© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Už garsių menininkų paveikslus dažnai sumokamos įspūdingos sumos.

Galbūt dėl to, jog kaina retai kada krinta, prekyba meno kūriniais laikoma viena saugiausių investicijų. Susipažinkite su dešimtimi brangiausiai parduotų paveikslų žmonijos istorijoje.

 1. Polio Sezano “Žaidėjai kortomis”

Teigiama, kad pats brangiausias kada nors parduotas paveikslas yra prancūzų postimpresionisto Polio Sezano 1894-1895 metais nutapytas paveikslas Žaidėjai kortomis”.

Kaip pranešė žunranas “Vanity Fair”, paveikslas buvo parduotas už apytikriai 250-300 milijonų JAV dolerių Kataro karališkajai šeimai, aktyviai supirkinėjančiai garsiausius meno kūrinius.

Šis paveikslas yra vienas iš penkių “Žaidėjų kortomis” paveikslų serijoje.

Visi serijos paveikslai yra skirtingų dydžių. Skiriasi ir juose atvaizduotų žaidžiančių valstiečių skaičius.

2. Pablo Pikaso „Svajonė“

Antroje vietoje žymaus menininko Pablo Pikaso paveikslas – „Svajonė“ (“La Rêve (The Dream“)), kuris nutapytas 1932 metais. Šio šedevro vertė 155 milijonų JAV dolerių. Kūrinys buvo parduotas ne aukciono metu. Pardavėjas: Steve Wynn, o pirkėjas – Steven A. Cohen.

Šis paveikslas yra vienas iš jausmingiausių menininko darbų.

3. Fransis Beikonas „Trys Liusiano Froido studijos“

 

Aukcione Niujorke už Fransio Beikono (Francis Bacon) triptiką “Trys Liusiano Froido studijos” (“Three Studies of Lucian Freud”) sumokėta 142,4 mln. dolerių. Šis 1969-aisiais pieštas kūrinys yra brangiausias, kada nors parduotas aukcione. “Christie’s” aukcionų namai tikėjosi 90 mln. dolerių. Kas įsigijo triptiką, neskelbiama.

4. Džeksono Poloko “Nr. 5, 1948″

Nors ir oficialiai nepatvirtinta, tačiau ketvirtoje vietoje yra Amerikiečių dailininko, abstraktaus ekspresionizmo atstovo Džeksono Poloko  (Jackson Pollock) kūrinys “Numeris 5, 1948” (“No. 5, 1948″).

Galutinai nepatvirtintais duomenimis, 2006 metų lapkritį aukcione šis paveikslas buvo parduotas už 140 milijonų JAV dolerių.

Teigiama, kad kūrinys už tokią įspūdingą sumą buvo parduotas verslininkui Deividui Martinezui (David Martinez), nors šio patikėtiniai tai ir neigia.

Šio paveikslo skiriamasis bruožas yra tai, kad jis nutapytas “varvančiu” stiliumi.

5.  Vilemas De Kuningas „Moteris III“

Šio menininko paveikslas „Moteris III“ (Woman III) nutapytas 1952-53 m. 2006 metais nupirktas už 137,5 mln. JAV dolerių.

Jis buvo parduotas iš privataus savininko. Pardavėjas: David Geffen, pirkėjas – Steven Cohen

6.  Gustavo Klimto “Adelės Bloch-Bauer portretas”

Jo 1907 metais aliejiniais dažais Secesijos stiliumi nutapytas Adelės Bloch Bauer portretas, dar žinomas kaip “Auksinė Adelė” arba “Austrijos Mona Liza”, 2006 metų birželį aukcione amerikiečių verslininkui, kosmetikos magnatui Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus prezidentui Ronaldui S. Lauderiu (Ronald S.Lauder) buvo parduotas už 135 milijonus JAV dolerių.

Tiesa, dėl konfidencialumo sutarčių draudžiama atskleisti tikslią paveikslo pardavimo kainą. Tačiau, žinantys derybų detales ekspertai teigė, kad paveikslo kaina buvo būtent tokia. To neneigė ir pats R.S.Lauderis.

Šis įspūdingas žydų cukraus pramonininko žmonos portretas Antrojo Pasaulinio karo metu iš šeimos buvo pagrobtas nacių. Vėliau Austrijos vyriausybė teismo buvo įpareigota grąžinti paveikslą ponios A.Bloch Bauer dukterėčiai, tuomet devyniasdešimtmetei, Marijai Altman (Maria Altmann). Pati Adelė buvo bevaikė, tad jos turtą paveldėjo brolio Gustavo vaikai.

Be to, šeimos noras susigrąžinti paveikslą, buvo vertinamas labai prieštaringai ir ne vienas ponios M. Altman siekį atgauti paveikslą vadino godžiu.

Iš pradžių naujasis paveikslo savininkas R.S.Lauderis eksponavo “Adelės Bloch Bauer portretą” viešai Niujorko “Neue Galerie New York” muziejuje, kaip to ir pageidavo nutapytosios dukterėčia M.Altman. Deja, vos po keturių mėnesių “Christie’s” aukcione kūrinys buvo perparduotas už gerokai mažesnę – 88 milijonų kainą anoniminiams pirkėjams ir, nepaisant paveikslo paveldėtojų pageidavimų, nebeeksponuojamas viešai.

7.Edvardo Muncho “Šauksmas”

Septintoje šio dešimtuko vietoje yra Norvegų dailininko – ekspresionisto E. Muncho paveikslo „Šauksmas“ viena iš keturių versijų, kuri parduota už 120 milijonų (tiksliau, 119 900 000) JAV dolerių. Šią 1895 metais pastelės technika nutapytą versiją įsigijo 2012 metų gegužės mėnesį privatus neįvardintas pirkėjas.

Šis paveikslas drauge su Leonardo Da Vinčio “Mona Liza” yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir parodijuojamų kūrinių pasaulyje.

8. Džasperas Džonsas „Vėliava“

Galbūt vienas iš keisčiausių šiame dešimtuke yra būtent šis paveikslas „Vėliava“ (Flag), nutapytas 1958 metais. Jis buvo parduotas privačiam pirkėjui už 110 milijonų dolerių.

„Vėliavos“ yra žymiausi Džaspero Džonso darbai. Dailininkas pirmąją Amerikos vėliavą tapė 1954-55 metais. D. Džonsas yra pirmasis menininkas panaudojęs paveikslo siužetui valstybės simbolį – vėliavą. Dailininkas nesistengia jų natūralistiškai pavaizduoti – jis tik perteikia vėliavos esmę.

9. Pablo Pikaso “Nuoga, Žali lapai ir biustas”

Dar vienas ispano Pablo Pikaso kūrinys, kuris nutapytas 1932 metų kovo 8 dieną “Nuoga, žali lapai ir biustas” (Nu au Plateau de Sculpteur). Jis “Christie’s” aukcione 2001 metų gegužę buvo parduotas už 106,4 milijono JAV dolerių sumą neįvardintam pirkėjui (teigiama, kad aukcione dėl šio kūrinio varžėsi ir žinomas Rusijos verslininkas Romanas Abramovičius).

Paveiksle P.Pikaso pavaizdavo savo meilužę ir mūzą Mari-Terez Valter (Marie-Thérèse Walter) gulinčią nuogą šalia savo pačios biusto.

10.  Endis Vorholas „Sidabrinio automobilio avarija (dviguba nelaimė)“

Paskutinis iš keturių Andy Warholo (Endžio Vorholo) automobilių avarijas vaizduojančio ciklo darbų 2013 metų lapkritį pasiekė aukcionuose parduotų šio menininko kūrinių rekordą – buvo nupirktas už daugiau kaip 105 mln. dolerių, paskelbė „Sotheby’s“.

Pasirašyta „Sidabrinio automobilio avarija (dviguba nelaimė)“ (Silver Car Crash (Double Disaster)), kuri yra 1963 metų ciklo „Mirtis ir nelaimės“ (Death and Disasters) dalis, buvo parduota už 105 445 000 dolerių. Dėl jos aukcione Niujorke varžėsi trys pirkėjai.

2,43 m aukščio ir 4 m ilgio darbas yra sudarytas iš dviejų panelių: kairėje yra 15 automobilio avarijos atvaizdų, o dešinėje pavaizduotas didelis sidabriškas stačiakampis. Šį įspūdingą darbą ekspertai vadina novatoriška ir kinematografiška aliuzija į mirtį mažajame ekrane.

Parengta pagal theartwolf.com

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: