Mokslinės fantastikos televizijos serialai tapo svarbia šiuolaikinio pramogų pasaulio dalimi, žavinčia žiūrovus išradingais pasakojimais, ryškiais vaizdais ir verčiančiais susimąstyti pasakojimais. Straipsnyje pristatysime nepakankamai įvertintus mokslinės fantastikos serialus, gilinsimės į jų žavesį, nagrinėsime jų unikalias savybes, poveikį populiariajai kultūrai ir būdus, kuriais jie ir toliau plečia vaizduotės ir tikrovės ribas.
Tokių serialų įtaka populiariajai kultūrai ir technologijoms nepervertinama. Šie serialai ne tik linksmina, bet ir įkvepia mus kelti klausimus apie mus supantį pasaulį. Mokslinės fantastikos serialai, kurie ir toliau plečia vaizduotės ir tikrovės ribas, primena mums apie neribotas žmogaus kūrybiškumo galimybes ir nežinomybės tyrinėjimo svarbą. Tokiu būdu jie suteikia turtingą terpę ir pabėgimui, ir savianalizei, palikdami neišdildomą pėdsaką mūsų kultūriniame kraštovaizdyje… su dešimt tokių ir susipažinkime:
10. „Night Sky“ (2022)
Originaliame „Prime Video“ seriale „Night Sky“ J. K. Simmonsas ir Sissė Spacek vaidina ilgametę sutuoktinių porą, kuri turi savo mažą dangaus gabalėlį. Metaforine prasme tai jų ilgamečiai, išgyventi santykiai, kuriuose Franklinas Jorkas (akt. Simmonsas) dabar rūpinasi savo sergančia žmona Irene (akt. Spacek). Tiesiogine prasme – tai jų vaizdas į kažkokią tolimą oranžinę-violetinę planetą, kurį suteikia slaptas portalas jų pašiūrėje. Jie tiksliai nežino, kas tai per planeta ir kaip viskas ten veikia, nors ir apsilankę joje daugiau nei 800 kartų. Jiems tai kaip kelionė prie raminančio ežero, apie kurį niekas kitas nežino. Tačiau planeta žavinga, ir visa ji priklauso jiems.
Tai įdomi ir smalsi pradinė mokslinės fantastikos istorijos apie tokios partnerystės stebuklą prielaida. Autoriaus Holdeno Milerio suktas, sentimentalus serialas trokšta paslapties dėžutės pasakojimo intrigos su savo portalu. „Night Sky“ susijęs su artimųjų globos, netekties ir senėjimo temomis, bent jau iš pradžių su švelnia Franklino ir Irenos istorija, kuri galėjo būti kažkas panašaus į „Sundance“ nepriklausomą filmą.
Tačiau nuo Jorkų paslapties stebuklo atitraukiamas dėmesys, kad į narstomą pasaulį yra įtraukiami įvairūs pagalbiniai personažai: jų anūkė Denisė (akt. Kiah McKirnan) grįžta iš Čikagos su savo pačios krize, sužeista sielvarto dėl prieš daugelį metų prarasto tėvo Maiklo (akt. Angus O’Brien) ir nežinomybės, ką daryti su savo gyvenimu. Tuo tarpu įkyrus kaimynas Baironas (akt. Adam Bartley) patiria savų nusivylimų, bandydamas kažką nuveikti jų mažame Farnsvorto miestelyje Ilinojaus valstijoje ir tuo pat metu stengdamasis pelnyti barnio kaimyno Franklino pagarbą. Tai emocinės kelionės, kurios serialui steikia šokia tokią jėgą.
Jorkų gyvybėms iškyla pavojus, kai visame pasaulyje staiga nutinka keisti dalykai: į situaciją įsitraukia dar vienas vyras, vardu Džudis (akt. Chajus Hansenas), turintis savų sąsajų su portalu. Jo tikroji kilmė atrodo vis miglotesnė ir miglotesnė, net ir tada, kai jis atsiduria Jorko namų viduje, kur juo rūpinamasi. O kažkur kitur pasaulyje motina Stela (akt. Julieta Zylberberg) ir jos dukra Toni (akt. Rocío Hernández) taip pat atsiduria panašioje situacijoje ir turi savų saugomų paslapčių, susijusių su šiuo reiškiniu. „Night Sky“ žaidžia su visų jungtimi taip, kad tik priešpaskutiniame pirmojo sezono epizode įgauna pagreitį.
Seriale „Night Sky“ visi saugo paslaptis, kuriomis bijo pasidalyti, net ir tokiuose amžinuose santykiuose kaip Franklino ir Irenos ar Stelos ir Toni. Tačiau paslaptys atsiperka, nes čia jos tampa keliu į siužeto posūkį, kartais tarnaujančiu nedidelėms, antraeilėms siužeto linijoms, susijusiomis su kokios nors švytinčios smulkmenos, kurią vos spėjame suprasti, įsigijimu. Visą tą laiką Jorkų pašiūrėje yra tas portalas, kuris skatina visus šiuos emocingus apsilankymus ir gyvenimą keičiančius nuotykius. Tai tokia akivaizdi pasakojimo priemonė, paslapties skrynelė, kurią reikia įvertinti vien dėl to, kad ji egzistuoja. Tai gan ramus, neišsišokantis, atpalaiduojantis serialas, kuris nėra pernelyg drąsus ir puikiai tinka kai norisi kažko ramaus, tačiau ir įtraukiančio.
9. „The Peripheral“ (2022)
Naujas mokslinės fantastikos serialas pristato 2032 metus – pasaulis jau įgavęs futuristinį braižą, tačiau tai dar ne ateitis. Seriale – tai dabartis, o pagrindinė veikėja Flinė (Chloë Grace Moretz), dirbanti 3D spaustuvėje ir su broliu Burtonu (Jack Reynor) besirūpinanti sergančia motina, tuoj išvys ir tolimuosius 2099 metus.
Brolis su seserimi vos suduria galą su galu, todėl bando uždirbti papildomų pajamų už turčius žaisdami virtualiosios realybės žaidimus. Jie už pinigus padeda prastiems, bet turtingiems žaidėjams pakilti savo lygoje. Flinė, tiesą sakant, yra netgi geresnė žaidėja už Burtoną, tačiau virtualiame pasaulyje, išaiškėja, moterys nėra taip vertinamos kaip vyrai, be to, ji ir pati nenori atitrūkti nuo realybės, tačiau kartais padeda broliui. Ji net nenutuokia, kad žaidimukai nuves ją taip toli. Pasirodo, kad jų rankose atsiradęs virtualios realybės šalmas nukelia ne į virtualią realybę, o į ateitį. Tačiau ateitis – ne tokia nepavojinga kaip virtualioji realybė ir gali paveikti faktinę realybę. Ateityje ne tik galima palakstyti motociklu futuristiame Londone bei paflirtuoti su žaviomis moterimis, bet ir gauti lupti bei įsigyti nepageidaujamą, pikta linkinčią uodegą, lipančią ant kulnų.
Serialas yra paremtas to paties pavadinimo Viljamo Gibsono knyga, kuri išėjo 2014 metais. Pasak rašytojo, jo ateities scenarijai niekad nėra pernelyg atitrūkę nuo dabarties ir viskas, ką perskaitome jo knygose, iš esmės turi sąsajų su mūsų laikais. Juk virtuali realybė jau yra pasirodžiusi ir tik laiko klausimas, kada jos veikimo aplitudė išsiplės. Seriale ir knygoje dar paliečiami tokie šiuolaikinės tikrovės aspektai kaip meilė per nuotolį. Ar gali tarp žmonių užsimegzti jausmai, jeigu jie neturi fizinio kontakto vienas su kitu?
Scenarijų serialui parašė „Westworld“ kūrėjai Liza Joy ir Džonatanas Nolanas. Scenaristai knygos siužetą pritaikydami ekranui šį tą jame pakeitė, tačiau, pasak Gibsono, matyti, kaip jo kūrinys transformuojasi, jam tik dar įdomiau. Televizijos scenaristai sutarė, kad rašytojo darbus dėl daugiasluoksnio siužeto nėra lengva perkelti į ekraną, tačiau visi sutiko, kad seriale „The Pheripheral“ įdomu nagrinėti, kokią vietą technologijų kontekste užima žmogus.
8. „Užauginti vilkų“ (Raised by Wolves, 2020)
Tai Aarono Guzikowskio sukurtas amerikietiškas mokslinės fantastikos dramos serialas. Pirmas dvi serijas režisavo Ridley Scottas, kurio režisūrinių filmų sąraše puikuojasi tokie kūriniai, kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, „Gladiatorius“ ir „Svetimas“. Serialą sudaro vienas sezonas su 10 serijų, o antrasis sezonas dar kuriamas. Pagrindinius vaidmenis seriale atlieka Amanda Collin, Abubakaras Salimas, Niamh Algar ir Travisas Fimmelis.
„Užauginti vilkų“ veiksmas vyksta paslaptingoje planetoje „Kepler-22b“. Po Žemėje įvykusio karo tarp tikinčiųjų ir ateistų, žmonijos išlikimas kabo ant plauko. Du androidai – Tėvas ir Motina – pabėga iš nuniokotos Žemės ir kartu su savimi pasiima 12 embrionų bei priemonių jiems užauginti ne itin žmogaus gyvybei palankioje planetoje. Androidai užprogramuoti taip, kad rūpintųsi žmonių vaikais, saugotų juos ir paruoštų gyvenimui, kuris laukia, kai tėvai androidai nustos funkcionuoti. Tačiau vaikams augant androidai supranta, kad įdiegti jiems ateizmo idėjas nebus taip lengva, kaip tikėtasi iš pradžių. Vieną dieną, į „Kepler-22b“ atskrenda karą išgyvenusių tikinčiųjų, vadinamų „Mithraic“, arka, o šis įvykis kaip reikiant sukrečia Tėvo ir Motinos santykius, nes vienas nori, kad žmonių vaikai turėtų ryšį su savo rūšies atstovais, o kitam ši idėja atrodo neįmanoma.
Šis serialas vaizduoja ryšį ir konfliktus tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto, vienų ir kitų galią bei ribas, taip pat religinius impulsus, o melsvai pilka spalvų paletė padeda lengviau įsijausti į nežemiškai fantastinį pasaulį, egzistuojantį už mūsų supratimo ribų.
7. „Resident Alien“ (2021)
Tai Peterio Hogano ir Steve‘o Parkhouse‘o komiksu paremtas amerikietiškas mistinės komedijos bei dramos serialas, kurį sudaro vienas sezonas su kol kas keturiomis išleistomis serijomis. Pagrindinius vaidmenis atlieka Alanas Tudykas, Sara Tomoko, Corey Reynolds, Alice Wetterlund ir kiti.
Dėl nelaimingo nutikimo į Žemę nusileidžia kosminis laivas. Jo pilotas, Hah Re turėjo misiją – sunaikinti visus Žemės žmones, tačiau dėl laivo gedimo ateivis įstringa planetoje, kurią turėjo sunaikinti ir įsikūnija į mažo miestelio, pavadinimu Patience, gydytojo Harry Vanderspeigle kūną. Ateiviui, apsimetusiam gydytoju, tenka ištirti tikrojo miestelio gydytojo, kuris buvo nužudytas, mirtį. Bandydamas įsilieti į žmonių gyvenimą ateivis iš tikrųjų pradeda dirbti gydytoju. Nors jo elgesys itin neįprastas, aplinkiniai priima jį kaip keistą mažo miestelio daktariūkštį, tačiau vėliau paaiškėja, kad mero Hawthorne‘o sūnus Maxas gali matyti tikrąjį ateivio pavidalą.
Šis serialas tai puiki fantastinė komedija, su dramos prieskoniais. Ateivio bandymas būti žmogumi tikrai sunkus darbas, o nesusipratimai, kilę dėl akivaizdžių rūšinių problemų privers nubraukti ne vieną juoko ašarą.
6. „Tales from the Loop“ (2020)
Serialas „Tales from the Loop“ – visiškai kitoks tiek savo turiniu, tiek kūrimo istorija. Mokslinės fantastikos žanro kūrinys paremtas ne knyga ar tikrais įvykiais, o paveikslų serija – švedų dailininko Simono Stålenhago kuriami piešiniai tapo pagrindu visai serialo istorijai. Veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje, tačiau serialo kūrėjas pabrėžia, kad šis metas pasirinktas dėl piešinių stilistikos – kampuotų mašinų kėbulų, smėlio atspalvio drabužių ir gigantiškų kompiuterių. Loop‘as – išgalvoto miestelio, Mercerio, eksperimentinės fizikos centras, įsikūręs po žeme. Tai tarsi mašina, sukurta atrasti ir atskleisti Visatos paslaptis.
Pasakojimo centre – atominė šeimynėlė: Loreta (akt. Rebecca Hall), dirbanti Loop‘e; jos vyras Džordžas (akt. Jonathan Pryce), kurio tėvas Rasas sukūrė ir administruoja Loop‘ą; bei Loretos ir Džordžo sūnūs, Koulas (akt. Duncan Joiner) ir Džeikobas (akt. Daniel Zolghadri). Visi epizodai tarpusavyje nėra sujungti jokia tvirta grandimi, ir daugelyje jų susitelkiama tik į vieną ar kitą šeimos narį, o kai kuriuose jų ši šeimynėlė lieka visai nuošaly, ir visas dėmesys tenka kitiems miestelėnams. Pasak serialo kūrėjų, taip siekiama išlaikyti tą nuostabią alchemiją, kuri leidžia eiliniam žiūrovui tapatinti save su jų regimu veikėju: „Žiūrovą traukia, kai neįprasti dalykai nutinka eiliniam žmogui. Tačiau kai jis patiria per daug neeilinių reiškinių, žmogus jau nebebūna eilinis, ir žiūrovui tampa sudėtinga save lyginti su stebimu herojumi“, teigia Nathaniel‘is Halpern‘as, pagrindinis serialo kūrėjas. Todėl susitelkiama į skirtingus veikėjus, taip pat nesiekiama paaiškinti įvykių, kurie nutinka veikėjams. Tai atveria platesnį galimybių spektrą, leidžiantį kūrėjams plėtoti įvairius atradimus ir nutikimus, jų aiškinimu pernelyg neapkraunant nei savęs, nei žiūrovų.
Verta pastebėti, kad kiekvieną seriją režisavo skirtingi režisieriai. Nors visuose epizoduose jaučiamas N. Halpern‘o prisilietimas, tačiau kiekviename jų režisieriai galėjo atsiskleisti savaip, kadangi nebuvo kaustomi griežtos jungčiančios siužeto linijos. Ši naujiena mokslinės fantastikos padangėje neabejotinai sužavės savo šviežumu ir kiek kitokiu požiūriu tiek į patį sci-fi žanrą, tiek ir į serialo sąvoką.
5. „Žmonės“ (Humans, 2015)
„Žmonės“ (angl. „Humans“) – mokslinės fantastikos serialas, kuriame veiksmas sukasi netolimoje ateityje, kuomet kiekviena šeima turi robotą – tarną, savo išvaizda ir elgesiu labai panašų į žmogų. Naujos technologijos bei pažanga mokslo srityje leido sukurti tokį produktą, kuris turi dirbtinį intelektą, tačiau sugeba mąstyti, turi jausmus ir savo nuomonę. Kai žmonės sukuria savo kopijas su kuriomis užmezga emocinį ryšį, iškyla klausimas – ką iš tikrųjų reiškia būti žmogumi?
Serialą „Žmonės“ sukūrė britų režisierių duetas – Semas Vincentas ir Džonatanas Breklis. Šis serialas sukurtas pagal Larso Lundstromo švedišką dramą „Tikri žmonės“ (angl. „Real Humans“). Britų duetas siūlo mums tą pačią švediško serialo istoriją, tačiau prideda jai naujos gyvybės, įdomumo bei patrauklumo. „Žmonės“ yra visiškai naujas 2015 metų serialas, turintis dar tik vieną sezoną, kurį sudaro 8 serijos. Serialas susilaukė pripažinimo, todėl nuspręsta 2016 metais išleisti antrąjį sezoną, žadantį naujų istorijos posūkių. Serialas „Žmonės“ parodo, kokia gali būti mūsų netolima ateitis, kuomet žmonių sukurti puikiai išvystyti robotai – tarnai keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Serialas intriguoja įdomiu siužetu, puikia britiška aktorių vaidyba bei kiekvienoje serijoje gvildenama tema – jog ribos, skiriančios žmogų ir robotą, visiškai susiliejo.
Džo Hawkinsas (akt. Tom Goodman-Hill) nebesusitvarko su savo trimis vaikais ir darboholike žmona. Kai stresas darbe, nuolat nepatenkinti vaikai ir atšalusi santuoka tampa nebepakeliami veiksniai šeimos tėvui, jis sumano įsigyti naują robotą – tarnę Anitą (akt. Gemma Chan). Šis Džo sprendimas susilaukia labai įvairios šeimos reakcijos. Jo jauniausioji dukrelė Sofi (akt. Gemma Chan) labai patenkinta savo nauja aukle ir nori su ja praleisti kuo daugiau laiko. Paauglys sūnus Tobis (akt. Theo Stevenson) taip pat džiaugiasi, jog jų namuose nuo šiol gyvens „karšta“ robotė, spinduliuojanti savo neįtikėtinu grožiu – proporcingom kūno linijom, lygia kaip aksomas oda bei simetriškų bruožų veidu.
„Žmonės“ – tai serialas, kuriuo norima atskleisti netolimos ateities problemą, jog technologijos pakeis žmones. Kiekvienoje serijoje slypi daug neatsakytų filosofinių klausimų, kuriuos norisi išgvildenti. Tai gudriai pastatyta drama, kuri prideda realistinio prieskonio mokslinės fantastikos temai. Jeigu esate mokslinės fantastikos gerbėjai, tačiau norite išvysti ir sau pritaikomų gyvenimo aktualijų – šis serialas kaip tik jums. (Laura Kiršytė)
4. „12 beždžionių“ (12 Monkeys, 2015)
„12 beždžionių“ – amerikiečių televizijos serialas, kurį sukūrė Teris Matalas ir Travisas Fickettas. Tai mokslinės fantastikos mistinė drama, kurios siužetas susijęs su kelionėmis laiku. Serialas adaptuotas pagal 1995 m. to paties pavadinimo filmą, kurio scenarijų parašė Davidas ir Janet Peoplesai, o režisavo Terris Gilliamas. Seriale Aaronas Stanfordas ir Amanda Schull vaidina Džeimsą Kolą ir daktarę Kasandrą „Kasiją“ Railį, du nepažįstamus žmones, kuriuos likimas suvedė į misiją, kad pasinaudodami kelionėmis laiku sustabdytų paslaptingos organizacijos „12 beždžionių armija“ destruktyvius planus.
2043-iaisiais metais atliekų surinkėjas Džeimsas Kolas (akt. Aaronas Stanfordas) fizikės Katarinos Džouns (akt. Barbara Sukowa) vadovaujamos projekto „Splinter“ mokslininkų grupės buvo įdarbintas keliauti laiku atgal į 2015-uosius metus, kad sustabdytų paslaptingos organizacijos, žinomos kaip „12 beždžionių armija“, paleistą mirtiną virusą. Pirminėje laiko linijoje Cole’o virusas sukėlė marą (Kalavirusą), dėl kurio 2017 m. mirė septyni milijardai žmonių, o jo tebesitęsiančios mutacijos reikš galutinę žmonių rasės pabaigą.
2015 m. laiko juostoje Kolas susipažins ir pasitelks į pagalbą genialią virusologę daktarę Kasandrą „Kasiją“ Railį (akt. Amanda Schull). Žinoma, jiedu suartėja, nes įrašą, kuriame minimas Kolas ir kurį Kasija padarė po viruso protrūkio, ateities laiko juostoje aptinka Katarina Džouns, paskatindama ją pasirinkti Kolą misijai. Kolas taip pat susidurs su iš pažiūros nestabilia matematike Dženifer Goines (akt. Emily Hampshire), kurios tėvą Kolas gavo užduotį nužudyti, kartu su buvusiu Kasijos vaikinu Aronu Markeriu (akt. Noah Bean) ir pavojingais aukšto rango 12 beždžionių armijos nariais „Palaidūnas“ (akt. Tom Noonan) ir Olivija (akt. Alisen Down). Ateities laiko juostoje Kolas taip pat turės reikalų su savo geriausiu draugu Chosė Ramsiu (akt. Kirkas Acevedo) ir vyru vardu Teodoras Dikonas (akt. Toddas Stashwickas), kuris vadovauja žiauriai maitvanagių gaujai, nuo kurios pabėgo Kolas ir Ramsis. Tuo tarpu Kolas ir Kasija bandys atskleisti paslaptingojo 12 beždžionių armijos vado, kuris žinomas tik kaip „Liudininkas“ ir kuris visada yra vienu žingsniu priekyje, tapatybę ir buvimo vietą.
Tikrai įdomus, daug veiksmo ir įvykių pilnas serialas, kuris patiks ir tiks kelionių laiku kino juostų mėgėjams. Veiksmo daug, informacijos seriale taip pats apstu, todėl jis tikrai nenuobodus. Jame pilna paslapčių, kurias kartu su aktoriais labai įdomu narplioti.
3. „Foundation“ (2021)
„Foundation“ tai mokslinės fantastikos serialas, paremtas itin žymia Isaaco Asimovo trilogija tokiu pačiu pavadinimu. Serialas buvo išleistas 2021 metų rugsėjį ir jį sudaro šešios serijos, tačiau praėjus vos mėnesiui po premjeros pranešta, jog kuriamas ir antrasis serialo sezonas.
Serialo „Foundation“ veiksmas vyksta tolimoje ateityje, kurioje žmonija paplitusi taip plačiai už Žemės ribų, jog kartais pamirštama, kad būtent iš Žemės atkeliauja gyvybė. Serialas prasideda nepaprastai gabios matematikės Gal Dornik (Lou Llobellas) kelione į Trantorą, pačią Galaktinės imperijos širdį, kad galėtų dirbti kartu su matematiku Dr. Hariu Seldonu (Jaredas Haris). Tipiškas, aukštumų siekiantis, filosofijos genijus Seldonas specializuojasi „psichoistorijos“ srityje, o tai reiškia, kad naudodamas matematiką jis gali nuspėti Imperijos žlugimą, o kartu su ja ir civilizacijos, kadangi vos pradėjus byrėti Imperijai, žmonija tūkstančiams metų pasinertų į tamsiuosius laikus. Tačiau to būtų galima išvengti, jei visi paklausytų Seldono įspėjimų ir imtųsi veiksmų, užkirsiančių kelią artėjančiai katastrofai. Tačiau tokios pranašystės paverčia Seldoną grėsme valdančiųjų klasei, Genetinei Kleono dinastijai, kuri dėl nuolatinio klonavimo išsilaikė savo pozicijoje daugybę metų. Kaip bebūtų, Seldonas ir Galas suburia mokslu pasitikinčių žmonių grupelę nuošalioje planetoje, vadinamoje Terminus, kad galėtų pastatyti žinių pamatus (angl. Foundation) ir kad žmonija turėtų tam tikrą pradžios tašką po to, kai baigsis poakopaliptinės tamsos periodas.
