Pastaruoju metu Lietuvoje registruojama itin daug susirgimų viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu, Covidu. Ligai atslūgus, tuomet, kai jau yra jėgų savimi pasirūpinti, dažnas pastebi ir akivaizdžius odos pokyčius – pilką veido spalvą, jo sausumą, šerpetojimą. Tuomet atrodo, tarsi iš veidrodžio žvelgtų gerokai pasenęs žmogus.
Kolageno sintezės iniciatoriai
Apie tai, kas ir kaip minėtų susirgimų metu veikia mūsų odą, skaitytojus edukuoja kosmetologė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros lektorė Loreta Valatkevičienė.
Anot jos, sirgdami minėtomis ligomis dažniausiai susiduriame su karščiavimu. Jį lydi gausus prakaitavimas.
„Tuo metu organizmas netenka skysčių, o tuo pačiu dehidratuoja ir mūsų oda. Situacijos komplikaciją gali padidinti ir karščiavimą lydintys viduriavimas, vėmimas“, – sako L. Valatkevičienė.
Ji priduria – organizmas, siekdamas sumažinti kūno temperatūrą, aktyvina prakaito liaukų veiklą, o būtent prakaitas ir gali sudirginti odą, ypač jautresnę. Be to, jo sudėtyje daugiausiai yra vandens, taip pat – natrio chlorido ir kitų naudingų organizmui medžiagų – kalio, kalcio, pieno rūgšties bei fosforo. Tai vadinama elektrolitais. Jų pagalba reguliuojamas skysčių balansas organizme.
„Taigi, prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, kurios reikalingos, kad oda būtų sveika bei graži. Net ir geriant daug arbatų, elektrolitai iš organizmo išplaunami, tad, tai reiškia, kad skysčių pusiausvyra, negeriant papildomai mineralinio vandens, vis tiek sutrinka“, – pastebi kosmetologė.
Padidėjus kūno temperatūrai, kraujyje sumažėja cinko, vario jonų, geležies. Pastarasis mikroelementas yra labai svarbus, nes dalyvauja ląstelių biocheminėse reakcijose ir turi didelės įtakos odos būklei bei jos išvaizdai.
Pagrindinė geležies funkcija – aprūpinti deguonimi kiekvieną organizmo ląstelę. Esant jos trūkumui – oda tampa sausa ir blyški.
„Taip pat lėtėja uždegiminės reakcijos ir gijimo procesai, suprastėja apsauga nuo laisvųjų radikalų susidarymo, todėl oda greičiau sensta. Svarbu žinoti ir tai, kad geležis taip pat stimuliuoja kolageno sintezę“, – sako L. Valatkevičienė.
Jos teigimu, apie cinko naudą odos grožiui žinoma jau seniai, nes būtent jis iš esmės yra atsakingas už kolageno sintezę. Sulėtėjus jo gamybai, oda praranda elastingumą ir stangrumą. Taip pat cinkas padeda iš organizmo efektyviau pašalinti toksinus. Jo trūkumą parodo šerpetojanti, pavargusi oda, atsiradę spuogai, bėrimai ir ilgai negyjantys odos uždegimai.
Varis – labai svarbus baltymo kolageno komponentas. Kitaip tariant, jis dalyvauja kuriant tinklelį iš elastino ir kolageno skaidulų. Nuo šio tinklelio būklės priklauso mūsų odos bei kitų audinių stangrumas ir tvirtumas.
Sveikos odos nedraugai
„Karščiuojant sutrinka įprasta kraujotaka, limfotaka, vadinasi, mūsų oda negauna reikiamo kiekio naudingų medžiagų bei deguonies, – kalba kosmetologė, – Minėjau, kad karščiavimą dažnai lydi ir virškinimo sistemos negalavimai, o sutrikus žarnyno mikroflorai, tai paveikia ir odą“.
Karščiuojant, anot pašnekovės, dažnai kvėpuojame per burną, todėl sutrūkinėja lūpos, jų kampučiai, gali atsirasti herpes bėrimai. Sloga taip pat išsausina, sudirgina panosės odą ir zoną prie šnervių, o tai sukelia paraudimą, įtrūkimus, skausmą. Tokiose vietose sukuriama tinkama terpė grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms atsirasti.
Vartojami medikamentai (dažniausiai paracetamolis ar ibuprofenas), pasak L. Valatkevičienės, neigiamai veikia inkstų, kepenų funkciją, tad, gali sutrikti toksinų šalinimas. Be abejo, tokie dalykai turi nepalankios įtakos ir mūsų odos sveikatai bei grožiui.
„Jei sergant siekiant apsaugoti kartu gyvenančius šeimos narius, dėvimos apsauginės kaukės, šios taip pat atlieka savo meškos paslaugą odai. Pirmiausiai – keliais laipsniais pakyla odos temperatūra. Vadinasi, ji dar labiau dehidratuoja, prakaituoja, dirgsta. Gali paūmėti odos ligos – Acne, kontaktinis dermatitas ir kita“, – sako kosmetologė.
Po ligos, organizmo ir odos imunitetas būna susilpnėjęs, tad, gali, be jau minėtųjų, pasireikšti bet kokios odos problemos – psoriazė, dermatitai.
„Sirgdami gydomės nuolat būdami patalpose, o sausas jų oras taip pat ne draugas veido odai. Tad, veikiant visai puokštei veiksnių, ji tampa išsausėjusi, dažnai – sudirgusi, netekusi skaistumo, elastingumo, išryškėja raukšlės, pilka, gelsva spalva“, – pastebi Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros lektorė.
Pirmoji pagalba odai
Paklausta, kokia turėtų būti pirmoji pagalba odai po ligos, siekiant kuo greičiau ją atgaivinti, L. Valatkevičienė tvirtina – pirmiausiai ją derėtų nuraminti, t.y. nenaudoti jokių agresyvių prausiklių, šveitiklių ir kitų kosmetinių priemonių. Prausikliai turėtų būti švelnios tekstūros, be dažiklių ar kvėpiklių.
„Jei naudosite šveitiklį, rinkitės enzyminį, be abrazyvinių dalelių. Atidėkite kuriam laikui į šalį losjonus, tonikus, turinčius alkoholio – šie dar labiau išsausins odą, – pataria kosmetologė, – Sudirgusią odą reikia prausti ne karštu vandeniu, nebūti ilgai duše ar vonioje.
Dar vienas aspektas – antioksidantais ir vitaminu C praturtintas maistas, kuriame nedaug angliavandenių ir sočiųjų riebalų, gali padėti atkurti streso išvargintą odą ir pagerinti jos būklę. Žinoma, gerkite daug skysčių, atstatykite elektrolitų pusiausvyrą mineralizuoto vandens pagalba“.
Ji rekomenduoja naudoti tinkamą toniką, nes odai labai svarbu deramas pH lygis, t.y. rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
Greitai atgauti drėgmės kiekį odoje, pasak L. Valatkevičienės, tikrai padės serumų naudojimas – tai koncentruoti kosmetiniai produktai, kurių poveikis stiprus ir gana greitas. Puiku, jei juose esantis hialuronas yra tiek mažos, tiek didelės molekulinės masės.
„Drėkinamąjį kremą drąsiai galite naudoti tą patį, kurį naudojote iki ligos. Nakčiai rinkitės intensyviau drėkinantį ar maitinantį kremą. Kremų sudėtyje ieškokite priemonių su natūraliais drėkikliais: hialurono rūgštimi, amino rūgštimi, laktatais, alavijo ekstraktais.
Kol kas padėkite į šalį aktyviai jauninančius, stangrinančius kremus, pirmiausiai nuraminkite ir pridrėkinkite odą“, – sako pašnekovė.
Palepinkite savo veidą kaukėmis – šios ne tik padės atstatyti drėgmės lygį odoje, tačiau taps puikiu SPA ritualu, teigiamai veikiančiu bendrą organizmo būklę. Svarbu, kad greito poveikio kaukes naudotumėte pagal gamintojų ir specialistų rekomendacijas. Kaukes galite keisti – drėkinanti, sekantį kartą – maitinanti ir t.t.
Oda, kaip ir visas organizmas, kovodamas su virusu ar bakterija, patyrė stresą, jo poveikiams neutralizuoti visada rinkitės savimasažą. Teisingai atliktas, jis taip pat pagerins limfotaką bei kraujotaką.
„Be abejo, galite vartoti papildus su hialurono rūgštimi, tačiau jų poveikio reikės palaukti, – sako specialistė, – Suskirdusioms lūpoms, šerpetojančiai nosiai rinkitės emolientus, siekiant suminkštinti, nuraminti odą. Jei turite herpes bėrimų, pirma išsigydykite – jokiu būdu neatlikite nei savimasažo, nei tepkite kaukių, kol šie bėrimai aktyvūs. Priešingu atveju, kyla grėsmė, jog jis išplis“.
Ji rekomenduoja subalansuoti darbo ir poilsio rėžimą – tai taip pat teigiamai veikia odos grožį. Besirūpinantieji juo, turėtų susireguliuoti mitybą – kad maisto produktuose būtų antioksidantų, vitaminų, mikroelementų. Tinkamas maistas, kuriame nedaug angliavandenių ir sočiųjų riebalų, gali padėti atkurti streso išvargintą odą bei pagerinti jos būklę. Žinoma, gerkite daug vandens, atstatykite elektrolitų pusiausvyrą mineralizuoto vandens pagalba.
Taip pat, jau visiškai pasveikus, rekomenduojama apsilankyti pas kosmetologą – specialistas tikrai patars, kokių procedūrų, kosmetinių priemonių jums reikia.
„Sveika ir graži oda – jūsų ir kosmetologo bendro darbo rezultatas, – sako L. Valatkevičienė, – Aš pati buvau paguldyta virusinės kvėpavimo takų infekcijos į lovą dešimčiai dienų, tačiau, laikantis šių odos atgaivinimo patarimų, kuriuos jums išvardinau, jos skaistumą ir sveiką išvaizdą atgavau po poros dienų“.