, kad sujaudins jus iki paširdžių. Serialas, kuris tikrai paliks įspūdį kiekvienam.
9. „YellowJackets“ (2021)
Tai dešimties valandų trukmės serialas, derinantis psichologinės dramos ir siaubo elementus, apie nepaprastai talentingas paaugles futbolo žaidėjas, kurios po lėktuvo katastrofos patiria visą gyvenimą liekančią traumą ir netgi po 25 metų nesugeba visiškai atsitiesti po išgyvento siaubo Kanados laukinėje gamtoje, kai joms dar net nebuvo 18 metų.
1996 m. “Yellowjackets“ , nenugalėta Naujojo Džersio priemiesčių merginų futbolo komanda, ruošiasi dalyvauti nacionalinės lygos rungtynėse. Jos visos ne tik puikios žaidėjos, tačiau ir bręstančios kietakaktės moterys, kurių asmeniniai santykiai ima panašėti į susipainiojusį siūlų kamuolį. Jau įprastame pasaulyje jų gyvenimas buvo gan dramatiškas, tačiau skrendant į nacionalinės lygos rungtynes jų privatus lėktuvas nukrenta Kanados laukinėje gamtoje. Kol jas išgelbėja, joms tenka ten praleisti ne vieną mėnesį, per kurį pasitaiko kraujo sniege, beprotiškų riksmų, spąstų, persmeigtų kūnų, negyvėlių, gyvūnų kailiais persivilkusių žmonių ir užuominų į kanibalizmą.
„Narcos“ kūrėjų Barto Kikersono ir Ešlės Lail scenarijuje pasakojimas dalinamas į tris dalis: viena mums pristato paauglių gyvenimą laukinėje gamtoje, kita nukelia į dabartį – 2021 metus (be pandemijos), kurioje keturiasdešimtmetį perkopusios moterys negali užmiršti praeityje patirto siaubo ir bando susitvarkyti su savimi, ir trečia laiko juosta parodo kelis praeities blykslius. Įdomiausia iš visų šių dalių yra keturiasdešimečių moterų realybė: Šauna (Melanie Lynskey), paauglystėje buvusi sporto žvaigždė, dabar kamuojasi motinystės varguose ir nesusitvarko su savo bedvase santuoka bei gyvenimu priemiestyje; pankuojanti Natali (Juliette Lewis) ką tik išėjo iš priklausomybių centro ir bando atrasti naują kryptį; Taisa Turner (Tawny Cypress) bando patekti į valstijos senatą. Moteris ir vėl suveda į krūvą paslaptingas žurnalistas ir keisti ženklai, primenantys prieš daugybę metų nutikusius įvykius.
Šis serialas – tai tikras skirtingų stilių koliažas. Jame galima rasti siaubo, išgyvenimo trilerio, nuotykių, traumos tyrimo, vidutinio amžiaus krizės, priemiesčio gyvenimo, romantiškos paauglių dramos ir netgi vaiduoklių istorijos elementų. Įžūlus, kruvinas ir sukrečiantis televizijos šou, „Musių valdovo“ sugrįžimas.
8. „Channel Zero“ (2016 – 2018)
„Channel Zero“ – antologinis siaubo serialas, trukęs keturis sezonus. Kiekvieną sezoną sudaro šeši valandos trukmės epizodai, kuriuose nagrinėjama viena istorija. Tai siaubo serialas su lėtai besirutuliojančiomis, vizualiai išradingomis ir šiurpą keliančiomis istorijomis.
Pirmasis sezonas „Candle Cove“, kur 1988 m. Geležinio kalno (Ohajo valstija) jaunasis Maikas neteko savo identiško dvynio Edžio – paskutinio iš penkių nužudytų vaikų. Kiti keturi kūnai buvo rasti be dantų. Byla iki šiol neišaiškinta. Maikas Painteris (akt. Polas Šneideris) tampa garsiu vaikų psichiatru ir yra persekiojamas košmarų. Grįžęs namo jis vėl susitinka su savo motina Marla Painter (akt. Fiona Shaw). Jo vaikystės draugas Garis Jolenas išrenkamas šerifu. Garis ir jo žmona Džesika nerimauja dėl savo mergaitės Kati, nes ji su kitais vaikais kaip ir anksčiau apsėsta senos nematytos vaikiškos televizijos laidos pavadinimu „Candle Cove“. Šioje laidoje siaubas vystomas lengvai po truputį, todėl susidaro įtampos jausmas.
Antrasis sezonas „No End House“. Geriausios draugės Margot Sleator (akt. Amy Forsyth) ir Džules Koja (akt. Aisha Dee) prisijungia prie J. D. ir Dilano ir leidžiasi į ekskursiją po vaiduokliškus namus. Tai populiari ekspozicija pavadinimu „No End House“ užmiestyje, aklavietėje, kurioje yra šeši keistoki kambariai. Grupė kartu su kitais įeina į vidų ir patiria protą aptemdančių išgyvenimų. Margot ir Džules iškeliauja vienos. Išėjusios jos patiria neįprastų nutikimų realiame pasaulyje. Miręs Margot tėvas (akt. John Carroll Lynch) grįžta į gyvenimą. Džiugu, kad veikėjai žino, jog tai nėra tikrasis pasaulis. Margot tėvas – tikrai nevienintelis ne realus personažas, kuris sudomina. Antrasis sezonas taip pat laikosi „lėto degimo“ scenarijaus eigos.
Trečiasis sezonas „Butcher’s Block“ atrodo kaip laiptai į niekur. Alisa atvyksta į naują miestą, palikusi motiną po nerimą keliančio incidento. Tuomet, pasirodo jos sutrikusi sesuo Zoja. Jos naujasis darbas – iškeldinti žmones iš apleisto rajono, vadinamo „Mėsininkų bloku“. Jame veikė sena skerdykla, kuriai vadovavo Džozefas Persikas (Akt. Rutgeris Haueris). Na ir kaip praeituose sezonuose ima vykti šiurpūs įtampą keliantys dalykai. Tai serialas, kuris tikrai žaidžia su žiūrovo nervais.
Ketvirtasis sezonas „The Dream Door“, pasakoja apie jaunavedžius Džiljaną ir Tomą, kurie įsikelia į savo namą. Jie ir jų draugas Džeisonas rūsyje netikėtai aptinka paslaptingas duris. Džiljana randa nerimą keliančią figūrą iš vaikystės. Seriale sukurta nuostabi nežemiška atmosfera, puikus dizainas, efektai, muzika ir makiažas. Istorijos visiškai įtikinamos, o veikėjai ir aktoriai įtraukia ir priverčia jus jais rūpintis.
Serialas – tikras darbas kilęs iš meilės siaubui ir prieštarauja naujausių siaubo filmų tendencijai, kai jie taip gėdijasi siaubo, kad turi maskuotis kaip „daugiasluoksniai“ meniniai filmai. Šį privaloma pažiūrėti siaubo gerbėjams, nes „Channel Zero“ beveik tobulas.
7. „Midnight Mass“ (2021)
„Midnight Mass“ – tai 2021-ųjų metų „Netflix“ televizijos produktas, kurį sukūrė paskutinį dešimtmetį siaubo žanre tiesiog dominuojantis Mike‘as Flanaganas. Šį režisierių bei scenarijaus autorių jūs žinote iš tokių serialų kaip „The Haunting of Hill House“ bei „The Haunting of Bly Manor“, ir filmų „Hush“, „Gerald‘s Game“ bei „Doctor Sleep“. Su „Netflix“ platforma dažnai bendradarbiaujantis Flanaganas išsiskiria gilesne siaubo samprata – kūrėjas šiame žanre itin autentiškai sujungia kėblias pagrindinių veikėjų praeities traumas su unikaliais antgamtiniais sprendimais.
Į nuošalią Kroketo salą atvyksta naujas dvasininkas, kuris pradeda demonstruoti savo neįtikėtinus, gydančius gebėjimus. Salai visomis prasmėmis merdėjant, paslaptingomis aplinkybėmis čia pasirodęs kunigas atneša į bendruomenę naujų vėjų – bažnyčioje įvykdo tikrą stebuklą, išgydydamas luošą mergaitę. Tačiau dangaus palaima tęsiasi neilgai, mat po kurio laiko pradeda dėtis šiurpinantys reiškiniai, dėl kurių visą salą galiausiai sukausto siaubas.
Kiti mūsų pagrindinis veikėjas – iš kalėjimo į gimtąją salą grįžęs jaunas vyras. Tik ketverius metus nelaisvėje praleidęs už žmogžudystę, kurią įvykdė vairuodamas girtas, Railis akivaizdžiai nėra atsikratęs kaltės jausmo. Didmiestyje praradęs susikurtą gyvenimą, vaikinas grįžta pas savo šeimą, tačiau sunkiai randa motyvacijos pradėti naują etapą. Sutikęs savo paauglystės draugę, saloje vis dar gyvenančią itin religingą Erin, Railis pagaliau atsiskleidžia bei pradeda savotišką susitaikymo su savimi procesą. Būtent per šiuos du nuostabiai sugalvotus herojus, Mike‘as Flanaganas ir pristato žiūrovams pagrindines „Midnight Mass“ idėjas.
Tobulai suregzti ateisto bei krikščionės dialogai apnuogina ne tik veikėjus, bet ir mus, per retai galvojančius apie gyvenimo prasmę. Šios scenos taip pat suteikia itin reikalingą balansą tarp šiurpių momentų, kuriuose stebime siaubingos mistinės būtybės įtaką salai, pamažu virstančiai į ekstremaliai religingą sektą. Izoliuota erdvė čia pasirinkta ne be reikalo – pašalintas išorinio pasaulio efektas leidžia kur kas įtikinamiau miestelį įsivaizduoti kaip visos žmonijos atspindį.
„Midnight Mass“ – biblinis siaubo pasakojimas (religija yra persmelkusi visą siužetą). Tačiau komentuojamas ne pats religingumas, o žmonės, kurie juo prisidengdami vykdo pačius žiauriausius dalykus. Kalbant apie seriale vaizduojamus žmones, negalime nepagirti ir nepriekaištingo kastingo – kiekvienai rolei tobulai priskirti aktoriai apdovanoja mus išskirtiniais pasirodymais.
Šis serialas yra Mike‘o Flanagano gyvenimo projektas – jį autorius rašė nuo pat savo karjeros pradžios, o pagaliau pasitaikius progai jį paleisti į pasaulį, kūrėjas nenuvylė nei kritikų, nei žiūrovų. (Paulius Lučinskas)
6. „Marianne“ (2019)
Ponia Daugeron (akt. Mireille Herbstmeyer) yra didžiausia Emmos Larsimon (akt. Victoire Du Bois) gerbėja. Jos lentynos perpildytos Emmos bestselerių serijos romanais, kuriuose ragana Marianna apsėda žmones. Tiesą sakant, ponia Daugeron yra tokia didelė gerbėja, kad jos galvoje gali nelikti nė lašo sopulio.
Kai Emma miglotai švenčia paskutinės serijos knygos išleidimą, ji labai aiškiai pareiškia norą pamiršti beprotiškai populiarias Mariannos istorijas ir parašyti ką nors kita – „pavyzdžiui, tikrą romaną“, – sako ji, o jos agentai ir redaktoriai neabejotinai giliai atsidūsta. Karolina sena Emmors draugė pasirodo jos knygų pasirašymo ceremonijoje ir sako, kad jos motina išprotėjo. Jei Emma ir toliau nerašys apie Marianną, Karolina ir toliau kentės kankinimus nuo mamos rankų, o Emmos tėvai gali būti kiti… Karolina atneša mažą kruviną maišelį, pilną dantų ir plaukų – įrodymą, kad poniai Daugeron trūksta kelių dantų ir kelių folikulų iki pilnos galvos. Apsauga ją išveja, o Emma dieną „suvirškina“ visą situaciją, kol Karolina pasirodo leidyklos biure su kilpa. Dėl vieno ir kito dalyko Karolina nesulaukia kito antradienio.
