Organizatorių archyvo nuotr.

Žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant unikalų Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro projektą. Vasarą prasidėjęs tarptautinis architektūrinis konkursas per keletą mėnesių sulaukė net 145 idėjų iš viso pasaulio. Šį penktadienį Nemuno saloje pristatyti tris pirmąsias vietas užėmę darbai.

Nugalėtoju paskelbtas išskirtinis ir drąsus projektas, kurį sukūrė Ispanijos architektų biuras „SMAR Architecture Studio“, dirbęs kartu su kolegomis iš Australijomis. Antrąją vietą užėmė Didžiosios Britanijos architektų biuro „SimpsonHaugh and Partners“ darbas, o trečiąją – kinų kompanijos „Donghua Chen Studio“ projektas.

Išrinko vienbalsiai

Pirmąją vietą užėmusiame projekte – išskirtinis sprendimas. Architektai siūlymu, virš žemės bus iškilusi tik viena veidrodinė plokštuma, turinti kelias skirtingas funkcijas. Visa likusi mokslo centro dalis suplanuota po žeme.

„Malcolm Reading Consultants“ direktorius Malcolmas Readingas, einantis komisijos pirmininko pareigas, pabrėžė, jog visi komisijos nariai balsavo vienbalsiai. Jo nuomone, laimėjęs projektas puikiai įsilieja į Nemuno salą, yra išskirtinis ir itin originalus.

„Projektas išsiskyrė savo elegancija, kraštovaizdžio suvokimu, išskirtinais sprendiniais. Bet kuriuo paros ar metų laiku šis statinys atrodys unikaliai. Pirmo aukšto zona atvira, kviečianti ir pristatanti mokslą. Tai tik idėja, ir toliau ją vystant autoriai pasiūlys daugiau detalių ir daugiau turinio“,  – teigė architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Pasak jo, tikslas buvo „neužgriozdinti“ salos, o ispanų architektai labai jautriai pajuto kontekstą ir Nemuno saloje sugebėjo rasti neutralią vietą. Pagrindiniu akcentu architektai pasirinko statinio veidrodinę plokštumą, kuri atspindi dangų, o žiūrint kitu rakursu – salos žalumą. Plokštuma tamsiu paros metu gali šviesti ir atrodyti kaip į salą nusileidęs mėnulis.

„Ši veidrodinė plokštuma taip pat turi ir funkcinę dalį – ji perduoda šviesą į patalpas, kuriose yra ekspozicija, o visa tai suniveliuota su salos reljefu“, – aiškino J. Audėjaitis.

Organizatorių archyvo nuotr.
                                                                   Organizatorių archyvo nuotr.

Didžiulis susidomėjimas

„Pusantro šimto pasiūlymų iš 44 pasaulio šalių. To dar nėra buvę nei Kaune, nei Lietuvoje. Kalbant apie žemynus, šiame konkurse nedalyvavo tik Antarktida“ , – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Kai tik prasidėjo kalbos apie mokslo populiarinimo centro įsteigimą Lietuvoje, dalis akademinės bendruomenės norėjo tokį centrą matyti Vilniuje. Tačiau Kaunas pateikė išmintingesnį ir racionalesnį pasiūlymą, pagrįstą ekonominiais skaičiavimais. Iš tiesų nereikia visko koncentruoti į sostinę. Dabar belieka pasidžiaugti, kas jau yra padaryta, ir palinkėti, kad švenčiant Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį mokslo centras būtų atidarytas“, – sakė LR premjeras Algirdas Butkevičius.

Organizavo profesionalai

Mokslo populiarinimo centro architektūrinį konkursą organizavo viena iš garsiausių šios srities kompanijų pasaulyje „Malcolm Reading Consultants“. Londone reziduojanti kompanija gali pasigirti turinti 20 metų tarptautinių architektūrinių konkursų organizavimo patirtį. Tarptautinis konkursas buvo paskelbtas birželio pradžioje ir tęsėsi iki rugsėjo.

„Mokslo salos“ architektūriniame konkursui pateikti net 145 darbai iš 44 pasaulio šalių. 30 procentų darbų atkeliavo iš trijų šalių – Lietuvos, JAV ir Jungtinės karalystės. Planuojama, jog mokslo populiarinimo centras Kaune pradės veikti 2018 metais. Preliminari projekto vertė siekia 23 mln. eurų.

Paskelbus konkurso rezultatus, Kauno miesto savivaldybė netrukus pradės derybas su pirmąją vietą užėmusiu architektų biuru. Deryboms susiklosčius sėkmingai, bus pasirašoma sutartis, o architektų biurui bus pavesta rengti techninį projektą.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: