Kauno kolegijos Socialinės pedagogikos trečio kurso studentės spalio – gruodžio mėnesiais vykdė projektą „Aš savanoris, būk juo ir tu“. Projekto tikslas – skatinti jaunimą savanoriauti bei formuoti teigiamą požiūrį į savanorystę. Veiklose dalyvavo ir savanoriavo Kauno Antano Smetonos gimnazijos penkiolika 10 klasės mokinių.
„Projekto metu supažindinome mokinius su savanorystės sąvoka, jos nauda savanoriui bei visuomenei. Į Kauno Antano Smetonos gimnaziją pasikvietėme pasisvečiuoti Dainavos jaunimo centro koordinatorę, kuritsakinga už ,,Big Brothers Big Sisters“ programą“, – pasakojo viena iš projekto organizatorių, Alina. Ši programa suteikia galimybę savanoriui po specialių apmokymų padėti 7-14 m. vaikui įveikti įvairius gyvenimiškus psichologinius sunkumus. „Po koordinatorės apsilankymo vaikams buvo pravesti šios programos situacijų mokymai, spalio pabaigoje, po savanorystės teorinių mokymų, „naujai iškepti“ savanoriai dalyvavo „Maisto banko“ akcijoje. Dauguma gimnazistų, kurie dalyvavo šioje akcijoje, savanoriavo pirmą kartą“ – dalinosi mintimis kita studentė, Silvija.
Lapkričio mėnesį studentės kartu su mokiniais lankėsi Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Čia gimnazistai su neprigirdinčiaisiais bendravo, piešė bendrą piešinį, vėliau neprigirdintieji mokė savanorius gestų kalbos. „Po susipažinimo su neprigirdinčiais vaikais savanoriai centro gyventojus mokė rankų šokį pagal Sauliaus Mykolaičio dainą „Arbata“. Šokti patiko visiems. Patyrėme labai daug gerų emocijų“ – įspūdžiais dalinosi dar viena mergina, iš organizatorių komandos, Ieva.
„Paskutiniame mūsų susitikime prašėme gimnazistų pasidalinti savo mintimis apie šį įvykusį projektą“ – kalbėjo Alina. Pasak Viktorijos, naujai „iškeptos“ savanorės, didžiausią įspūdį paliko kelionė į Kauno neprigirdinčiųjų centrą, nes kitomis aplinkybėmis jai turbūt nepavyktų nukeliauti ten. Mergina pridurė, kad apie savanorystę visuomenėje yra kalbama per mažai, o tai yra svarbu ar netgi būtina, tiek jaunimui, tiek suaugusiems. Karolina, viena iš projekto dalyvių, teigimu „būtų labai smagu, kad žmonės, nusprendžiantys savanoriauti, suprastų, kad eina ne dirbti, o padėti kitiems, tada savanoriška veikla atneštų pačias geriausias emocijas.“
„Taigi, kalbant apie savanorystę mes labai dažnai užmirštame, kokią naudą sau bei visuomenei atnešame savanoriaudami. Kartais reikia šypsenos, o kartais tiesiog apkabinimo, jog kito žmogaus diena praeitų nuostabiai. Savanorystė – tai tarsi atsidavimas šalia esančiam asmeniui. Tokiu būdu mes „prisiliečiame“ prie kiekvieno žmogaus esamos problemos. Šiuo metu artėja Naujieji metai. Tai, kuomet susimąstome apie tai, ką padarėme ir ką norėjome padaryti. Niekada nėra per vėlu sustoti nors akimirkai bei padėkoti, ištiesti pagalbos ranką šalia esančiam žmogui. Nebūkite abejingi ir apsižvalgykite, kas vyksta aplink Jus. Visgi, stebuklai vyksta!“ –palinkėjo Alina.