Dabar Emma, garsi ir sėkminga prancūzų siaubo rašytoja, priversta grįžti į gimtąjį miestą, kai prieš penkiolika metų jos sapnuose persekiojusi moteris vėl ima rodytis. Jos rašomas kūrinys, regis, yra fikcija, tačiau kiek jame yra faktų?
„Marianne“ yra geras, manipuliatyvus, smagus, gerai pažįstamų siaubo tropų rinkinys, gražiai išpildytas su trupučiu liežuvavimo, trupučiu įžūlumo. Pasaulietinė ir naivi Emmos ir Kamilės dinamika suteikia personažų potencialo. Ir ką tiksliai Emma padarė prieš daugelį metų, kad sukėlė vyriškos lyties atstovų siautulį ir paskatino tėvus išsiųsti ją už 300 mylių į internatinę mokyklą? Ar ji sujaukė mokyklą? Pavogė batonėlį iš parduotuvės? Į katilą įmaišė tritono akį, pelėdos nagą ir voverės ausų sierą ir iškvietė demoną iš Hecko? Tokie klausimai jaudina ir tik leidžia dar labiau pasinerti į serialą.
„Visi šie dalykai, baisūs ir jaudinantys tuo pat metu!“ – taip ponia Daugeron apibūdina Emmos istorijas, o iš esmės tai ir pačios Marianos apibūdinimas, nors mes prie šio sąrašo pridėtume ir „juokinga“, nes kai kurie geriausi siaubo filmai randa būdą į smūgį įkišti humoro gabalėlį, kad juosta netaptų pokariu. „Marianne“ nežiūri į save pernelyg rimtai, bet taip pat puoselėja toną, leidžiantį užkloti storus sluoksnius rimtai šiurpios atmosferos.
5. „From“ (2022 – )
Tai vienas iš geresnių mokslinės fantastikos ir siaubo elementų turinčių televizijos šou, kuriame veikėjams tenka susidurti su neišvengiamybe – kaip kiekvieną dieną išgyventi siaubą, jei nieko negali pakeisti?
Veiksmas vyksta mažame bevardžiame miestelyje, kuriame kasnakt siaučia visokios pabaisos ir mistinės būtybės, bandydamos pagriebti ir nužudyti gyventojus. Pirmas epizodas prasideda vienos šeimos namuose, kai mergaitė atidaro langą galvodama, kad už jo stovi jos močiutė, tačiau išaiškėja, kad tai tik dar viena pamėklė, kuri netrukus sudrasko į gabalus mergaitę bei jos mamą, o ryte į namus grįžusi šeimos galva atranda savo šeimos narius negyvus ir sumaitotus, kraujais nutaškytas sienas. Ko jau ko, bet „From“ kūrėjai nepašykštėjo šito elemento. Kodėl miestelio gyventojai nesprunka kiek kojos leidžia? Ogi jie yra įkalinti šioje gyvenvietėje ir negali jos palikti. Todėl visi kaip kas moka bando prisitaikyti prie savo naujosios realybės ir išgyventi.
Sunkiu keliu teko žengti Metjusų šeimai, kuri keliavo pro šalį ir netyčia pateko į miestelį. Kad ir kiek jie vadovavosi žemėlapiais ir navigacijos priemonėmis, vis tiek suko ratais. Panašiai nutiko ir visiems kitiems serialo veikėjams, kurie netikėtai užklydo į šį prakeiktą užkampį.
Toliau vieni bando elgtis pagal taisykles, kad išgyventų, ir tikisi kada nors sulauksiantys tos akimirkos, kai kažkokiu būdu pavyks pasprukti, o kiti jau nebegalvoja apie ateitį ir gyvena šia diena, nes niekas nežino, ar pavyks pamatyti rytojų. Būtent šis klausimas – ar žmonės paspruks, ar išgyvens kitą dieną, – bei ore tvyrantis smalsulys, tai iš kur visgi atsirado visos šios pabaisos ir kodėl jos tokios piktos, sulaiko mūsų dėmesį prie ekranų. O veikėjų yra tiek daug, kad siužetui neabejotinai nepritrūks medžiagos, nors kaip trūkumą galima kiek įžvelgti personažų paviršutiniškumą, kadangi norint aprėpti tiek daug siužeto linijų, neišeina kaip reikiant įsigilinti į personažus.
4. „Them“ (2021)
„Them“ – tai 2021 metais „Amazon Prime“ platformoje pasirodęs scenaristo Little Marvin siaubo žanro serialas, kuriame pasakojama iš šiaurės Karolinos kilusių juodaodžių šeimos istorija. Serialo pagrindiniai herojai atspindi vieną iš šešių milijonų afroamerikiečių šeimų, kurios realiame gyvenime, dvidešimtajame amžiuje dalyvavo didžiojoje migracijoje. Jos metu kaimiškų JAV pietinių valstijų vietovių gyventojai persikelia į šiaurę tikėdamiesi rasti geriau apmokamą darbą bei patogesnę kasdienybę.
Seriale, 1953-ieji, Henris gavęs inžinieriaus darbą Los Andžele su žmona Livija ir dviem dukterimis įsigyją namą Komptone. Nekilnojamo turto agentas juos užtikrina, kad juodaodžiams namus pirkti draudžiantis įstatymas jau nebegalioja, tačiau Emorių šeimos nesėkmei, naujieji kaimynai su tuo toli gražu nesutinka, bei ruošia jiems siaubingų staigmenų.
Maža to, Emorių šeimą persekioja mistinės šmėklos, kurios reprezentuoja kaimynystėje vykstančius neramumus. Nors šie vaiduokliai ir priverčia stryktelėti iš savo vietos, jie vis tiek neprilygsta kraują stingdančioms kaimynų šypsenoms ir jų pastangoms paversti šeimos gyvenimą košmaru.
Serialas nėra paremtas tikrais įvykiais, tačiau neskaitant be galo natūralių elementų, kūrinyje vaizduojama Emorių šeimos situacija puikiai atspindi didžiosios migracijos paliestų JAV juodaodžių likimą, kuriems teko ieškoti būdų, kaip savo vaikams suteikti geresne ateiti, bet pasirinktame kelyje susidurti su sisteminiu rasizmu.
3. „The Terror“ (2018 – 2019)
Tai Dano Simmonso 2007 m. bestselerio apie įsivaizduojamą HMS Erebus ir HMS Terror, dingusių kartu su 129 įgulos nariais 1845 m., kai seras Džonas Franklinas vadovavo jiems ieškant legendinės Šiaurės vakarų perėjos per Arktį, likimą, ekranizacija. Tuomet serialą buvo galima vertinti su atsainiu susidomėjimu. Dabar, tai pasakojimas apie du laivus ir jų žmones, dvi žiemas įstrigusius nepajudinamame lede, nuobodžiaujančius, izoliuotus, vis labiau paranojiškus ir nestabilius dėl netikrumo, ar pavyks išsigelbėti…
Beje, atkreipsime dėmesį, kad Franklinas (akt. Ciaranas Hindsas) yra katastrofiškai netinkamas žmogus ekspedicijos vadovo pareigoms. Jam gyvenime sekėsi pasitikėti savimi ir demonstruoti savo jėgas, todėl jam geriau sekasi sakyti pompastiškas kalbas, nei įsiklausyti į protą ar įgyvendinti veiksmų planą, kuris išgelbėtų jo vyrus. Jis nori būti mėgstamas, o ne priimti sunkius ar nepopuliarius sprendimus, todėl atrodo, kad jo vadovaujami vyrai bus pasmerkti nereikalingoms kančioms ir mirčiai. Visų jo silpnybių skatintojas yra jo pagalbininkas, kapitonas Džeimsas Ficdžeimsas (jį su įprastu elegantišku piktybiškumu suvaidino Tobias Menziesas).
Vienintelis šios puikios klaustrofobiškos analogijos trūkumas yra tas, kad proto, intelekto ir griežtų sprendimų, kurie iš tikrųjų gali būti veiksmingi, balsas yra pasipūtusio vadovo antrasis pavaduotojas, o ne medicinos ir mokslo patarėjų komitetas. Visada nuostabus Džaredas Harisas vaidina Fransisą Krozjerą, niūrų vyrą, nusivylusį meile, kurį karjeroje stabdo airiškas paveldas ir kuris yra 10 kartų geresnis jūreivis nei Franklinas. Jie įstrigo ledo paklotėje, nes Franklinas nepaisė jo patarimo žaisti saugiai ir išlaikyti šiek tiek atsipalaidavimo negailestingoje sistemoje.
Vadovaujančiųjų ir tų, kuriems jie vadovauja, dinamika ir charakteriai įspūdingai tankūs ir detalūs. Franklino ir Krozjė santykiai, jų ryšiai ir įtampa, pamažu nušviečiami per retrospektyvas į laikus prieš ekspediciją (Ten visi atrodo tokie šilti, laimingi ir laisvi savo teatruose ir pokylių salėse bei per neskubrias, nuo visuomenės neatitrūkusias vakarienes).
Paprastas jaunuolis, kuris staiga pradeda vemti krauju prie pietų stalo ir miršta pirmojo epizodo pabaigoje, nupieštas taip gerai, kad jo mirties baimė gniaužia širdį. Jūs jaučiate jo netektį taip pat stipriai, kaip ir gydytojas (Paul Ready), kuris veltui bando jį paguosti. Ir dar yra kiemsargio bičiulis Kornelijus Hikis (akt. Adamas Nagaitis), stiprus socialinių ambicijų ir gatvės išminties mišinys, žmogus, kuris gali iš šimto žingsnių pastebėti kito žmogaus silpnąsias vietas. Įdomus žmogus bet kuriame laive, o ką jau kalbėti apie įstrigusį „HMS Terror“.
Vargu ar reikia siaubo elemento, kuris netrukus įsiterpia į šį mišinį. Tam tikra prasme įtampa iš tiesų išsisklaido, kai pasirodo monstriškas lokys ir apanglėjusi inuitų dvasia. Kai ši būtybė ima draskyti tyrėjų būrius į gabalus, įkalintų žmonių baimės tampa sutelktos ir pagrįstos. Tačiau tikrąjį siaubą mums visiems neabejotinai kelia šių baimių išsiplėtimas ir nagrinėjimas.
Istorija, siaubas ir didžioji dalis žmogiškojo gyvenimo yra čia, ir visa tai padaryta gerai. Seriale tikrai yra kuo pasimėgauti. Nors yra detalių trūkumų, jos serialo minčiai ir veiksnumui netrukdo.
2. „The Girl in the Mirror“ (2022)
2022 metais Netflix kino platformoje išleistas naujas paslapties ir siaubo kupinas ispanų serialas „Alma“, geriau žinomas pavadinimu „The Girl in the Mirror“. Tai pasakojimas apie po sunkios autoavarijos išgyvenusios paauglės Almos likimą.
Veiksmas prasideda nuo keistomis aplinkybėmis įvykusios autobuso katastrofos. Joje dalyvavo 18 paauglių – daugelis iš jų žuvo, tačiau keli išgyveno. Viena iš jų buvo Alma, pagrindinė serialo veikėja. Mergina jau atsibudusi ligoninės palatoje suvokia, kad visiškai prarado atmintį – neatsimena ne tik to, kas nutiko per avariją, bet ir savo vardo bei praeities.
Ji grįžta namo – į aplinką, kuri turėtų būti gerai pažįstama. Tačiau anaiptol, sutrikusi Alma šeimos narius mato kaip visiškai svetimus asmenis. Ji bando susivokti, kas iš tikrųjų atsitiko avarijos metu, ir kas dedasi dabar. Šiuo momentu jau turėtume jums pasakyti, kad merginą po avarijos kankina ne tik asmenybės bei praeities klausimai, tačiau dar ir persekioja paslaptingi antgamtiniai reiškiniai. Seriale pilna šokiruojančių ir gąsdinančių detalių, kurios neleis atsiplėšti nuo ekrano.
Šiame televizijos šou vyrauja net kelios temos, tokios kaip perėjimas iš vaikystės į paauglystę, iš gyvenimo į mirtį, iš tikrovės į fantaziją. Serialo kūrėjas Serchijus Sančesas pasitelkė visus savo kūrybinius gebėjimus – nevilties, sielvarto ir tapatybės nagrinėjimą jis įvilko į mistinės pasakos stilių. Režisierius bei scenarijų autorius, kaip išvydome ir tokiuose jo šedevruose kaip „Orphanage“ ir „Marrowbone“, pagrindines temas geba itin efektyviai perteikti ilgai mintyse išliekančiais vizualiai sprendimais, kurie sukuria unikalią atmosferą.
1. „Brand New Cherry Flavor“ (2021)
2021 metais Netflix vartotojų ekranus pasiekęs siaubo serialas pavadinimu „Brand New Cherry Flavor“, 1996 metų Todo Grimseno romano ekranizacija, kurioje pasakojama beprotiškai keista pradedančiosios filmų kūrėjos Lizos istorija.
Jauna mergina dvidešimtojo amžiaus dešimtajame dešimtmetyje atvyksta į Holivudą siekdama svajonės, norėdama parduoti savo filmą itin svarbiam kino industrijos prodiuseriui. Apstulbusi nuo savo karjeros šanso pagrindinė veikėja ne iš karto suvokia, kad prodiuseris tenori ją nusivesti į lovą, bei tiesiog yra niekinga asmenybė. Taip pradeda aiškėti, stilingoje, bet velniškai pakvaišusioje aukštuomenės vakarėlio scenoje, kurioje Liza dar ir susipažįsta su ragana… Taip, tikrai, su tikra ragana.
Atstūmusi iškrypusį Holivudo funkcionierių, Liza kitą dieną sužino, kad kūrinio antagonistas neatsiklausęs bando parduoti jos filmą kitiems režisieriams.
Ką tokiame, vyrų dominuojamame 1990-ujų Holivude daryti bejėgei moteriai? Na, tikriausiai, griebtis magijos… Žinoma, Liza susiranda keistąją nepažystamąją, kurią sutiko jau minėtame vakarėlyje ir imasi raganiškų darbelių. Kartu jos planuoja suktą ir žiaurų keršto planą.
Skamba beprotiškai? Išties, „Brand New Cherry Flavor“ yra tiesiog pakvaišęs serialas, kupinas ne tik siaubo ir pagiežos, bet ir įdomių haliucinogeninių vizijų, bei stilingos erotikos.
Šiurpūs serialo elementai priverčia atsidurti kažkur tarp tikrovės bei sapno. Pasijusite būtent taip lyg jaučiamės patirdami košmarą. Tai ne tik padeda išlaikyti žiūrovo dėmesį, bet ir vaizdingai perteikia sudužusią pagrindinės veikėjos svajonę, kuri ir pavirsta nesibaigiančiu košmaru.
