Pixbay.com archyvo nuotr.

Kakava yra pagrindinis šokolado ingredientas. Jis kilęs iš kakavos vaisių (kakavos ankščių) sėklų (kakavos pupelių), kurios auga ant kakavmedžių. Dramblio Kaulo Krantas ir Gana yra neabejotinai du didžiausi kakavos gamintojai: kartu jie augina daugiau nei pusę pasaulio kakavos. Ji įprastai auginama mažuose šeimos ūkiuose, 90% žemdirbių pagrindinės pajamos priklauso nuo kakavos.

Kakavos auginimas yra sunkus ir reikalauja daug darbo. Iš kakavos medžio gaunamos didelės kakavos ankštys, kurias reikia nupjauti nuo medžių mačetėmis. Kiekvienoje kakavos ankštyje yra apie 20–30 sėklų – tai yra tikrosios kakavos pupelės. Norint pagaminti pusę kilogramo kakavos, reikia vieno medžio visų metų derliaus. Po derliaus nuėmimo sunokusias ankštis reikia atidaryti mačetėmis ir išimti pupeles. Tada kakavos pupeles reikia fermentuoti, džiovinti, išvalyti ir supakuoti. Kai pupelės supakuojamos į kakavos maišus, ūkininkai yra pasirengę parduoti produktą tarpininkams.

Tarpininkai perka neperdirbtas pupeles ir parduoda juos eksportuotojams. Kai pupelės pasiekia įmones, kuriose jos malamos – kakavą vis tiek reikia perdirbti. Pupelės sutrinamos, lukštai pašalinami, paskrudinami ir galiausiai sumalami. Rezultatas – kakavos skystis – naudojamas šokoladui gaminti.

© Irene Scott nuotr. / Wikimedia Commons

Tačiau ne visi žino, kad didelė šokolado paklausa pasaulyje, turi skaudžių padarinių aplinkai. Kakavos gamyba – lėmė miškų nykimą. Daugybė miškų buvo iškirsta, kad atsirastų vietos kakavos pupelių plantacijoms. Per mažiau nei šimtmetį Dramblio Kaulo Krantas prarado beveik 85% savo miško ploto. Atogrąžų miškuose, kuriuose gyvena nykstantys gyvūnai, įskaitant šimpanzes, dramblius ir begemotus, kritulių sumažėjo, temperatūra pakilo ir biologinė įvairovė sumažėjo. Dirvožėmiai taip pat buvo labai nualinti.

Deli Diomande, 42 metų ūkininkas, vakarinėje Dramblio Kaulo Kranto dalyje, kakavą augino 10 metų. Jis pasidalino savo patirtimi: „Kai pradėjau sodinti kakavą, dirvožemis nebuvo taip pablogėjęs, tačiau dabar situacija daug blogesnė“. Ūkininkas taip pat minėjo, kad didesnė oro temperatūra, kuri paskutiniais sezonais labai dažna, naikina kakavmedžių derlių. Pasak jo, ten, kur ūkininkai kažkada surinkdavo kelias tonas kakavos pupelių, dabar jie vos nuskina vieną toną.

Skurdas ir žmogaus teisių pažeidimai šiose šalyse, kuriose yra gaminama kakava, taip yra labai didelė problema. Daugeliui kakavos augintojų ir darbininkų tenka gauti mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną. Didėjant supratimui apie aplinkos ir žmogaus teisių pažeidimus, vykstančius Vakarų Afrikoje baiminamasi, kad koronaviruso pandemija gali sukelti miškų kirtimo rodiklių padidėjimą. Uždarius mokyklas dėl pandemijos, greičiausiai išaugo ir vaikų darbo jėgos skaičius. Etelle Higonnet, JAV aplinkos stebėjimo grupės „Mighty Earth“ tyrėja, teigia: „Dar niekada nemačiau didesnio skurdo. Jei nemokate žmonėms pragyvenimo pajamų, kaip jie turėtų leisti savo vaikus į mokyklą? Žinoma, jie kerta medžius“.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos pradėjo telkti bendras pastangas kovoti su miškų nykimu ir skatinti tvaresnes ir humaniškesnes žemės ūkio sistemas. Viena ryškiausių yra „Cocoa & Forests“ iniciatyva, pradėta 2017 m. Tai Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos vyriausybių ir 35 kakavos bendrovių viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kurios tikslas – nutraukti miškų kirtimą ir atkurti miškus. Pasaulio kakavos fondo aplinkos direktorius Ethanas Budiansky, praneša: „Pasodinta daugiau nei keturi milijonai medžių ir sukurtas milijonas ūkių, siekiant pagerinti atsekamumą ir pašalinti miškų naikinimą iš tiekimo grandinių“.

Nepaisant mažėjančio miškų naikinimo lygio, apie kurį pranešta šiais metais, kampanijos dalyviai teigė, kad padėtis vietomis vis dar yra bloga ir išliks tol, kol Vyriausybės ir įmonės nesugebės išspręsti vieno didžiausių miškų kirtimo veiksnių regione – skurdo.

Norint rasti ilgalaikį miškų kirtimo sprendimą reikia visų rankų: Vyriausybės geriau vykdyti įstatymus, didiesiems šokolado gamintojams stiprinti ūkininkų švietimą dėl miškų naikinimo, o mums, vartotojams, remti tvarius gamintojus: mokėdami šiek tiek daugiau už šokolado plytelę.

Taip pat skaitykite: Rusija: paslaptinga „ekologinė katastrofa“ Kamčiatkoje – mirė 95% jūrinių gyvūnų

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: