Po ilgos pertraukos, 2018 metais išleistas Pietų Korėjos režisieriaus Lee Chang-dong filmas „Degantis“ („Burning“) nustebino visus jo kuriamo kino gerbėjus ir šie dar kartą įsitikino, kad laukti buvo tikrai verta.
„Degantis“ sukurtas pagal garsaus japonų rašytojo Haruki Murakami apysaką „Degantis tvartas“ iš apysakų rinkinio „Dramblys dingsta“ bei su elementais, įkvėptais to paties pavadinimo, taip pat garsaus, Nobelio premija apdovanoto rašytojo William Faulkner istorijos, filme pavaizduojama ryški nuoroda į tai.
Šis psichologinis trileris iš kitų filmų išsiskiria savo kiek kitokiu vaizduojamu konceptu. Istorija kuriama aplink viena pagrindinių veikėjų – Jongsu, kuris dirba paprastą darbą ūkyje ir yra visiškai melancholiška asmenybė, bandanti savo gyvenimui suteikti prasmės ir išlieti save, rašant knygą. Filme pabrėžiama, kad jis yra itin didelis W. Faulkner kūrybos gerbėjas ir sako, kad skaitydamas jo kūrybą jaučiasi taip, tarsi jie su rašytoju turi daug bendro, panašių išgyvenimų. Itin jautrus, tačiau užsidaręs nuo viso jį supančio pasaulio, todėl, gal jaučiasi kiek vienišas, bet visa tai pateikiama kaip praeities traumos, ilgas laikas praleistas būnant vienam, be šeimos ir tėvų, kurios turi įtakos ir dabartiniam jauno vyro gyvenimui.
Tačiau, netrukus jo gyvenimas kiek pasikeičia, kai visai netikėtai eidamas gatve, jis sutinka savo vaikystės draugę Haemi, kuri dalina loterijos bilietus. Jie buvo nesusitikę daugybę metų, tarsi, nepažino vienas kito, bet labai greitai suartėjo ir jautėsi itin artimi. Ji papasakojo, kad mokosi pantomimos – vaidinimo be žodžių, kurie yra pagrįsti tik kūno kalba, judesiais, veido išraiškomis bei gestais. Šia priemone atskleidžiami vidiniai išgyvenimai, jausmai, būsenos, vidinis veikėjo gyvenimas. Šis dalykas tampa vienu iš pagrindinių filmo elementų, kai norima pateikti, kad ne viskas ko mes norime, visada galime matyti akimis, tačiau galime įsivaizduoti.
Staiga filme įvyksta lūžis, siužeto posūkis, kuris turi įtakos visai filmo eigai ir viskas vystosi visai kitaip nei buvo galima tikėtis. Kai Haemi pareiškia Jongsu, jog ji išvyks į Afriką ir paprašo jo, kad jis prižiūrėtų jos katę. Per visą laikotarpį, kol mergina buvo išvykusi, pagrindinis veikėjas vykdė jam paskirtą užduotį, nors niekad nematė katės savo akimis. Viskas pasikeičia tada, kai Haemi grįžta iš savo kelionės kartu su Benu. Benas – itin mistika asmenybė, kuri parodo visišką veikėjų priešingybę. Filme pateikiama ryški nuoroda į Francis Scott Fitzgerald romaną „Didysis Getsbis“, kuriame pasakojama apie jaunuolį, kuris staiga praturtėjo ir turėjo viską, ko tik troško, galėjo demonstruoti savo didžiulius turtus, nors niekas niekaip ir nesuprato, kaip tai įvyko. Būtent apie tai ir kalbą Jongsu susipažinęs su Benu ir supratęs, kad jis gali sau leisti viską: prabangios vakarienės, vakarėliai, dideli, gražūs ir modernūs namai, naujausias automobilis, tačiau, be suvokimo ką jis veikia gyvenime, tai neatskleidžiama viso filmo eigoje.
Šis trileris priverčia žiūrovą įsitraukti ir susimąstyti, ar viskas kas jame vaizduojama iš tikrųjų yra realu. Tam tikros scenos priverčia suabejoti tuo kas vyksta. Taip pat, kaip ir katė, kuri, galima pagalvoti, jog pradžioje buvo pasitelkiama kaip tam tikras simbolis, tačiau, tik filmo pabaigoje galima pamatyti, kad ji egzistuoja. Žinoma, tik pats pagrindinis veikėjas sukelia abejonių žiūrovams, ar tai gali būti ta pati katė apie kurią kalbėjo mergina. Dar didesnę mistiką sukelia filmo įvykių sparta, kai mergina staiga dingsta ir jos niekur nepavyksta surasti. Filmo pabaiga ir jos žiaurus pateikimas palieka žiūrovams daug klausimų.
Filmas laimėjo ne vieną apdovanojimą: Grand Bell (Korėjos kino apdovanojimai) apdovanojimą kaip geriausias 2018 metų filmas, Baeksang Arts (Pietų Korėjos apdovanojimai už meistriškumą kino srityje) už geriausią operatoriaus darbą – Hong Kyung-pyo, Azijos filmų apdovanojimą už geriausią režisieriaus darbą – Lee Chang-dong, National Society of Film Critics (JAV nacionalinės kino kritikų draugijos) apdovanojimas geriausiam antro plano aktoriui – Steven Yung, kuris filme atliko Beno vaidmenį.
Ši korėjiečių melodrama itin profesionali, tačiau, visiška priešingybė visiems Holivude sukurtiems filmams. Tiek dėl vaizduojamos dviejų skirtingų veikėjų gyvenimų, tiek dėl kultūrinių skirtumų bei įvykių eigos, nes filmas iki pat pabaigos išlieka nenuspėjamas.
