Kino pramonė visada patiria pakilimų ir nuosmukių, o jos vaizdą formuoja sėkmės ir nesėkmės kino salėse. Nuo 2020-ųjų metų kino salės patyrė didžiausius nusivylimus. Nuo 2020-ųjų kino pramonei buvo audringas laikotarpis, kurį lėmė įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, kintantys žiūrovų pasirinkimai ir norai, pasauliniai įvykiai ir besikeičiantys sklaidos modeliai. Nagrinėdami šiuos puikius, bet nevisai pasisekusius filmus, siekiame suprasti, kokios priežastys lėmė jų nesėkmę ir kaip jie paruošė dirvą būsimiems pokyčiams kino pramonėje.

Išnagrinėjus didžiausius nuo 2020-ųjų metų įvykusius kino salių nusivylimus, paaiškėja įvairūs veiksniai, kurie lėmę jų nesėkmes. Žiūrovų pasirinkimo pokyčiai, kintantys reklamų kampanijos modeliai, pasauliniai įvykiai, pavyzdžiui, koronavirusas, ir kritikų atsiliepimai – visi šie veiksniai atliko svarbų vaidmenį. Tačiau šie akivaizdūs nesėkmės atvejai taip pat leido pasimokyti svarbių dalykų, kurie gali padėti keisti kino pramonės ateitį. Taigi, peržvelkime dešimtuką tikrai gerų filmų, kurie, deja, patyrė finansines nesėkmes.

Kadras iš filmo „Renfildas“

10. „Renfildas“ (Renfield, 2023)

„Renfildas“ – tai Chriso McKayaus režisuota siaubo komedija, kuri pasirodė kino teatruose 2023 m. balandį. Filmas sukurtas pagal klasikinį Bramo Stokerio romaną „Drakula“, jame pasakojama apie R. M. Renfildo praeitį ir tai, kaip jis susipyksta su grafu Drakula.

Filme tiesiog žiba Renfildą ir Drakulą įkūniję Nicolas Houltas ir Nicolas Cage. Taip pat vertas dėmesio azijiečių kilmės amerikietės Awkwafinos pasirodymas. Režisierius Chrisas McKay, gerai žinomas dėl savo darbo juostose „Lego Betmenas. Filmas“ ir „Rytojaus karas“. Houlto vaidmuo yra vienas svarbiausių filmo akcentų. Jis suteikia vaidmeniui charizmos, todėl Renfildas yra patrauklus ir simpatiškas, nepaisant jo tamsių ir savotiškų manijų. Ne mažiau verti dėmesio ir filmo kinematografija bei vaizdo efektai. Įspūdingi filmo vaizdai sukuria savitą ir bauginančią atmosferą, o efektai, panaudoti būtybėms atgaivinti, yra įspūdingi.

Apskritai filmas „Renfildas“ yra šiek tiek painus. Nors filme yra tam tikrų trūkumų, siaubo žanro gerbėjai vis tiek turėtų pažiūrėti šį filmą, kad pamatytų, kaip režisierius ir aktoriai savaip pažvelgė į šį žanrą. Tačiau filmo dėmesys personažų tobulėjimui ir komedijos elementams gali nuvilti tuos, kurie tikisi tradiciškesnių siaubo filmų. Vis gi šis filmas suteikia išskirtinį požiūrį, išskiriantį jį iš standartinių siaubo filmų.

Na, o jei kalbėsime apie finansus, tai, visame pasaulyje „Renfildas“ uždirbo tik šiek tiek daugiau nei 26,7 milijono dolerių, o kūrėjų komedija apie vampyrus prarado beveik 60 milijonų dolerių, neįskaitant reklamos išlaidų.

Kadras iš filmo „Babilonas“

9. „Babilonas“ (Babylon, 2022)

Filme „Babilonas“ scenarijaus autorius ir režisierius Damienas Čiazelis (Damien Chazelle) pristato romantiška aura apgaubtą kino istorijos pradžią ir tolesnę kino plėtotę, kurioje sukasi iš niekur atsiradę ir vėliau išgarsėję aktoriai, prodiuseriai ir muzikantai. Romantiška aura šiame filme – dar ne viskas, nes pamatysite ir šokiruojančių bakchanalijų, nešvankių gestų ir visa, kas nepanašu į padorų, ramų gyvenimą.

Veiksmas prasideda 1926 metais Holivude. Tylusis kinas vis dar ant bangos. Bradas Pitas vaidina Džeką Konradą, garsų to meto kino aktorių, o Margot Robi atlieka išgarsėti trokštančios jaunos patrakėlės Nelės La Roy vaidmenį. Taip pat svarbus šaunaus meksikiečių aktoriaus Diego Kalvos (Diego Calva) personažas Manuelis (Menis) Toresas, nuo kurio, galima sakyti, viskas ir prasideda. Trijulė patiria šlovės akimirkas ir nuosmukius, kiekvienas savaip.

Filmo pradžioje kaip žiūrovai dalyvaujame pašėlusiame Holivudo žvaigždžių vakarėlyje, kuriame linksminasi visi – aktoriai, kritikai, muzikantai. Vakarėlio dalyviai nuogi šniaukščia kokainą, sanguliauja, nepadoriai šoka ir daro viską, kas jiems tik šauna į galvą lyg nebūtų rytojaus. Atrodo, vienintelis Manuelis, tvarkantis organizacinius reikalus, išlaiko šaltą protą, bet netrukus galvą jam visiškai susuka Nelė, kuri su jo pagalba neteisėtai patenka į šurmulio sūkurį ir ten būna pastebėta.

Kas toliau dedasi, sunku apsakyti, bet trumpai drūtai galime apibrėžti, kad filmas prasideda nuo pakylėjimo, nuo geriausios veikėjų gyvenimo akimirkos ir toliau eina žemyn, į pražūtį, į nuosmukį. Filmas yra apie šlovę ir jos vaikymąsi. Arba kitaip tariant, filmas yra apie Holivudą. (Dora Žibaitė)

Nors ir reikalauja daug energijos, „Babiloną“ būtina pamatyti. Deja, ne daug žiūrovų taip manė, nes „Babilonas“ visame pasaulyje uždirbo tik 63,2 milijonus dolerių, todėl „Paramount“ prarado net 87,4 milijonus dolerių.

Kadras iš filmo „Paskutinė dvikova“

8. „Paskutinė dvikova“ (The Last Duel, 2021)

Ridlio Skoto filmas „Paskutinė dvikova“ pasakoja apie viduramžių realybę, apie žiaurų to meto teisingumą ir vyrų hegemoniją. Kino juostoje veikia trys pagrindiniai veikėjai: seras Žakas de Karužas (Matt Damon), skvairas Žakas de Grisas (Adam Driver) ir ledi Margarita de Karuž (Jodie Comer). Kadangi istorija sukasi apie juos, pateikiama, kaip šie trys personažai matė jiems nutikusius įvykius. Keisčiausia, kad žiauriausia pasakojimo versija priklauso Margaritai de Karuž, silpnai moteriai, kuri, vėliau išaiškėja, turi daugiausiai sveiko proto. Veiksmas vyksta XIV amžiaus Prancūzijoje per Šimtametį karą su Anglija, maro šešėlyje. Žakas de Karužas, nuskurdęs karaliaus vasalas, per marą netekęs žmonos ir sūnaus, paima Margaritą į žmonas dėl jos gausaus kraičio, nepaisydamas jos tėvo blogo vardo. Į žmonas ją imti nėra sunku, nes ir pati nuotaka gražaus veidelio. Karužo istorijos versija mums demonstruoja meilę, atsidavimą, švelnumą savo išrinktajai, jo kovą už garbę, atsidavimą karaliui.

Vestuvės dar ne viskas, kas nutinka filme. Margaritos istorija yra pavadinta tikrąja pasakojimo versija. Joje mes išvystame ne atsidavusį sužadėtinį ar lengvai pakvaišusį įsimylėjėlį, bet garbės ir aistrų apimtus vyrus, tokius egoistiškus, kad visas pasaulis galėtų griūti, galėtų žūti moterys ir vaikai, tačiau jiems vis tiek rūpėtų tik jų pačių sielvartas. „Paskutinė dvikova“ visų pirma yra filmas ne apie dviejų vyrų kovą dėl garbės, o apie sunkią moterų padėtį viduramžiais.

Filmas paremtas tikrais įvykiais – sakoma, kad dvikova vyko 1386 m. gruodžio 29 d. Paryžiuje ir tai buvo paskutinis toks dvikova sprendžiamas teismas Prancūzijos istorijoje, o idėja paimta iš 2004 metais išleistos anglų kalbos profesoriaus ir viduramžių žinovo Eric Jager’io knygos The Last Duel: A True Story of Trial by Combat in Medieval France, kuri savo ruožtu paremta istoriniais dokumentais ir įrašais. Filme vaidina visas būrys garsenybių, tokių kaip Matt Damon, Adam Driver ir Ben Affleck. Rašoma, kad Matt Damon ir Ben Affleck ne tik patys atliko vaidmenis, tačiau ir prisidėjo prie scenarijaus kūrimo. (Dora Žibaitė)

Filmas „Paskutinė dvikova“ uždirbo 30 milijonų dolerių, tačiau to toli gražu nepakako, kad išgelbėtų jį nuo 99,2 milijonų dolerių nuostolio. Gaila, nes dauguma jį mačiusių žiūrovų ir kritikų manė, kad tai buvo puikus laikotarpio trileris su galingais aktoriais ir stipriu kūrybiniu balsu.

Kadras iš filmo „Indiana Džounsas ir lemties artefaktas“

7. „Indiana Džounsas ir lemties artefaktas“ (Indiana Jones and the Dial of Destiny, 2023)

„Indiana Džounsas ir lemties artefaktas“ kažkodėl niekada nebūna nuobodus ir niekada nebūna labai įdomus. Jis žengia kuklaus susidomėjimo, kas nutiks toliau, linija dėl lygiomis dalimis novatoriškų siužeto vingių ir nostalgijos pagrindo, kurį kiekvienas atsineša į kino teatrą.

Nerimą keliantis gero ir blogo mišinys prasideda jau pirmajame filmo epizode – paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo dienų retrospektyvoje, kai Indiana (akt. Harrisonas Fordas) ir jo kolega Basilas Shaw (akt. Toby Jonesas) bando atgauti kai kuriuos istorinius artefaktus, kuriuos pavogė bėgantys naciai.

Filmas yra legendinio herojaus Indianos Džounso sugrįžimas penktojoje šios pamėgtos filmų serijos dalyje. Atsidūręs naujoje eroje, artėjant pensijai, Indiana bando pritapti pasaulyje, kuris, atrodo, jį peraugo. Tačiau senas varžovas vėl sugrįžta į seną pasaulį, todėl Indiana užsideda savo skrybėlę, į rankas pasiima botagą ir imasi darbo, kad senovinis ir galingas artefaktas nepatektų į blogas rankas.

Paprastai tariant „Lemties artefaktas“ pasakoja apie žmogų, kuris nori kontroliuoti istoriją, o jam trukdo žmogus, kuris nori ją vertinti, bet tikriausiai dėl apgailestavimo ar neveiklumo leido sau joje įstrigti. Čia yra juostos galingas emocinis centras, tačiau jis ateina gan vėlai, kad padarytų tokį poveikį, kokį galėtų turėti su stipresniu scenarijumi. Galima nujausti, kad šis scenarijus buvo tiek kartų šlifuotas prodiuserių ir perrašinėjamas, kad prarado kai kurias grubias briaunas, kurių jam reikėjo, kad veiktų.

Nors filmas nebuvo labai blogai įvertintas kritikų ar žiūrovų, tačiau jis pasirodė pakankamai prastai, todėl uždirbo tik 381,4 milijonus dolerių, t. y. mažiau nei visos kitos frančizės dalys. Kadangi tai buvo vienas brangiausių kada nors sukurtų filmų, apskaičiuota, kad „Lemties artefaktas“ iš viso prarado 100 milijonų dolerių.

Kadras iš filmo „Vestsaido istorija“

6. „Vestsaido istorija“ (West Side Story, 2021)

Dėl pandeminės izoliacijos šis Steveno Spielbergo filmas žiūrovus pasiekė praėjus metams po žadėtos premjeros. Ir toks ilgas laukimas, ko gera, suvaidino neigiamą vaidmenį.

Po antrojo pasaulinio karo į turtingas Jungtinės Amerikos Valstijas plūstelėjo geresnio gyvenimo ieškančių puertorikiečių armija. Nemenka dalis amerikiečių jaunimo į tokią invazinę emigraciją sureagavo gana agresyviai: atvykėliai buvo sutinkami priešiškai, ir tai dažnai provokavo muštynes bei smurtą gatvėse. Į tokią atmosferą dramaturgas Jerome‘as Robbinsas ir kompozitorius Leonardas Bernsteinas surizikavo perkelti V. Šekspyro nemarios pjesės kolizijas. Netrukus prie talentingo tandemo prisijungė dainų tekstus parašęs Stephenas Sondheimas (1930–2021). Be jo sunku įsivaizduoti daugelį garsių Brodvėjaus muzikinių spektaklių ir pagal juos sukurtų iškilių filmų. Kuriant pirmąją „Vestsaido istoriją“ jam buvo vos 27-eri metai.

Ir teatralus, ir vėliau kino žiūrovus giliai sujaudino istorija apie šiuolaikinius Romeo ir Džuljetą. Kartu tai buvo ir pirmas miuziklas, nagrinėjantis aktualias to meto amerikiečių jaunimo problemas bei rasinio nepakantumo atmosferą. Montekiai ir Kapulečiai čia buvo jauni puertorikiečiai ir jiems priešiški amerikiečių senbuvių atstovai. O šių nesutaikomų pasaulių atstovai – amerikietis Tonis ir puertorikietė Marija – pamilo vienas kitą. Kalbėdamas apie savo „Vestsaido istoriją“ Stevenas Spielbergas ne kartą pasakojo, kokį stiprų įspūdį jaunystėje jam padaręs kino klasikos šedevras: „Pirmą kartą aš išgirdau „Vestsaido istorijos“ dainas būdamas dešimties metų. Ir nuo tų laikų saugoju tą plokštelę. Turėsiu ją tol, kol įkūnysiu savo svajonę ir sukursiu filmą“. (Gediminas Jankauskas)

Šis filmas buvo pirmasis Spielbergo bandymas sukurti muzikinį filmą, ir jis atliko tokį fenomenalų darbą, kad atrodė, lyg jis visą gyvenimą būtų kūręs tokio pobūdžio filmus. Jo „Vestsaido istorija“ sulaukė labai teigiamų kritikų ir žiūrovų atsiliepimų, tačiau pasirodė, kad tai buvo didelė nesėkmė: Spielbergo filmas uždirbo tik 74,8 milijonus dolerių ir patyrė 104,5 milijonų dolerių nuostolių.

Kadras iš filmo „Amsterdamas“

5. „Amsterdamas“ (Amsterdam, 2022)

Pripažinto kino kūrėjo David O. Russell kupiname kino žvaigždžių originaliame romantiškame kriminaliniame epe pagrindinius vaidmenis atlieka „Oskaro“ laureatas Christian Bale, du kartus „Oskarui“ nominuota Margot Robbie bei vieno iškiliausių XXI amžiaus kino projektų „Tenet“ žvaigždė John David Washington.

Filme trys draugai – gydytojas, medicinos sesuo ir advokatas – tampa žmogžudystės liudininkais, o galiausiai ir įtariamaisiais. Tuomet jie atsiduria slapčiausio Amerikos istorijoje sąmokslo epicentre. Prisiekusiems saugoti vienas kitą, kad ir kas nutiktų, pavojingoje situacijoje atsidūrusiems draugams belieka likti tikrais optimistais, kad ištrūktų iš užsiveriančių spąstų.

Filmo veiksmas pradžioje labai žvalus, tačiau ilgainiui sulėtėja. Labiausiai jį lėtina vis įsibraunantys flashback‘ai (paprasčiau šnekant, sugrįžimai į praeitį). Šiaip jau tokie dramaturginiai elementai naudojami tada, kai praeities epizoduose slypi kažkokios svarbios detalės (detektyviniam siužetui tai ypač svarbu). Bet „Amsterdame“ tokie trumpi praeities blyksniai nieko naujo nepaaiškina ir lieka tuščiaviduriais ornamentais. (Gediminas Jankauskas)

„Amsterdamas“ buvo ne tik finansinis nusivylimas, bet ir didžiulė nesėkmė. Žiūrovai ir kritikai jį išpeikė, kritikuodami jo scenarijų, režisūrą ir net kai kurių garsių aktorių vaidybą. Komerciškai „Amsterdamas“ žlugo, surinkęs apgailėtiną 29,4 milijonus dolerių pajamų, nors jo gamybos kaina siekė 108,4 milijonus dolerių.

Kadras iš filmo „Chaoso planeta“

4. „Chaoso planeta“ (Chaos Walking, 2021)

Nors šiame filme vaidina Deizė Ridli ir Tomas Holandas ir kino juosta galėjo sulaukti sėkmės, vis dėlto buvo daugybė neišspręstų problemų, dėl kurių kino kūrėjai patyrė nepaprastai didelį nuostolį.

Filme moteris netyčia patenka į distopinę planetą, kurioje nėra nė vienos kitos moters, o vienas jaunas vyras padeda jai pabėgti. Ši kino produkcija nesukėlė labai daug žiūrovų reakcijų, o kritikai, nors ir išgyrė specialiuosius efektus, pasmerkė ją už netinkamą tempą, pernelyg supaprastintą siužetą ir prastą personažų interpretaciją.

Netolimoje ateityje Todas Hjuitas (akt. Tom Holland) atranda Violą (akt. Daisy Ridley) – paslaptingą merginą, kuri avariniu būdu nusileidžia jo planetoje, kurioje dingo visos moterys, o vyrus kamuoja „Triukšmas“ – jėga, kuri iškelia į paviršių visas jų mintis. Šiame pavojingame kraštovaizdyje Violos gyvybei gresia pavojus, tačiau Todas prisiekia ją apsaugoti. Taigi, jam teks atrasti savo vidinę galią ir atskleisti tamsias planetos paslaptis. Filmas pastatytas pagal bestseleriu tapusį romaną „Neišsižadėk peilio“.

Galbūt „Chaoso planeta“ būtų sulaukusi didesnės sėkmės įprastais metais, kai kino teatro lankomumas būdavo didesnis, tačiau nelabai tikėtina, kad filmas būtų daug uždirbęs. Tai gana blanki kino juosta, o dėl liūdnų sąlygų, kuriomis debiutavo, tapo dar nuostolingesnė. Kadangi žiūrovai visiškai ja nesusidomėjo, kritikai išsišaipė, o kino teatrai išgyvena sunkius laikus, „Chaoso planeta“ pasirodė besanti labiausiai finansiškai 2021 metais nepavykęs kino filmas.

Filmas gan mažai girdėtas, ir jei kažko paklaustumėte, beveik niekas jo nematė, tai įrodo faktas, kad „Chaoso planeta“ tarptautiniu mastu uždirbo vos 27 milijonus dolerių, o tai nesiekė net trečdalio jo biudžeto, kuris sudarė 111,7 milijonus dolerių nuostolių.

Kadras iš filmo „Pirmyn“

3. „Pirmyn“ (Onward, 2020)

Tai kino studijų „Pixar“ ir „Disney “ animacinė fantastinė nuotykių komedija, kurią režisavo „Monstrų Universiteto“ scenarijų parašęs ir jį režisavęs Danas Scanlonas. Veikėjus įgarsina Tomas Hollandas, Chrisas Prattas, Julia Louis-Dreyfus ir Octavia Spencer.

Filmo siužetas sukasi aplink išgalvotą elfų pasaulį, kuriame žmonės neegzistuoja, o vienaragiai yra visiškai įprastas dalykas. Viename ramiame priemiestyje kartu su mama gyvena du paaugliai broliai, Ianas ir Barlis. Sulaukus 16-os, mama įteikia jiems paslaptingą lazdą, kurią jų velionis tėvas liepė padovanoti, kai abiem berniukam sueis 16. Tačiau tai ne bet kokia lazda, jos pagalba berniukai vienai dienai gali prikelti tėtį iš numirusiųjų ir praleisti su juo 24 valandas. Po nevykusio bandymo suaktyvinti lazdos galias, berniukai sugeba atkurti tik dalį tėčio, o tiksliau, jo kojas. Čia ir prasideda nuotykių kupina brolių kelionė, bandant laiku išgelbėti likusį tėtį.

Filmo pradžioje parodoma, koks anksčiau buvo elfų pasaulis – kupinas magijos ir stebuklų, tačiau vėliau jis tampa šiuolaikiniu pasauliu su lėktuvais, automobiliais, dangoraižiais ir kitomis naujovėmis. Galima sakyti, kad mūsų pasaulis nuo šio skiriasi tik tuo, kad jame gyvena vien elfai ir magiški gyviai. Nepaisant to, filmukas moko siekti savo svajonių bei tikslų, tikėti savimi ir kitais, moko sutarti su savo artimaisiais ir vertinti kiekvieną akimirką praleistą kartu, o tai aktualu ne tik elfams, bet ir žmonėms.

Filmas pasižymėjo smagia ir miela broliška dinamika tarp dviejų pagrindinių herojų, tačiau „Pirmyn“ kino kasos rodikliai nuvylė, daugiausia dėl to, kad filmas pasirodė prieš pat pandemijos protrūkį. Filmas uždirbo tik 133,3 milijonus dolerių, ir manoma, kad jis prarado 130,2 milijonus dolerių, todėl tapo viena didžiausių nesėkmių „Pixar“ sąraše.

Kadras iš filmo „Džiunglių kruizas“

2. „Džiunglių kruizas“ (Jungle Cruise, 2021)

Pasak legendos, Amazonės gilumoje auga ypatingas medis, turintis stebuklingų gydomųjų galių. Šią istoriją kažkada išgirdusią mokslininkę Lilę Hoton (akt. Emily Blunt) tiesiog apsėdo idėja surasti tą medį ir nuo tada mergina nepaliaujamai ieško bet kokios užuominos, galinčios nukreipti ją teisingu keliu. Degdama noru kuo greičiau įgyvendinti savo svajonę, kartu su savo broliu Lilė patraukia į Pietų Ameriką. Svajodama išgelbėti daugybę gyvybių ir patirti dar vieną nuotykį, įžūli anglų feministė, botanikos daktarė imasi pavojingos misijos, kad pakeistų pasaulį.

Kartu su savo broliu Makgregoru daktarė Houghton pasitelkia į pagalbą arogantišką, išmintingą upių laivų kapitoną Franką Wolffą, kad šis savo greita medine valtimi „La Quila“ juos perplukdytų per Amazonės upės serpantinus. Dabar, kai bebaimė trijulė leidžiasi vis giliau ir giliau į neįžengiamą žaliąjį labirintą, ieškodama to, ko neįmanoma rasti, šimtmečių senumo prakeiksmas ir negailestingas aristokratas princas Joachimas grasina nutraukti jų ambicingus planus. Ir anksčiau ar vėliau džiunglės visada laimi.

Gaudynių, kovų inscenizacijos ir jų atlikimas tikrai puikūs. Džiunglių vaizdai nerealūs. Tai nuotykių kupinas filmas visai šeimai. Labiausiai maloniai filme stebina tai, kad režisierius Jaume Collet-Serra ir penkių rašytojų komanda iš esmės atsisakė vidurio amžiaus amerikietiškojo kolonijinio šmaikštumo ir atsitiktinio rasizmo (tradicijos, kuri buvo panaikinta visai neseniai).

„Džiunglių kruizas“ visame pasaulyje uždirbo 210,3 milijonus dolerių, ir tai jau atrodo pakankamai blogai, tačiau apskaičiuota, kad be to, studija neteko 150,2 milijonų dolerių, todėl filmas tapo didžiausia nesėkme per visą „Disney“ istoriją.

Kadras iš filmo „Raudonoji panda“

1. „Raudonoji panda“ (Turning Red, 2022)

Paauglystė – nelengvas laikotarpis jauno žmogaus gyvenime, o jei dar netikėtai susinervinęs pavirsti Raudonąja panda – tai visiška katastrofa! Animacinis filmas „Raudonoji panda“ – kino studijų „Disney“ ir „Pixar“ originali istorija apie paauglystę, sukurta „Oskaro“ už geriausią 2019-ųjų animacinį filmą „Bao“, pasakojusį apie tėvų ir vaikų santykius, laureatės Domee Shi.

Animacinio filmo istorija pasakoja apie kanadiečių-kinų kilmės 13-metę mergaitę Mei Lee, bandančią atrasti pusiausvyrą tarp siekio išlikti pareiginga dukra ir prasidėjusios paauglystės chaoso. Jos globėjiška, o gal net šiek tiek valdinga motina Ming niekada nebūna toli nuo dukters, o tai paauglei yra apgailėtina realybė. Bandydama išsiaiškinti, kaip gyventi sulaukus garbingos paauglystės, ši netikėtai įgauna dar vieną visai ne paauglišką bėdą – pajutusi per didelį jaudulį Mei pavirsta didžiule panda.

„Raudonosios pandos“ veiksmas žiūrovus nukelia į 2000-ųjų Torontą, kuriame tobulai atvaizduotos ir nostalgiškos daugelio vaikystės ar jaunystės detalės.

„Raudonoji panda“ – paauglystės pokštus priimti pamokantis nostalgiškas pasakojimas, pilnas patarimų ir linksmų juokelių, padėsiančių lengviau pažvelgti į paauglystės tikrovę, o tėvams – suprasti ją išgyvenančius savo vaikus. (Urtė Kasparavičiūtė)

Filmas išleidžiant patyrė sunkumų ir tapo vienu mažiausiai uždirbusių visų laikų „Pixar“ filmų – 10,9 milijonų dolerių visame pasaulyje. Labai sunku analizuoti tokių filmų kaip šis skaičius, tačiau apskaičiuota, kad iš viso jis „Pixar“ kompanijai atnešė 167,4 milijonų dolerių nuostolį.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: