Filmo "Rašytojas" kadras

„Rašytojas“. Filmo pavadinimas nusako nei daug, nei mažai – lyg atstovas spaudai jis pristato rašytojo vaizdinį. Pavadinime šis rašytojas nesukonkretintas, todėl galime savo nuožiūra įsivaizduoti jį pagal nuosavą modelį, tačiau jau pirmame filmo kadre sužinome – rašytojas baltaodis homoseksualus lietuvis, jau daug metų gyvenantis ir dirbatis Niujorke. Nors gali pasirodyti, kad filmas turėtų būti apie jį, vis dėlto tai kino juosta apie meilę, praeities nuoskaudas ir ne tik – dar apie politiką, filosofiją ir istoriją.

Pagrindiniai aktoriai – Briusas Rosas (Bruce Ross), vaidinantis Kostą, ir Džeimis Dėjus (Jamie Day), vaidinantis Dimą, – yra amerikiečiai, kaip galime spręsti iš jų švaraus akcento, o veiksmas vyksta Niujorke, tačiau beveik visa filmavimo komanda – lietuviai. Priešaky – režisierius Romas Zabarauskas, o vienas iš scenarijaus autorių – Artūras Tereškinas, du gerai žinomi asmenys Lietuvoje. Romas Zabarauskas yra pastatęs ir daugiau filmų, kurie nagrinėja egzodą, homoseksualią meilę, šis režisierius pamėgęs ir Niujorką, tačiau „Rašytojas“ – pirmasis jo į plačiuosius vandenis išėjęs filmas.

Filmo “Rašytojas” kadras

Greičiausiai pirmiausia reikia paminėti, kad tai yra pokalbių kino juosta. Tai reiškia, kad visą pusantros valandos filme – tik pokalbiai ir gal šiek tiek dramos. Pokalbiai tai sudėtingi, tai lengvi ir juokingi, ir pirma į galvą atėjusi mintis pagalvojus apie tokį žanrą yra Vudis Alenas, tačiau „Rašytojui“ pritrūksta nervingumo ir virpančios stygos, kad būtų panašus į Vudžio Aleno kūrinius. „Rašytojas“ gerokai ramesnis, nuosaikesnis.

Pokalbiai tarp dviejų buvusių meilužių, susitikusių po trisdešimties metų, vyksta įvairiomis temomis – pirmiausiai jie pakalba lengvai apie mažmožius, tada pereina prie prisiminimų apie tarnavimą sovietų armijoje, pakalba apie kapitalizmą ir socializmą, rezistenciją okupacijos metais, kol galiausiai šiek tiek išgėrę vyno išdrįsta pereiti prie savo asmeninių santykių. Verta paminėti, kad lietuviškų šaknų Kostas ir rusiškų šaknų Dima susipažino tarnaudami sovietų armijoje, o jų tarpusavio pokalbiuose dažnai vyrauja konfliktas ir nuomonių susikirtimai. Vienas yra svajotojas, o kitas – kritikas, ir taip tarp jų klostosi oponuojanti sinergetika.

Filmo “Rašytojas” kadras

Filmą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, buvo kas kino salėje ir verkė, vadinasi, „Rašytojas“ užkabina, paliečia skaudžias, svarbias temas. Iš jų kai kurios jautrios mums kaip lietuviams, turiu omeny būtent okupacijos laikotarpį, kai žmonės turėjo rinktis vieną iš dviejų – arba priešintis ir mirti, arba prisitaikyti ir gyventi, tačiau su kaltės jausmu. Buvo tų, kurie bėgo, ir buvo tų, kurie pasiliko. Filme atskleidžiama, kad visas šias peripetijas yra beprotiškai sunku vertinti vienpusiškai – tokios jos sudėtingos ir trimatės. Nors, manau, daugumą labiausiai „kabina“ bendražmogiškos temos, tokios kaip asmeniniai santykiai, kurie filmo kontekste buvo nutrūkę trisdešimčiai metų ir tada atsinaujino, iš naujo atveriant dideles žaizdas.

Tačiau žaizdoms atskleisti trūksta emocinės jėgos. Ten, kur brėkšta didelis skausmas, negroja rami vestibiulio muzikėlė. Filmui stinga organikos, natūralių perėjimų. Jie kartais išeidavo natūralūs, tačiau būdavo ir taip, kad nuo lengvo pokalbio kadrui pasikeitus ir perjungus muziką staiga pereinama į pašnekesį apie kapitalizmą. Filosofiniai išvedžiojimai panašėja į knygos skyrius, trūko šnekamosios kalbos, nes vis dėlto filme kalbasi du gyvi žmonės, o ne Kantas su Hėgeliu. Labai į akis krenta tai, kad pokalbiai itin politiškai korektiški, lyg bandoma nieko neįžeisti ir kalbėti nuosaikiai, atrodo, kad pritrūkta drąsos, užmojo.

Filmo “Rašytojas” kadras

Vis dėlto galima pagirti kūrėjus, kad filmas išėjo meniškas. Padirbėta su kadruote, o ir Niujorko vaizdai pasirinkti labai taikliai, labai gražūs ir atitinkantys filmo nuotaiką. Itin graži pagrindinė mintis, kurią išreiškia Dima – mus apibrėžia ne mūsų socialinė, biologinė ar kitokia aplinkybių nulemta padėtis, o mūsų pasirinkimai. Pasirinkimai – viena pagrindinių šio filmo temų, neabejotinai labai įdomi, gili. Na, ir visiems patiks pabaiga, kuri kūrėjams išėjo prasminga ir jautri.

Apibendrinant reikia pagirti filmo autorius, kad ėmėsi lietuviams naujo žanro, kad prabilo svarbiomis temomis, kad savo filme bandė sujungti du pasaulius – Vakarus ir Rytus. Na, o rašytojas vis dėlto nebuvo standartinis. Jis, kaip ir bet koks žmogus, buvo su charakteriu, įvairiapusis ir nenuspėjamas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: