Trečiadienio vakarą prie Žalgirio arenos be jaunimo buvo galima pamatyti besibūriuojant ir neįprastai gausią 50+ amžiaus publiką. Taigi, natūraliai galėjo kilti klausimas, kokio atlikėjo koncertas sugebėjo pritraukti ir vyresnių klausytojų dėmesį. Ogi, toks atlikėjas, kuriam irgi jau pakankamai daug metų ir kurio sceninė patirtis kalba pati už save. Iš tiesų Žalgirio arenoje pašėlusiai gerą koncertą surengė visai neseniai 74 metų gimtadienį atšventęs Tom‘as Jones‘as.
Koncertas prasidėjo laiku, ir ilgai nedelsęs Tom Jones užtraukė energingą pirmąją dainą. „Aš Lietuvoje pirmą, bet tikrai ne paskutinį kartą“ – prasitarė Tom‘as ir publika pritariamai suūžė. Po to sekė gerai visiems žinomos „Mama told me not to come“ ir „Sex Bomb“, matyt norint nuo pat koncerto pradžios užvesti publiką. Toliau buvo atliekamos dainos iš naujausio Tom‘o albumo, pasirodysiančio kitais metais, kurios priminė kantri muzikos ir bliuzo mišinį, ir buvo labai pozityviai nuteikiančios. Tom‘as atliko ir keletą lyriškų meilės baladžių, kurių metu ne vienas nubraukė ašarą. Be abejo, nuskambėjo ir žymiosios „Delilah“,“ Green, Green Grass of Home”, „It’s Not Unusual”. Tom’as taip pat atliko Joe Cocker’io “You can leave your hat on” ir Prince’o “Kiss”, taip dar labiau sužavėdamas publiką. Galbūt buvo šiek tiek gaila, kad nenuskambėjo turbūt daugelio laukiama „She’s A Lady”, tačiau tai nei kiek nesugadino bendro įspūdžio apie koncertą.
Scenoje Tom’ui kompaniją palaikė ir grojo nemažai muzikantų ir tai suteikė koncertui autentiškumo pojūtį. Ir matėsi, ir jautėsi, kad buvo siekiama aukščiausios kokybės koncerto. Skambėjo ir akordeonas, ir lūpinė armonikėlė, bent dešimt skirting gitarų, būgnai, pianinas, o viską vainikavo, kaip ir pridera, auksinis Tom‘o Jones‘o balsas.
© Monikos Gumbytės nuotr. / KaunoZinios.lt
Buvo galima dar kartą įsitikinti, kad amžius nėra trukdis jokiai veiklai, jei tai daroma su užsidegimu ir nuoširdumu. Visas koncertas šaukte šaukė apie nuoširdumą, atsidavimą muzikai ir nuolankumą publikai. Posakis „genialumas slypi paprastume“ – geriausiai apibūdina vakarykščio koncerto dvasią. Jokios pompastikos, kažkokių ypatingų dekoracijų, vaizdo ir šviesos efektų nebuvo (vaizdo efektai, tiesą sakant, priminė labai elementarius Lietuvos estrados dainininkų naudojamus vaizdo įrašus), bet to ir visai netrūko, nes nebuvo įmanoma atitraukti akių nuo paties Tom Jones. Taip, pražilęs, ir galbūt nebe toks vikrus scenoje kaip jaunystėje, tačiau ypatingai aksominis ir išskirtinis jo balsas nei kiek nepasikeitė ir neprarado savosios jėgos. „Oh yeah“? – jis klausė publikos, o klausytojai atsakydavo skambiu „Yeah!”.
© Monikos Gumbytės nuotr. / KaunoZinios.lt
Kaip ir dera lietuviškam mentalitetui, publika atsipalaidavo ir daug kas pradėjo judėti kėdėse ir šokti koncertui jau besibaigiant. Tom‘ui išėjui „bisui“ dauguma žmonių Žalgirio arenoje jau šoko, o kaip visi šoko geriausiai apibūdintų posakis „Kas kaip moka, tas taip šoka“. Tom‘as Jones į Žalgirio areną atnešė geros nuotaikos, puikios muzikos ir auksinio balso užtaisą.