Po dviejų dienų prasidėsiantis „Nepatogus kinas“ pirmą kartą į Kauną atveža ir savo svečių iš užsienio. Anksčiau peržiūras ir diskusijas organizavęs dokumentinių filmų festivalis šiemet pristatys per trisdešimt juostų, o kauniečiai turės galimybę susitikti su dalies filmų režisieriais bei herojais, taip pat kvies į ne vieną teminį pokalbį.
„Į Kauną visada atvežame geriausią dokumentiką, bet norisi, kad „Nepatogaus kino“ susitikimai, kurie vyksta Vilniuje, burtų bendruomenę ir čia bei suteiktų galimybę kauniečiams susitikti su tikrai nepaprastais žmonėmis. Džiaugiuosi, kad pagrindinio festivalio partnerio, Vytauto Didžiojo Universiteto, dėka festivalį Kaune papildys įdomios diskusijos ne tik su filmų režisieriais, bet ir politikos mokslų ekspertais.“, – sako festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius Gediminas Andriukaitis.
Jau spalio 21 dieną, iškart po „Nepatogaus kino“ atsidarymo, žiūrovų laukia pirmieji pokalbiai: kino centre „Romuva“ viešės filmo „Kas lieka iš beprotybės“ režisierius Joris Lachaise, o Vytauto Didžiojo universitete į klausimus atsakinės filmo „Vestuvės kelyje“ herojė, sociologė Valeria Verdolini. „Tiek Valeria Verdolini, tiek Joris Lachaise pirmiausia vyksta susitikti su Kauno žiūrovais, o tik paskui su vilniečiais. Taip norime simboliškai parodyti, kad vertiname Kauno kino mylėtojus, kurie į festivalį rinksis jau devintą kartą“, – sako festivalio svečių koordinatorė ir Vytauto Didžiojo universiteto alumnė Simona Gaidytė.
Joris Lachaise filme „Kas lieka iš beprotybės“ nusiveda žiūrovą į Dakaro (Senegalas) priemiestyje įsikūrusią psichiatrinę ligoninę. Režisierius lydi vieną filmo herojų – rašytoją ir kino kūrėją Khady Sylla, kuri keletą kartų gydėsi šioje klinikoje. Ji susitinka su savo gydytoju, pažįstamais pacientais bei kitais Tiaro ligoninės gyventojais ir diskutuoja apie terapeutinius metodus bei jų ryšį su kolonializmu.
Organizatorių archyvo nuotr.
Kitas atidarymo filmas „Vestuvės kelyje“ kvies į kelionę su poetu iš Palestinos ir italų žurnalistu, kurie, imituodami vestuves, nusprendžia pervežti penkis pabėgėlius iš Italijos į Švediją. Nepaisant pavojaus būti nubaustiems už prekybą žmonėmis, filmo herojai bando parodyti visai Europai, jog šiandien niekas nėra tikras, kad visada gyvens saugioje vietoje. Sociologė Valeria Verdolini prie komandos prisijungė likus trims dienoms iki išvykimo, nepažinodama nė vieno bendrakeleivio.
Abu filmai – „Vestuvės kelyje“ bei „Kas lieka iš beprotybės“ dalyvauja konkursinėje šių metų festivalio programoje.
Beveik savaitę Kaune vyksiančiame festivalyje žiūrovai dar susitiks su antrą kartą į festivalį atvykstančiu suomių režisieriumi Jukka Kärkkäinen, sukūrusiu filmą apie savižudybes „Kadaise svajojau apie gyvenimą“. Sanderis Burgeris iš Nyderlandų pristatys savo filmą „Aš esu Alisa“, kuriame robotas Alisa rūpinasi senyvais žmonėmis, o Askold Kurov bei Shalva Shengeli pristatys du filmus apie Leniną ir sovietinės praeities reliktus buvusio Rytų bloko šalyse.
Organizatorių archyvo nuotr.
Be filmų peržiūrų festivalis tradiciškai siūlys dalyvauti ir teminėse diskusijose: ketvirtadienį, spalio 22 d. VDU Didžiojoje salėje vyks filmo „Aš esu tauta” peržiūra ir diskusija „Arabų pavasaris ir Europa“, pirmadienį universitetas kvies į filmo „Kalbant apie smurtą” peržiūrą ir diskusiją: „Praeitis dabartyje. Naujojo kolonializmo procesai Afrikoje”, o antradienį apskritas stalas perskelia į „Romuvą“, kur „Nepatogus kinas, kartu su labdaros ir paramos fondu „Frida“ po filmo „Kovingos tetos“ klaus, ar Lietuvoje sukurta sistema apsaugo vaikus nuo seksualinės prievartos.
Šiemet festivalis parengė devynias skirtingas filmų programas, kurios iš 25 metų distancijos pasiūlys permąstyti sovietmetį, kvies susipažinti su paskutine Afrikos kolonija – Vakarų Sachara, siūlys „patikrintų“ filmų programą, į specialius seansus kvies vaikus ir kt. Festivalio organizatoriai sako skirsiantys ypatingą dėmesį moterų klausimams retrospektyvoje „Moterys kuria kiną“ žiūrovai pamatys ir tris dokumentinio kino meistrės Kim Longinotto filmus. Prieš kelias dienas K. Longinotto apdovanota prestižiškiausiu dokumentinio kino apdovanojimu Didžiojoje Britanijoje – „BBC Grierson Trustees’ Award“.
