Prof. dr. Aida Mačerinskienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė

Sako, kad dabartiniai studentai labai nekantrūs. Palaukti vėluojančio dėstytojo jiems yra didelis išbandymas. Kita vertus, dėstytojai šiandien ir nevėluoja, nes žino, kad studentas netruks įsijungti tokį informacijos šaltinį, kurio laukti nereikia.

Dėl pasaulį užklupusios pandemijos jau antrus metus dar daugiau geriausių iš geriausių moksleivių liks studijuoti Lietuvoje, nes dėl suvaržymų užsienio studijų vertė yra gerokai sumažėjusi. Paprastai studijos universitete suteikia tris grupes galimybių: kokybišką mokslą ir žinias, įdomias pažintis su kurso draugais, mokslininkais ir verslo atstovais bei įdomų gyvenimą, laisvalaikį ir savarankiškumą. Nuotolinių studijų sąlygomis studentai neturi nei tiek galimybių susikurti kolegų tinklą užsienyje, nei tiek savarankiškumo ir laisvalaikio, todėl renkasi programas namie.

Lietuvos absolventams mes galime pasiūlyti studijų programų, kurios prilygsta geriausių užsienio universitetų programoms. Vien tik mūsų fakultete yra kelios studijų programos, kuriose dėsto daug užsienyje studijas baigusių dėstytojų. Lietuvoje yra ir programų, kurias baigę studentai gauna du diplomus – Vilniaus universiteto ir, pavyzdžiui, Sienos universiteto ar Partenopės universiteto Neapolyje.

Deja, prilygdami užsienio universitetams išsilavinimo kokybe, mes pralaimime nuo priėmimo į universitetus sąlygų.

Švietimo sistema nemoko aktyviai dalyvauti pamokoje ir diskutuoti

Švietimo strategai kažkodėl mano, kad be valstybinių egzaminų mes nesugebėsime patys įsivertinti priimamų studentų. Tačiau jei užsienio universitetuose pakanka semestro ar trimestro vidurkių rezultatų, ką Lietuvos švietimo sistemai duoda valstybinis egzaminas? Mano galva — tik milžinišką stresą jauniems žmonėms ir mokytojams, nereikalingą tikrinant teorines žinias, nes rezultatus parodo nuoseklūs semestro ar trimestro rezultatai.

Dėstytojai skundžiasi, kad šiandienos studentai iš mokyklų nebeatsineša matematinio analitinio mąstymo. Jie geriau mato paveikslėlius, emocijas, nei skaičius, sąlygas ar santykius tarp rodiklių. Tai technologijų karta, kuri užaugo gaudama greitą rezultatą, nepriverčiantį ilgai mąstyti ir analizuoti.

Mes vis tiek mokome studentus mąstyti, ieškoti argumentų ir jais grįsti savo išvadas ir siūlymus, tik dabar dėstytojams reikia gerokai daugiau pastangų nei anksčiau.

Ne į valstybinių egzaminų rezultatus, o į mąstymą, apsikeitimą idėjomis, asmenybės ugdymą orientuota bendrojo lavinimo mokykla būtų didelė atrama universitetui.

Tačiau šiandien Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla daug dėmesio skiria ruošdama egzaminui, bet neugdo asmenybės. Iniciatyvos ir savo nuomonės joje nelabai reikia. Ar gali būti kitaip, turint omenyje, kad Lietuvoje pedagogų išsilavinimui ir kompetencijos vis dar skiriamas minimalus dėmesys, o pasaulyje švietimo pokyčiai juda milžinišku greičiu?

Moksleiviams, atėjusiems į pirmą kursą iš lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos suolo, trūksta įgūdžių komunikuoti, klausti ir argumentuoti savo klausimus. Jie nemoka dalyvauti paskaitoje kaip lygūs su lygiu su dėstytoju, ką puikiai geba užsieniečiai studentai. Auditorijoje norisi studentų aktyvumo, diskusijos, tačiau pirmame kurse tai — misija neįmanoma.

Diskusijos pas mus apskritai prasideda tik antrame arba net trečiame kurse. Nuotolinio mokymosi sąlygomis, neturint progos matyti dėstytojo kūno kalbos, esant labai ribotai galimybei diskutuoti ir ginčytis dėl savo tiesos, tapimo tikru studentu procesas gali dar labiau sulėtėti.

Geidžiamas darbuotojas, bet už jų studijas mokėti nesiveržia

Darbdaviams Vilniaus universiteto studentas yra geidžiamas darbuotojas. Būsimieji mūsų studentų darbdaviai labai aktyviai dalyvauja studijų procese ir studijų komiteto veiklose, teikia rekomendacijas, pagal kurias mes kuriame programas, jų rekomenduojamus kokybės sertifikatus integruojame į savo studijas.

Jau antrame ar trečiame kurse jie stengiasi įdarbinti studentus, ir tai yra gerai. Dirbantys ir mokslus su darbu gebantys derinti studentai yra Vilniaus universiteto variklis ir jėga. Jie stumia mus ieškoti naujovių ir sprendimų, atneša naują požiūrį, turi savo nuomonę ir yra nepakantūs neteisybei. Smagu dirbti su jais, bet ir sunku.

Deja, potencialūs darbdavių vis dar labai retai nori būti skatinančiųjų studijuoti vaidmenyje. Atvejų, kai verslas remia studentus, apmoka jų studijas, yra itin mažai, ir dėl to gaila, nes išsilavinęs, iniciatyvus, kvalifikuotas profesionalas yra įmonės turtas, arba, kaip aš dažnai kartoju „geriausia investicija yra investiciją į mokslą ir švietimą“.

Nebijokite klysti

Per nuotolinio mokymosi metus išmokome branginti tiesioginį kontaktą, rankos paspaudimą, pripažinome sau kalbėjimo akis į akį vertę. Pirmo kurso studentams tai neįkainojami dalykai, kurių šių metų pirmakursiai vis dar kantriai laukia. Žinome, kokia tai sudėtinga situacija, todėl įdėmiai stengiamės įsiklausyti, išgirsti ir padėti.

Vilniaus universitete studijuoja geriausi Lietuvos mokyklų absolventai — atviri pasauliui, turintys idėjų, laisvai mąstantys, atsakingi Europos piliečiai, kurie nori daug pasiekti ir kurti Lietuvą bei geresni pasaulį. Kasmet į Vilniaus universitetą įstoja apie 18 tūkstančių studentų. Apie 12 procentų studijų nebaigia dėl asmeninių priežasčių, šeimyninių aplinkybių, ir neretai — pasikeitus požiūriui. Taip ir turi būti — jaunas žmogus turi ieškoti geriausios alternatyvos. Būsimiems mūsų pirmakursiams noriu palinkėti — nebijokite bandyti, klysti ieškant savo kelio, ir išdrįskite keistis jį atradę.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: