Buvusiam Rusijos prezidento sargybiniui, kuris pabėgo nuo prezidento Vladimiro Putino mobilizacijos, gresia ekstradicija iš kaimyninio Kazachstano dėl kaltinimų dezertyravimu ir neteisėtu sienos kirtimu, pranešė Kazachstano žiniasklaida.
Jei bus pritarta Mikailo Žilino ekstradicijai, tai bus pirmas viešai žinomas atvejis, kai sąjungininkė šalis grąžino šaukimo į kariuomenę vengiantį asmenį į Rusiją, kur, pasak jo šeimos, jam gresia kankinimai ir smurtas.
Gruodžio 6 d. policija Kazachstano sostinėje Astanoje suėmė M. Žiliną oro uoste, kai jis bandė įlipti į lėktuvą, skrendantį į Armėniją.
Pranešama, kad Rusija jį įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl dezertyravimo ir neteisėto sienos kirtimo.
36 metų Žilinui gresia iki 15 metų Rusijos kalėjimo, jei jis bus išduotas ir nuteistas.
Žilinas yra buvęs Federalinės gvardijos tarnybos (FSO) specialiojo ryšių ir informacijos skyriaus Sibire, prižiūrinčio V. Putino ryšius su Rusijos regionais, pamainos viršininkas.
Tokiems federaliniams darbuotojams, kaip Žilinas, neleidžiama išvykti iš Rusijos, nes jie gali susipažinti su valstybės paslaptimis.
Praėjus penkioms dienoms po to, kai rugsėjo 21 d. V. Putinas paskelbė „dalinę“ atsargos mobilizaciją, M. Žilinas kirto Kazachstaną nepereidamas pasienio kontrolės punkto ir po sulaikymo paprašė politinio prieglobsčio.
Žilino žmona Jekaterina, kuri su vaikais į Kazachstaną įvažiavo per pasienio postą, Rusijos žiniasklaidai sakė, kad Rusijos valdžios institucijos baudžiamąją bylą jam iškėlė rugsėjo 27 d., praėjus dienai po sulaikymo.
Gruodžio 2 d. šiaurės rytų Kazachstano teismas pripažino M. Žiliną kaltu dėl neteisėto sienos kirtimo ir skyrė jam šešių mėnesių lygtinę bausmę.
Pirmadienį kitas Astanos teismas paskyrė Žilinui 40 dienų kardomojo kalinimo.
Jekaterina sakė, kad jos vyro advokatai ir giminaičiai apskundė Kazachstano valdžios institucijų atsisakymą suteikti jam prieglobstį lapkričio pabaigoje.
„Rusija labai domisi vyrais, kurie moka laikyti ginklą“, – jos žodžius citavo „Azattyq“. „Jie bandys priversti jį eiti į karą, todėl bijome, kad jis bus kankinamas“.
Rusijos valdžia atmetė M. Žilino atsistatydinimo iš FSO prašymą, kurį jis pateikė po to, kai Maskva vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kazachstanas įsipareigojo neišduoti nuo mobilizacijos į savo šalį pabėgusių rusų, nebent jiems būtų iškelta baudžiamoji byla.