Seriale yra daugybė išties šokiruojančių ir įtraukiančių siužeto vingių, tačiau viena labiausiai stebinančių ir įtraukiančių yra šeimyninė Genetinės Kleono dinastijos drama. Imperiją valdo pirmojo Imperatoriaus Kleono klonai: jauniausias brolis Aušra (Cassianas Biltonas), kurio darbas stebėti ir mokytis; vidurinysis brolis Diena (Lee Pace‘as), kuris valdo; ir vyriausiasis brolis Žara (Terrence‘as Mannas). Šis įdomus politinis vienetas kelia daugybę įdomių klausimų apie individualumą ir apie tai ar įmanoma progresuoti be esminių pokyčių. Ir nors originalioji Asimovo trilogija pasižymi veikėjų gausa (dėl to, kad siužetas tęsiasi visą tūkstantmetį), seriale „Foundation“ susikoncentruojama į grupelę pagrindinių veikėjų ir gilinamasi į jų asmeninius ir tarpusavio santykius, gyvenimiškas ir egzistencines problemas, viską pagyvinant futuristiniais elementais, įmantriomis technologijomis ir žmogiškomis emocijomis.
2. „For All Mankind“ (2019)
Seriale pateikiamas vaizdinys, kas būtų nutikę, jei Rusija būtų laimėjusi kosmoso lenktynes ir jei pirmasis žmogus Mėnulyje savo pirmaisiais žodžiais būtų skelbęs „marksistinį, leninistinį gyvenimo būdą“. Jis prasideda puikia klastote, bet, kaip alternatyvios istorijos sumanymas, tai anaiptol ne „Žmogus aukštoje pilyje“, ir prireikia nemažai laiko, kad „Battlestar Galactica“ kūrėjas Ronaldas D. Moore’as įtikintų mus savo idėjos vertingumu. Pirmasis epizodas veikiau įdomus, nei įtikinamas, o kartais net šiek tiek pašaipus, kai keistai perrašoma istorija, atsitiktinai pamirštant istorines pasekmes (šioje visatoje „Chappaquiddick“ incidentas nebeįvyko).
Iš pradžių daugiausia dėmesio skiriama Edvardui Baldvinui (akt. Joel Kinnaman), išgalvotam astronautui, kurio karjerai neišdildomą įtaką padarė rusų pažanga. Prieš tai jis buvo per akimirką nuo nusileidimo Mėnulyje, apskridęs taip arti, kad galėjo matyti paviršių, bet jo viršininkai jį atitraukė, dar nepasirengusį žengti tokio didelio žingsnio. Per girtą riksmą jis žurnalistui išsako savo tikruosius jausmus apie jų bailumą ir dėl to yra pažeminamas pareigose. Tęsiant laidą plečiasi perspektyva, ir būtent tada ji pradeda būti įdomi, nes ima ryškėti labiau intriguojantys pasikeitusios visatos rezultatai. Antrosios Rusijos pilotuojamos misijos metu Mėnulyje atsiduria moteris astronautė, todėl Ričardas Niksonas pareikalauja, kad JAV padarytų tą patį.
Taigi nuo nusivylusių baltaodžių vyrų pereiname prie įkvėptų baltaodžių ir juodaodžių moterų, kur taip pat stebime, kaip NASA įmonėje daugėja moterų darbuotojų. Dėl to tokioje aplinkoje gali kilti mažiau įprastų įtampų, kai viena moteris bando suderinti savo, kaip motinos, gyvenimą su naujai atrasta astronautės karjera ir kartu susiduria su aplinkiniais vyrais, kurie nesuteikia jai deramo įvertinimo. Kosminėms lenktynėms įsibėgėjant, atsiranda ir Niksono noras Mėnulyje pastatyti karinę bazę, primenančią Trampo kosmines pajėgas, o pasakojimas šokinėja tarp įvairių krypčių ir veikėjų, režisieriui Moore’ui su kiekvienu epizodu žongliruojant dar daugiau kamuoliukų. Kartais tai pavyksta sklandžiai, o kartais atrodo, kad viskas gan išblaškyta, nes nėra aiškaus pagrindinio veikėjo ar bent jau personažo, kuriam būtų skirta pakankamai laiko iš tiesų atgimti, todėl filmas ima atrodyti kaip idėjų ir scenų rinkinys, o ne vientisa drama.
Nors jaudinančios kalbos iš tiesų nesukelia jokio susijaudinimo, filmo scenografija gražiai atitraukia dėmesį, ir nors jis nėra pernelyg išskirtinis, Moore’o pasakojimas yra gana gerai išvystytas ir ištobulintas, o tai reiškia, kad jį tikrai galima žiūrėti su pasimėgavimu.
1. „Counterpart“ (2017)
„Counterpart“ – Justino Markso kurtas, amerikiečių mokslinės fantastikos trileris, televizijos serialas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka J. K. Simmonsas.
Seriale Hovardas Silkas, švelnus, tylus biuro darbuotojas, jau trisdešimt metų dirba Berlyne įsikūrusioje Jungtinių Tautų agentūroje – Mainų biure (OI). Jo pareigos per žemos, kad jam būtų paaiškinta, ką iš tikrųjų reiškia jo darbas – keitimasis akivaizdžiai beprasmiškais pranešimais. OI prižiūri po savo būstine esantį kontrolės punktą tarp paralelinių Žemių (Alfa ir Prime pasaulių). Paralelinės Žemės buvo sukurtos 1987 m. per Rytų Vokietijos eksperimentą, kai toje vietoje buvo tik mokslininkas vardu Janekas. „Alfa pasaulyje“ Janekas sutiko savo „Pirminio pasaulio“ kolegą ir netrukus jie pradėjo tyrinėti, kuo skiriasi iš pradžių identiškai atrodančios Žemės.
Skirtumai tarp abiejų pasaulių išryškėjo po 1996 m., kai gripo pandemija nusinešė šimtus milijonų gyvybių „Pirminiame“ pasaulyje, atsilikdama technologiškai, bet pažengdama į priekį gyvybės mokslų srityje. Buvo įtariama, kad virusą Alfa pasaulis tyčia paleido į Pirminį pasaulį, todėl tarp abiejų pasaulių prasidėjo įtemptas šaltasis karas, o jo partneriai buvo naudojami kaip šnipai ir „miegantys” agentai. Silko Alfa pasaulis ir toliau panašus į mūsiškį, tačiau Pirminis pasaulis tampa visai kitoks. Hovardas Silkas Prime yra negailestingas žvalgybos agentas. Vienos serijos metu reikalai paaštrėja, kai galinga nesąžininga grupuotė Prime įvykdo seniai brandintus planus atkeršyti Alfai.
Serialas iš tiesų labai įtikinantis ir keliantis daugybę klausimų, kas yra gerai, nes tai žiūrovą įtraukia. Pagal visas išorines užuominas Marksas sukūrė keistą šnipinėjimo serialą. Hovardas kalba angliškai ir vokiškai (nes ten gyvena), bet pagrindinė kalba OI, kaip ji vadinasi, akivaizdžiai yra anglų. Hovardo viršininkas Piteris Kailas (akt. Harry Lloydas) turi britišką akcentą. Nėra aiškaus suvokimo, kurie tai metai, nors atrodo, kad tai dabartis – kol nepamatome kai kurių technologijų.
Nedidelė dezorientacija yra įdomi. O paskui gana greitai Marksas ir scenaristai pagreitina pokyčius. Kažkas iš „kitos pusės“, aiškiai šnipas, turi vertingos informacijos, kuria nori pasidalyti, ypač kad žudikas iš jo pusės peržengė sieną ir taikosi į šios pusės žmones. Hovardas įtraukiamas į šį reikalą, nes kai šnipui iš „kitos pusės“ nuplėšiamas gobtuvas, paaiškėja, kad tai… Hovardas. Arba jo antrininkas. Tai dvigubas vaidmuo, kuriame Simmonsas yra nuostabus. Hovardas iš „kitos pusės“ yra griežtas, neperkalbamas agentas. Hovardas, su kuriuo buvome supažindinti pirmą kartą, yra, na, ganėtinai švelnus. Taigi, serialas, tikrai vertas dėmesio, privers susimąstyti. Juk du pasauliai, geriau nei vienas…
