Ar jums pažįstamas jausmas, kai atėjus pavasariui, su džiaugsmu pakabinate paltus į spintą, bet pažvelgę į save veidrodyje, nukabinate nosį? Ir vėl per žiemą tarsi nejučia atsirado keli nereikalingi kilogramai. Kaip jų atsikratyti? Šveicarų kompanijos “Sankom” mokslininkai siūlo naują, natūralią ir originalią mitybos programą.
Buvo laikai, kai nutukėliai būdavo lazdomis išvaromi iš miesto. Vėliau — atvirkščiai – apvalios Rubenso paveikslų moterys tapo grožio etalonu.
“O šiais laikais pripažįstama, kad antsvoris ir nutukimas – ne tik estetinė, bet ir sveikatą trikdanti problema”, — pastebėjo Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro konsultantas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Leonardas Lukoševičius. Nuo 1994 iki 2010 metais vyrų, turinčių antsvorį, padaugėjo nuo 47 iki 60 proc., nutukusių – nuo 10 proc. iki 19 proc. Kas antra moteris dabar turi antsvorio, kas penkta yra nutukusi.
– Kas atsitiko? Kodėl taip sparčiai didėja žmonių svoris? – paklausiau profesoriaus L. Lukoševičiaus.
– Sutriko žmonių mityba. Jie prarado saiko jausmą, valgo skubėdami, mityboje yra per daug riebalų, rafinuoto cukraus, druskos, tačiau trūksta maistinių skaidulų, vaisių ir daržovių.
Vartojama daug alkoholinių gėrimų, užkandžiaujama tarp valgymų. Įtakos turi ir fizinis pasyvumas, stresai, badavimas.
Mitybą sutrikdo netgi atitinkamai įrengtas būstas — šiais laikais žmonės mėgsta virtuvę sujungti su gyvenamuoju kambariu, tačiau nepamano, kad tai – tiesus kelias į svorio augimą.
Mat šaldytuvas, pilnas pagundų, – visada arti, čia pat – televizorius ar muzikinis centras. Nustatyta, kad klausydamiesi muzikos ar stebėdami patiekalų gamybos programas, žmonės dažniau ką nors įsikiša į burną.
– O kodėl būtent žiemos sezonu užauga daugiau kilogramų?
– Ši problema vargina daugelį šaltesnių kraštų gyventojų. Dietologų nuomone, šaltuoju metų laiku žmonės per parą suvartoja 6-7 proc. kalorijų daugiau nei šiltuoju metų laiku ir to net nejaučia.
Viena vertus, tai nulemta genetiškai – senovėje, kai žmonės kentė šaltį, badą, epidemijas ir kitas negandas, maistas, ypač riebalai, padėdavo išsaugoti šilumą. Gebėjimas kaupti riebalus išsaugojo žmogų, kaip rūšį.
Šiais laikais gyvename šiltai, turime maisto, tačiau šaltuoju sezonu žmonės mažiau juda, daugiau sėdi namuose, prie televizoriaus. Beje, dabar itin populiarios laidos apie maisto gaminimą taip pat skatina kažką kramtyti, užkandžiauti ir stiprina valgymo refleksą. Užuot sėdėjus prie televizoriaus reikėtų pasimankštinti bent po 30
minučių kasdien arba nužingsniuoti po 10 tūkstančių žingsnių per dieną.
– Jeigu maistas nebūtų toks skanus ir kvapnus, gal būtų lengviau susilaikyti?
– Taip, tai tiesa. Net 70 proc. visų prekyboje randamų maisto produktų yra praturtinti dirbtiniais aromatais. Jie apgauna žmogaus uoslę, todėl nelengva atsispirti pagundai jų užkąsti ar paragauti.
Įtakos turi ir skonio manipuliacijos. Populiariausios skonio stiprinimo medžiagos glutamo rūgštis (E 620) ir natrio, kalio, kalcio, amonio ir magnio glutamatai (E 621-625) įjautrina burnos gleivinėje esančius
skonio receptorius ir paryškina skonio jutimą. Tada produktai tampa labai skanūs ir norisi jų vis daugiau ir daugiau valgyti.
– Ar tiesa, kad valgymo įpročiai susiję ir su saulės trūkumu?
– Taip, iš vienos pusės, skonio ir uoslės analizatorių aštrumas padidėja, kai sumažėja dienos šviesos – saulei nusileidus, skonio pojūčiai tampa aštresni, todėl valgydami vakarais jaučiame didesnį malonumą.
Be to, žiemą, kai saulės šviesos mažiau, kraujyje sumažėja vitamino D ir gali užklupti žiemos depresija. Šią būklę dažnai lydi padidėjęs apetitas.
Beje, emocinio valgymo priepuolius sukelia ne tik depresija, bet susijaudinimas, pyktis, depresija, nuobodulys, neigiamos emocijos, vienatvė, stresai. Valgydami žmonės siekia numalšinti šias emocijas, tačiau toks efektas — trumapalaikis. Yra žinoma, kad emociniam valgymui pasiduoda apie 60 proc. žmonių. O toks valgymas —
svarbiausias antsvorio kaltininkas, nes jis skatina užkandžiavimą, valgymo režimo nesilaikymą.
– Kiek kartų per dieną reikėtų valgyti, kad nenutuktume?
-Dažniausiai užtenka 3-4 valgymų per dieną. Svarbu, kad tarp jų praeitų ne mažiau kaip 3-4 valandos. Vakarieniauti reikėtų ne vėliau kaip 20 valandą, iki miego likus 2-3 valandoms. Bet mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad užkandžiavimai tarp pagrindinių valgymų labai populiarūs, o tai – viena svarbiausių svorio augimo priežasčių.
Jei žmogus negali susitvarkyti, jam gali padėti intuityvi mityba. Tai tokia valgymo rūšis, kai įsiklausoma į vidinius organizmo poreikius ir natūraliai išmokstama kontroliuoti alkio bei sotumo jausmą.
-Paaiškinkite, kokia tai mityba?
-Šveicarų mokslininkai sukūrė kūno svorio mažinimo programą pagal intuityvios mitybos principus – ji padeda kontroliuoti alkio jausmą ir pasiekti optimalų kūno svorį nebadaujant, valgant įprastą maistą, nesilaikant jokių dietų.
“Sankom” skaidulų kubeliai padeda lengvai pakeisti mitybos įpročius, sumažinti suvartojamų kalorijų skaičių ir sureguliuoti kūno svorį. Būtina jausti savo organizmą ir liautis valgyti, kai pajunti sotumo jausmą. Moksliniai tyrimai parodė, kad alkio ir sotumo svyravimai (satiagrafija) per dieną kinta tam tikra tvarka, o tai galima valdyti vietoje užkandžio vartojant “Sankom” skaidulų kubelį.
Paros maisto tūrio reguliavimas, taikant intuityvią mitybą:
06.30 Kėlimasis
6.30-7.30 Rytinė mankšta, higienos procedūros. Lengvas alkis.
7.30-8.00 Pusryčiai. Atsiranda sotumo jausmas.
8.00-11.00 Atsiranda nežymus alkis.
11.00-11.10 Vienas maistinių skaidulų kubelis ir viena stiklinė vandens.
13.00-14.00 Pietūs (50 proc.įprastos porcijos), sotumo jausmo atsiradimas.
15.30-15.40 Vienas maistinių skaidulų kubelis ir viena stiklinė vandens.
17.30-17.40 Vienas maistinių skaidulų kubelis ir 1 stiklinė vandens.
17.40-19.00 Alkio jausmo išsivystymas.
19.00-20.00 Vakarienė (50 proc. įprastos porcijos).
22.00 Miegas.
Pastaba: galima suvartoti ir antrą skaidulų kubelį praėjus 15 min. po pirmojo.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad įprastai valgant bei užkandžiaujant per dieną suvartojama apie 2500 kcal, o vietoje užkandžių pasirinkus “Sankom” kubelius, per dieną gaunama apie 1545 kcal. Taip per dieną gaunamų kilokalorijų kiekis sumažėja 1000, o per mėnesį netenkama apie 3 kilogramų svorio. Atitinkamai keičiasi ir kūno masės indeksas.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad žmogus per parą gautų apie 30 g maistinių skaidulų, o tai atitinka 400-500 g daržovių, vaisių ir žalumynų.
100 g “Sankom” kubelyje yra net 16 g skaidulų, kai tuo tarpu 100 g obuolių -2,1, bananų – 1,3, o persikų – 1,4 gramo.
“Ši programa yra patvirtinta moksliškai, praktiškai ir asmeniškai – ją galima skirti norint išvengti antsvorio”, – patikino profesorius L.Lukoševičius.
