Istorijos pasakojimo maniera – tikriausiai svarbiausias serialo elementas, kuris įtraukia žiūrovą. Dramos, konfliktai dažniausiai ir būna tas varikliukas, kuris sudomina ir nepaleidžia mūsų iki pabaigos, apie tokius serialus ir pakalbėsime.
Visus aistringus televizijos serialų žiūrovus domina patrauklūs pasakojimai, sudėtingi personažai ir įtraukiantis pasakojimas, kurį gali pasiūlyti ši medija. Dėl nuolat augančių kino transliacijos platformų ir tinklų kraštovaizdžio, gali pasirodyti, kad kasdien yra išleidžiama begalė naujų serialų, pretenduojančių į mūsų dėmesį ir žadančių mus prikaustyti iki galo. Labai svarbu neapsimesti tokioje galybėje turinio, todėl šiandien panagrinėsime 10 naujų serialų, kurie padarė didelę įtaką auditorijoms ir tikrai turi potencialo išlaikyti žiūrovų dėmesį nuo pirmos iki paskutinės serijos.
10. „Masters of the Air“ (2024)
Keista, kad apie „Masters of the Air“ trūksta triukšmo ir kalbų. Tai didžiulė epinė Antrojo pasaulinio karo drama kurta daugiau nei dešimtmetį ir ji pilna kino žvaigždžių. Serialo veiksmas iš sausumos ir vandens persikelia į dangų. Stevenas Spielbergas ir Tomas Hanksas yra vykdomieji prodiuseriai, o Dee Reesas ir Cary Fukunaga – režisieriai. Ir vis dėlto juosta pasaulį išvydo tyliai ir mandagiai.
Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad jis rodomas per „Apple TV+“. Galbūt tai dar viena persisotinusio amžiaus, kuriame sukurta per daug televizijos serialų auka… Na, vis dėlto manome, kad šurmulys nors ir pavėluotai, bet pasirodys, nes „Masters of the Air“ tikrai fantastiškas. Devyniose serijose pasakojama apie 100-osios bombonešių grupės amerikiečius, vykdančius pavojingas oro misijas. Bario Keoghano suvaidintas leitanantas Kertisas Bidikas (angl. Curtis Biddick) turi „nušauti vieną ir numesti bombas ant tų nacių šulų“.
Aktorių sąrašas didelis ir su jais susipažįstame tik serialo eigoje ( pvz., Ncuti Gatwa ir Bel Powley), tačiau visos juostos pagrindas – neišskiriamas majoro Johno „Bucky“ Egano (akt. Callumas Turneris) ir majoro Gale’o „Buck‘o“ Cleveno (akt. Austinas Butleris) duetas. Bucky‘is – aistringai kovojantis maištautojas ir girtuoklis, o Buck‘as – solidus, ramus ir švelnina Bucky‘io liepsnojančią ugnį. Abu aktoriai yra fenomenalūs. Kaip greitai paaiškėja, jų misijos ne tik kupinos pavojaus, bet kartu yra ir priverstinis bilietas į mirties loteriją su siaubingais šansais. Kaskart jiems išvykstant nėra garantijos, kad jie sugrįš.
Galima pamanyti, kad dėl to bus sunku prisirišti prie kurio nors iš veikėjų ir kad išmintingas žiūrovas stengsis to išvengti, tačiau taip toli gražu nėra. Emociniai prisirišimai čia neišvengiami. Vėliau seriale mums pasakojama, kad daugelis iš tų, kurie išgyveno, atsisako susipažinti su naujaisiais, jaunesniaisiais atvykėliais, nes jie jau žino, ką reiškia prarasti draugus. „Kruvinoji šimtinė“ patyrė milžiniškų nuostolių, o serialas pasiryžęs nešlovinti karo.
„Masters of the Air“ tiek pat jaudinantis, kiek ir baisus. Tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurie vyrai sugeba kilti į orą vėl ir vėl, nors virš lėktuvo kabinos kabo niūrūs likimo debesys. Didžiąją dalį oro mūšių stebėsite rankomis suspaudę veidą, retkarčiais užsidengsite akis. Viskas taip tikroviška ir neįtikima. Kai mums pasakoma, kad liko minutė, kol jie pasieks bombų taikinį, ši minutė tampa ilgiausia, ir ji siaubingai, žiauriai įtempta. Serialas kruvinas ir sukrečiantis, bet niekada nepraranda žmogiškumo.
9. „Svetimas“ (The Outsider, 2020)
Stivenas Kingas žinomas JAV rašytojas, kurio daugelis darbų tapo ne tik bestseleriais, bet ir kino filmais ar serialais. 2020 metais sausio 12 dieną HBO išleido mini serialą paremtą šio autoriaus romanu „Svetimas“ (2018 m. (ang. „The Outsider“)). Pasirodžius adaptacijai ji sulaukė tiek kritikos, tiek pagyrų. Esminiu apkalbų objektu tapo kūrėjų sprendimas sujungti psichologinio trilerio ir kriminalinės siaubo dramos žanrus. Serialas „Svetimas“ nors ir pasakoja apie žiauriai išniekinto ir nužudyto berniuko tyrimą, pagrindinė jo tema yra tikėjimas, kokią įtaką jis turi mums ir kaip tai pakeičia mūsų gyvenimą. Šiai temai, mini seriale „Svetimas“, geriausiai atsiskleisti padeda Beno Mendelsohno ir Cynthia‘os Erivo įkūnijami personažai.
„Svetimas“ prasideda scena, kai vyriškis išėjęs pavedžioti šunį aptinka žiauriai nužudyto, išprievartauto ir sužaloto berniuko kūną. Žinia apie įvykį greitai išplinta po visą miestelį, nė vienas gyventojas negali įsivaizduoti, kas galėjo taip pasielgti. Tuo tarpu tyrimui ima vadovauti policijos detektyvas Ralfas Andersonas, jo apklausti liudininkai teigia nužudymo, prieš jį ir po jo, metu mate mažosios lygos trenerį Terį Meitlandą, o nusikaltimo vietoje rasti įrodymai tik patvirtina liudininkų žodžius, kad žudikas yra Teris. Visgi, netrukus po viešo suėmimo buvo rasta naujų įrodymų, tik šįkart jie rodė T. Meitlando nekaltumą. Turimi ir naujai gauti įkalčiai kėlė abejones ir dar daugiau klausimų. Kaip žmogus gali būti dviejose vietose vienu metu? Ar Teris Meisonas tikrai nužudė berniuką ir jeigu ne, kas tai padarė?
Stivenas Kingas ir jo kūrinį televizijai adaptavęs Richardas Price‘as teigia, jog nepaisant to apie ką yra kūrinio siužetas, jo tikslas priversti žmogų ne tik galvoti apie tai kas yra tikrasis žudikas, bet ir skatinti patikėti tuo ką jis mato. Dėl šios priežasties šiame kūrinyje tampa labai svarbus tikėjimas. Kokią reikšmę jis turi šiuolaikiniam žmogui yra diskutuotinas reikalas ir nors „Svetimas“ remiasi antgamtiniais reiškiniais, kiekvienas iš žiūrovų gali tikėjimą pritaikyti savo asmeninei situacijai. Taip pat, dabar, kai visuomenėje būdinga daryti skubotas išvadas ir apkaltinti neturint visų faktų, nestebina, kad kūrinys nori pasigilinti į šią temą.
Serialo „Svetimas“ siužetas kelia dviprasmiškus jausmus, kai kurie kūrėjų priimti sprendimai, nors ir atitolina istoriją nuo romano, yra suprantami ir puikiai susižiūri. Kiekvienas iš vaizduojamų personažų turi savo įsitikinimus, demonus su kuriais kovoja ir aktorių sugebėjimas tai perteikti, įtikinti žiūrovą savo egzistavimu stebina. Nors visų aktorių pasirodymai yra giriami, daugiausiai liaupsių gavo aktoriai Benas Mendelsohnas ir Cynthia Erivo. Benas Mendelsohnas „Svetimas“ atlieka detektyvo Ralfo Andersono vaidmenį. Jis apkaltina ir suima Terį Meitlandą, tačiau vėliau savo poelgio gailisi ir bando rasti tikrąjį žudiką, tačiau jis netiki antgamtiniais dalykais, dėl to bando rasti logišką paaiškinimą viskam kas vyksta.
Mendelsohnas ekrane chemija dalinasi kartu su aktore Cynthia Erivo (žinoma iš filmo „Harieta“), kuri įkūnija Holly Gibney. Tai jau antras kartas kai aktorei tenka vaidinti aiškeregiškų ir dvasinių sugebėjimų turintį personažą. C. Erivo supranta Holly kitoniškumą ir sugeba tai perteikti ir net įnešti truputį humoro į šį tamsų siužetą. (Ieva Lekavičiūtė)
8. „3 Body Problem“ (2024)
„Netflix“ seriale „3 Body Problem“ žmonijai grasinantys ateiviai tiki, kad galima padaryti daug iš kažko mažo. Tiksliau, jie gali skelti vieną protoną į kelis aukštesnius matmenis, todėl gali atspausdinti planetos paviršiaus ploto grandines kompiuteriu ant mažesnės už smeigtuką dalelės.
„3 Body Problem“, drąsi Liu Cixin mokslinės fantastikos trilogijos adaptacija. Pirmasis sezonas, kuriame Liu išradimai ir fizikiniai paaiškinimai perkeliami į ekraną su vizualine didybe, įspūdžiais ir „wow“ akimirkomis yra puikus. Jei kas nors ir stabdo jį nuo geriausio mokslinės fantastikos serialo titulo, tai veikėjai, kuriems galėtų praversti kokia nors ateivių technologija, suteikianti jiems papildomą dimensiją ar dvi. Tačiau serialo mastas ir protu nesuvokiami posūkiai paliks jus su pernelyg spindinčiomis akimis, kad tai pastebėtumėte.
Pradėję nuo baigtų George’o R. R. Martino romanų, Benioffas ir Weissas pavertė šiuos didelės apimties veikalus svaiginančia „spragėsių televizija“ su epiniais mūšiais ir intymiais pokalbiais. Istorija čia labai įdomi. Serialas iš anksto praneša apie savo užmojį, pradėdamas vieša kinų mokslininko egzekucija per Mao kultūrinę revoliuciją, o paskui peršoka į dabartį, kai nepaaiškinamu būdu miršta daugybė žymių fizikų.
Šios mirtys gali būti susijusios su keletu keistų reiškinių. Visame pasaulyje dalelių greitintuvuose atliekamų eksperimentų metu staiga paaiškėja, kad pastarųjų kelių dešimtmečių tyrimai yra klaidingi. Genialiems mokslo protams siunčiamos nežinomos kilmės futuristinės ausinės, kviečiančios juos prisijungti prie neįtikėtinai tikroviško virtualios realybės žaidimo. Be to, vieną naktį visos žvaigždės danguje ima mirksėti.
Visa tai leidžia manyti, kad šioje visatoje veikia pažangi jėga ir tai prasideda kaip detektyvinė mįslė, kurią tiria susikrimtęs žvalgybos tyrėjas Klarensas Da Ši (akt. Benedictas Wongas), ir ji perauga į gresiantį pasaulių karą. Iš pradžių neaišku, ko nori ateiviai ir ką jie gali padaryti, kad gautų tai ko nori… Didžioji dalis pirmojo sezono siužeto paimta tiesiai iš Liu kūrinio. Didžiausi pokyčiai yra istorijos struktūroje ir vietovėje. Liu trilogija, nors ir plati, daugiausia dėmesio skyrė kinų personažams ir turėjo konkrečiai Kinijos istorinį ir politinį atspalvį. Benioffas, Weissas ir Woo globalizavo istoriją, perkeldami didžiąją dalį veiksmo į Londoną, kuriame vaidina įvairių etninių grupių atstovai.
Seriale gausu azarto, ambicijų ir galaktikos padarų smegenų vingių. Be abejo, tokią istoriją sunku išvystyti nuo pradžios iki galo, tačiau koks neapsakomas jaudulys apima kai kuriama galvą susukanti visata, kurioje toks pavojaus, kad ji tuoj sugrius. Serialą būtina pamatyti mokslinės fantastikos gerbėjams.
7. „Under the Bridge“ (2024)
„Under the Bridge“ – jaudinančios Rebeccos Godfrey knygos adaptacija, kurioje gilinamasi į tikrą keturiolikmetės Reenos Virk, paauglės, kuri 1997 metais negrįžo namo po vakrėlio, istoriją. Seriale pasakojama iš Godfrey (akt. Riley Keough) ir vietos policijos pareigūnės (akt. Lily Gladstone) perspektyvų, atskleidžiant į bylą įsipainiojusių jos bendraamžių pasaulį.
Godfrey knyga buvo apibūdinta kaip „kriminalinių reportažų tour de force“, „greita, sukrečianti klasika“ ir „visiškai atimanti žadą“, na, serialas toks pats geras. Tai istorija apie vaiką, atsidūrusį netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Apie tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas jai nutiko ir nustatyti, kas už tai atsakingas.
Tai, ką atranda tyrėjos kelia didžiulį nerimą ir visiškai sugniuždo širdį. Reenos nužudymu buvo apkaltinti aštuoni žmonės, septynios merginos ir vienas vaikinas, ir, kaip sako Keogh balsas už kadro serialo anonse: „jaunos mergaitės yra tos, kurias turime saugoti, o ne nuo kurių turime būti apsaugoti“. Reenos nužudymo detalės ir jo motyvai persekios vietos bendruomenę ir jus žiūrovai, dar daugelį metų.
Visada būna šiek tiek neramu dėl televizijos laidų, kuriose tikros tragedijos paverčiamos pramoga, tačiau kai tikrų nusikaltimų žurnalistika yra pateikiama tinkamai, ji gali padėti mums suprasti kaip tokios tragedijos įvyksta ir, tikėkimės, padėti užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
Oskaro nominantė Lily Gladstone ir „Emmy“ nominantė Riley Keough pasirodo poroje, rimtame detektyviniame trileryje, kuris atrodo tarsi „True Detective“ 5 sezonas. Scenaristas ir kūrėjas Quinnas Shephardas ir laidos vedėjas Samiras Mehtas nukelia mus į kraupų nusikaltimų pasaulį ir viską vaizduoja su pagarba bei visišku realistiškumu. Puikus serialas tiems, kurie mėgsta tikras kraupias istorijas.
6. „Feud“ (2017 – 2024)
„Feud“, pasakojantis apie ekrano titanių Joan Crawford ir Bette Davis negandas, susijusias su 1962 m. filmo „Kas nutiko Džeinei?“ (angl. What Ever Happened to Baby Jane?) kūrimu, yra serialas, skirtas išmintingai auditorijai. Juostoje, kuriioje abi varžovės vaidino dvi šou versle užaugusias seseris, persipina su kiekvienos aktorės vieta Holivudo legendoje. Jos parodomos tokioje šviesoje, lyg tai būtų paskutinis abiejų „subrendusių“ žvaigždžių bandymas tapti svarbiomis industrijoje, kuri mieliau būtų jas nustūmusi į šalį ir pakeitusi jaunesnėmis moterimis.
Kiekvieną sezoną antologinis serialas imsis naujos konkurencijos ir nesutarimų vaizdavimo atkūrimo, o kadangi B. Davis ir J. Crawford susidūrimai dažniausiai užfiksuoti seriale arba užrašyti to meto gandų skiltyse, šie aštuoni epizodai suteikia galimybę pamatyti vaizduotėje išlikusius moterų nesutarimų momentus, kurie apima tokius kritinius hitus kaip „Viskas apie Ievą“ (angl. All About Eve) ir klasiką tapusį „Mommie Dearest“. Kaip jam ir įprasta, serialo vedėjas Ryanas Murphy suteikia žvaigždėms galimybę vaidinti tikras žvaigždes: Jessica Lange vaidina Crawford, Susan Sarandon – Davis, Kathy Bates – Joan Blondell, o Catherine Zeta-Jones – karalienę Oliviją de Havilland. Tai – atgimstanti gerai žinomų aktorių vardų žaidimų aikštelė, ypač klasikinio kino mėgėjams.
Taigi, serialas apie legendinę Joan Crawford ir Bette Davis, jų priešpriešą bendradarbiaujant ir kuriant „Oskarui“ nominuotą trilerį ir įvykius po to, kai kameros nustojo jas filmuoti. Seriale nagrinėjama, kaip šios dvi moterys kentė senatvę ir mizoginiją, stengdamosi išlaikyti sėkmę ir šlovę karjeros saulėlydyje.
Tai serialas skirtas tikrai ne visiems žiūrovams. Na, o tiems, kurie tikrai domisi kinu, šis kūrinys bus tobulas laiko praleidimas. Puikus. Čia susipina svajonė, noras, mintis. Sėdėti prie stalo akis į akį, kad pasakytum: atsiprašau. Ar tai įvyks?
Valio Ryanui Murphy. Jis kurdamas juostą išvengė akivaizdžių spąstų. Ši žmogiškoji tragedija papasakota be mirktelėjimų ir slaptų kikenimų. Tai yra tragedija, kad ir kokia juokinga būtų. Dvi megažvaigždės, paskendusios asmeniniame smulkmeniškume ir baimėje. Dabar, žvelgdami iš laiko perspektyvos ir padedami jų dukterų memuarų, žinome, kad šlovė ir turtai nėra ta laiminga vieta, kokią įsivaizduoja dauguma žmonių.
5. „Catch Me a Killer“ (2024)
Nors JAV nusikaltėlių profilių sudarymas praktikoje naudojamas nuo 1970-ųjų (o kartais ir dešimtmečius anksčiau), Pietų Afrikos teisėsaugoje jis pradėtas kurti tik 1994 m. Tuomet Micki Pistorius pradėjo pagalbą šios šalies tarnyboms, kurdama psichologinius serijinių žudikų profilius (ironiška, kad ji yra nuteisto žudiko Oskaro Pistoriaus teta). Naujajame scenarijiniame seriale įkūnyta Pistorius sprendžia bylas per pirmuosius savo darbo teisėsaugoje metus.
Viskas prasideda nuo dviejų berniukų prisiviliojimo į automobilį vaizdo, tada persikeliame į dabartį. Micki Pistorius (akt. Charlotte Hope), psichologe tapusi žurnalistė, skaito paskaitą koledže apie serijinių žudikų galios dinamiką savo aukoms. Ją suranda katedros vedėjas ir praneša, kad Keiptauno policijos departamentas nori, kad ji prisijungtų prie specialiosios grupės dirbančios prie „Stoties žudiko“ bylos. Ji manė, kad pėdsakai toje byloje prieš dvejus metus užgeso, tačiau gautas naujas pranešimas apie dingusį vaiką viską atnaujina. Departamentui reikia naujo būdo surasti juos dominančius asmenis ir būtent jos atliekamo psichologinio profiliavimo darbai jiems pasitarnaus. Ji bus pirmoji profiliavimo specialistė, kuri dirbs su teisėsauga prie bylos Pietų Afrikos Respublikoje.
Serialas „Catch Me a Killer“ sukurtas pagal to paties pavadinimo knygą, kurioje pasakojama tikra Micki Pistorius, kaip profileriuotojos, pirmosios bylos istorija. Serialo formatas ne visai toks, kaip tikriausiai įsivaizduosite iš pradžių, ir tai yra gerai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visas 11 serijų pirmasis sezonas bus apie tai kaip Micki Pistorius bando išspręsti bylą. Iš tikrųjų tai tik pirmieji du epizodai, vėliau matysime, kaip Pistorius išsiunčiama į įvairias Pietų Afrikos vietoves ir padeda spręsti bylas pasitelkdama savo gana naujoviškus profiliavimo įgūdžius.
Šį serialo formatą svarbu paminėti, nes jis kiekvienai jos sprendžiamai bylai suteikia daugiau betarpiškumo. Mes nesekame jos aklavietėmis ir neturime susidurti su raudonomis, krauju srūvančiomis kilpomis. Seriale daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip Pistorius į teisėsaugą atnešė naują būdą, padedantį išaiškinti žmogžudystes.
Serialas domina, smagu stebėti ar ji visur kur nuvyks sulauks panašaus pasipriešinimo, ar jos reputacija pradės kelti teisėsaugos darbuotojų, su kuriais ji dirba, pasitikėjimą. Jei pastebėsite, kad „Catch Me a Killer“ yra ne tiek biografinis, kiek policijos kasdienybės, procedūrinis serialas, jis jums patiks kur kas labiau.
4. „Trapped“ (2015 – )
Pirmoji islandų drama, kurią įsigijo BBC, „Trapped“ tapo žiemos hitu, kurio finalo desperatiškai laukė daugiau nei milijonas televizijos gerbėjų. Seriale yra visi šiaurietiško noir filmo bruožai, kurių norėtumėte sulaukti iš tokio kūrinio. Niūrus dangus ir niūrūs kraštovaizdžiai, galvą verčianti neįprasta žmogžudystė, charizmatiškas, nors ir problemiškas pagrindinis detektyvas ir siužetas, kuris verčia iš koto. Be to, vilnoniai drabužiai! Tiek daug vilnos… Kai iš kelto atplaukia pora seserų iš Nigerijos, prekybos žmonėmis aukų, policijos pareigūnė Hinrika negali sulaukti, kol joms bus pasiūti gražūs raštuoti mezginiai.
Čia nė akimirką nesijaučia, kad juosta eina per gerai surežisuotus noir judesius. Pavyzdžiui, įžanginiai titrai. Kai Jóhanno Jóhannssono muzika pasklinda po epinius didžiulių ledynų, plačių lygumų ir putojančios jūros vaizdus, pertraukiamus nepatogiais stambiais kraujuotais lavono akių obuoliais ir nagų žymių kadrais, žinai, kad šis serialas ketina pakilti ir papasakoti gerą istoriją.
Mažame Islandijos žvejų miestelyje, Seyðisfjörður, įsikūrusi policija. Čia dirba grupė geranoriškų policininkų, kuriems niekada netrūksta temų pokalbiams ir kurie perduoda gautus iškvietimų skambučius kolegoms, jei yra pernelyg įsitraukę į kompiuterinių šachmatų partiją. Ir staiga šiame mažame uostamiestyje kyla audra – metaforiškai ir meteorologiškai.
Seyðisfjörður mieste ne lyja, o siaučia pūgos. Kai keltas iš Danijos atplaukia per fiordą į netoliese esantį tinklą įsipainioja sudarkytas kūnas. Nuo šios akimirkos mieguistas miestelis sudrebinamas ir mes pasineriame į prekybos žmonėmis, žmogžudysčių, smurto šeimoje ir politinės korupcijos pasaulį.
„Trapped“ žino ką daro ir tvirtai stovi ant kietos žemės: 2008 m. finansų krizė vis dar jaučiama, o Kinija gali sudaryti sutartį pagal kurią šis mieguistas rytų Islandijos kampelis, esantis naujame rytų-vakarų laivybos koridoriuje, taptų svarbiu uostu. Būtent tokiame dalykiniame fone gali spindėti noir žanras.
Miestelio gyventojai ir kelto keleiviai yra įstrigę. Dėl pūgos kelias per kalnus tapo nepravažiuojamas, o visi lėktuvai atšaukti, todėl policijos komanda iš Reikjaviko (įskaitant ūsuotąjį Tausti, kurį vaidina Björn Hlynur Haraldsson iš „Fortitude“) neturi jokių šansų padėti nelaimėliams… O Danijos teismo įsakymas ir ledas fiordą paverčia į spąstus.
Režisierius ir kūrėjas Baltasaras Kormákuras šį serialą pavadino „šiaurietiško noir ir Agatos Kristi mišiniu“ – reginys tikrai kelia baimės jausmą, jis lyg tiksinti laiko bomba. Jei apie šį serialą dar negirdėjote, siūlome pažiūrėti.
3. „Sugar“ (2024)
Seriale pasakojama apie privatų detektyvą Džoną Sugar‘ą, kuris tiria paslaptingą legendinio Holivudo prodiuserio anūkės Olivijos Siegel dingimą.
Holivudo praeities ir dabarties koegzistencijos laikui nepavaldi savybė: kuo daugiau dalykų keičiasi, tuo labiau jie išlieka tokie patys, ir serialas tiesiog dvelkia „noir yra puikus ir amžinas“ atmosfera. Sugar‘as yra klasikinis, visiems gerai pažystamas privatus detektyvas, besispecializuojantis dingusių žmonių paieškose. Jis suvokia, kad matydamas, kad kai kurie blogi žmonės daro siaubingus dalykus, jis nori įnešti šiek tiek gerumo, kad atsvertų žmonių kančias šiame pasaulyje.
Juostoje aktoriai nuostabūs, tikrai žino ką daro. Įdomūs kinematografijos, kameros darbo kampai ir gražios spalvos: kad ir kas dirbo prie to, atliko nuostabų darbą. Vietovė – spalvingasis Los Andželas, kuris suteikia serialui prabangos jausmą. Colinas Farrellas yra vienas iš nedaugelio aktorių, kurį pamatę, žinome, Jis – žvaigždė. Šis detektyvo vaidmuo jam puikiai tinka! Personažas, kaip ir jo kostiumas, jam limpa kaip pirštinė prie odos. Čia jis tikrai užaugo kaip aktorius, atrodo toks rimtas ir subrendęs.
„Apple TV+“ serialas „Sugar“ nuo pirmų sekundžių prasideda kaip įtikinamas ir vizualiai intriguojantis klasikinio „noir“ žanro kūrinys, kuriame netrūksta įtampą keliančio pasakojimo balsu užkadrėje, nepatikimų veikėjų, charizmatiško, bet paslaptingo pagrindinio vaidmens, kuris visada patikimas ir kartais čia naudojamos juodai baltos spalvos, kurios kaip žinia, suteikia mistikos prieskonį. Siužeto posūkis seriale įvyksta jau įpusėjus pirmai serijai ir yra toks drąsus, ir toks nestandartinis, kad kūrinys tampa visai kitu serialu.
Kuo labiau Džonas įsitraukia į Olivijos dingimo tiesos paieškas, tuo labiau jis supranta, kad rizikuoja savimi ir savo giliomis, tamsiomis paslaptimis. Taip stipriai, kad kolega Rubijus nuolat pataria jam pasitraukti iš bylos, įspėdamas, jog gali sužinoti apie save dalykų, kurie gali kelti grėsmę visų gyvybėms.
Greito siužeto posūkio esmė – pakeisti žiūrovų požiūrį į istoriją, tačiau čia posūkis toks radikalus, kad „Sugar“ tampa visiškai kitokiu, naujovišku kūriniu, o tai suteikia tikrai ne visi serialai. Nors Olivijos dingimo paslaptis ir taip įtraukianti, siužeto vingiai, vedantys iki didžiosios Džono paslapties, pakelia visą serialą į kitą lygį. Kai užuolaida atitraukiama daugiau nei įpusėjus serialui, klasikinis noir tyrimas tampa beveik antraeilis. Epizodai nėra per ilgi, todėl nesijaučia, kad „Sugar“ švaistytų mūsų laiką, įtraukdamas nereikalingus antraeilius siužetus, vietoj to, jis sutelkia dėmesį į laipsnišką didžiojo atskleidimo kūrimą ir gilinimąsi į paslaptį.
2. „Fallout“ (2024)
Šis protingas, šmaikštus ir nepriekaištingai sukonstruotas serialas, kurio veiksmas vyksta „Fallout“ visatoje, visiškai sužavi ir linksmina savo sąlygomis. Serialo veiksmas pradedamas 1950-ųjų Amerikoje, šaltojo karo ir „raudonosios baimės“ įkarštyje, kai buvusiai televizijos žvaigždei Kuperiui Hovardui (akt. Waltonas Gogginsas) tenka dalyvauti vaikų gimtadienio vakarėlyje po to, kai jis buvo apšauktas piniguočiu. Tada, horizonte pasirodo grybo formos debesis, sprogimo banga ir apokalipsė.
Visi, kurie gali sau tai leisti, skuba į saugų pogrindį. Po dviejų šimtmečių persikeliame į 33-iąją slėptuvę, kurioje, atrodo, išgyvenusiems puikiai sekasi. Visas penktojo dešimtmečio naivumas ir gerosios to meto bruožų dalys – mandagumas, atidumas, bendradarbiavimas, kuklumas ir santūrumas – išliko, nors ir su retkarčiais pasitaikančiomis keistenybėmis. Pavyzdžiui, kasdienis mokymas naudotis ginklais ir drąsus požiūris į vengimą vesti vieną iš daugelio savo pusseserių.
Požeminė idilė sugriaunama, kai juos užpuola paviršiaus gyventojai, vadovaujami moters, vardu Moldaver (akt. Sarita Choudhury). Slėptuvės prižiūrėtojas Henkas Makleinas (akt. Kyle MacLachlan) pagrobiamas, o jo dukra Liusė (akt. Ella Purnell) nepaklūsta likusios Tarybos įsakymams ir palieka Slėptuvę, kad jį surastų. Žinoma, mergaitė yra visiškai nepasiruošusi įvairiems nuotykiams, kuriuos suteiks gyvenimas paviršiuje. Ji taip pat negali veiksmingai maskuotis ir likti nepastebėta.
Tačiau didžiausią grėsmę kelia ghuliai (paviršinio pasaulio piktadariai), ypač vienas iš jų – be nosies, mutavęs Kuperio Hovardo likutis, kuris taip pat medžioja „galvas“ ir už jas gauna atlygį. Jis pirmasis susiduria su Liuse ir tada prasideda katės ir pelės žaidimas!
Bendraautoriai Geneva Robertson-Dworet ir Grahamas Wagneris kažkaip sugeba sujungti tradicinius apokalipsės tropus su pusiau ironiškais 50-ųjų metų motyvais ir siaubo lygį siekiančiu krauju bei žiaurumu. Tai puikiai suplanuota istorija, kuri yra ir juokinga, ir sąmojinga. Istorija neslopina mūsų didėjančių emocinių investicijų į personažus, kurie sluoksnis po sluoksnio atsiskleidžia, o kartais ir netikėtai atperka save.
Serialas – absoliuti bomba. Gogginsas nuostabiai vaidina nesugadintą auksinį berniuką Kuperį, ir niekšą ghulį, Motenas suteikia gyvybės tam, kas lengvai galėtų būti tik vienaplanis vaidmuo, o Purnell puikiai suvaidina Liusės nekaltumo nuopuolį. Vis labiau auganti paslaptis 32-ojoje slėptuvėje, kai Liusės brolis Normas (akt. Moises Arias) ima įtarinėti žudikiško reido kilmę ir tariamai geranorišką Tarybą, saugojusią juos visus tuos metus, įneša dar vieną istorijos giją ir dar labiau padidina įtampą.
1. „A Gentleman in Moscow“ (2024)
Kai kurias knygas sunku ekranizuoti, tačiau, kai kurios ant lentynos išstovėjusios savo amžių ir išpuoselėtos jau pasipuošusios… Joms nusišypso sėkmė būti paruoštoms mažąjam ekranui. Taip nutiko ir 2016 m. Amor Towles romanui „Džentelmenas Maskvoje“, kuris tapo žavia, gražia epochine drama.
Seriale matome: 1921 m. Maskvoje, praėjus ketveriems metams po revoliucijos, be teisių likusiai aristokratijai buvo surengtas supaprastintas teismo procesas ir įvykdyta mirties bausmė. Grafas Aleksandras Iljičius Rostovas (akt. Ewanas McGregoras) (Saša savo draugams ir Ekscelencija mažėjančiai rusų mažumai, kuri vis dar pripažįsta garbės vardus) atrodo, bus kitas, bet nuo mirties jį išgelbsti netikėtas faktas, kad jis yra vienas svarbiausių revoliucinės poemos autorių.
Nuosaikiųjų pažiūrų šalininkai nenori, kad Rostovas mirtų, o griežtosios linijos šalininkai nori jį stebėti, todėl bolševikai jam sugalvoja neįprastą skaistyklą. Jis grąžinamas į didingą seną „Metropol“ viešbutį, kuriame pastaruoju metu gyveno. Rostovas turi atsisakyti turto ir pinigų, o savo apartamentus iškeisti į šaltą, ankštą palėpės kambarį, kuriame anksčiau gyveno viešbučio darbuotojai. Kol jis nesukels valdžios institucijų pykčio, jo prieglobstis ir maitinimas bus nemokami iki gyvos galvos. Tačiau, jei jis kada nors iškels koją į lauką, bus sušaudytas vietoje.
Taigi, grafas turi „neribotą laiką“ susidraugauti su kitais ilgalaikiais viešbučio gyventojais, padavėjais, kirpėjais, siuvėjais, durininkais, atvykstančiais groti muzikantais ir į svečius atvykstančiais bei išvykstančiais garsenybėmis. Jis puikiai pasirengęs užmegzti pažintį su visais, kurie, kaip ir jis, yra geros širdies ir žvilgsnio, nes jis yra gurmanas, mąstytojas, mėgėjas išgerti, skaityti ir kovoti – toks išsilavinęs ekscentrikas, kuris turi slaptų įgūdžių ar neįtikėtinų anekdotų bet kokiai naujai situacijai. Matant jo Einšteino garbanas ir didingus Nedo Flanderso (Simpsonų veikėjas) ūsus labai norisi atsisėsti priešais jį per vakarienę ir padiskutuoti, kokio derliaus vynas geriausiai tiktų prie šio žuvies patiekalo.
Seriale nepriekaištingai perteikiamas užrakintas sniego gaublių fantazijų pasaulis, ypač kai grafas sujungiamas su pagrindiniu istorijų apie vaizduotę, įveikiančią sunkumus, veikėja – smalsia devynmete. Nina (akt. Alexa Goodall), kurios nevaržo jokie dėmesingi tėvai, žino, kur rasti visus slaptus viešbučio praėjimus, laiptus ir dulkėtus užrakintus kambarius, pilnus konfiskuotų lobių. Mergaitę taip pat žavi karališkas pasaulio, kurį anksčiau pažinojo grafas, spindesys. Netekęs savo šeimos, bevaikis aristokratas turi globotinę, kurią turi įkvėpti ir apsaugoti. O gal ir atvirkščiai.
Visą jaukumą sudrumsčia šaltas vėjas – puikiai suvaidintas Džonis Harisas, nesišypsantis bolševikų priešas apsėstas siekio rasti priežastį nužudyti grafą.
Šis kūrinys – fantastiška dramaturgijos aikštelė, kuriai reikia didelio, ryškaus pagrindinio vaidmens, kad visos detalės susisuktų į blizgantį sūkurį. Laimei, McGregoro vaidmuo yra svaiginantis, kai personažas laimi, ir paveikus, kai aktorius leidžia jo akyse blykstelėti didžiuliam liūdesiui, slypinčiam šio paliegusio žmogaus širdyje. McGregoro laikysena ir eisena, taisyklinga, bet kartu rodoma su tokia žmogiška nuoskauda. Jis privalo džiaugtis viskuo, kas yra už kitų naujai atrastų durų, nes dabar toks jo gyvenimas.
Lengvas „A Gentleman in Moscow“ tonas užtikrina švelnumą net tada, kai žmonėms šaudoma per kaukolę. Pažiūrėkite ir pamatysite, jūsų viešnagė viešbutyje bus maloni.
