Pasirodo, Lietuvoje vienas iš dažniausių Konkurencijos įstatymo pažeidėjų – pati valdžia. 2012–2014 m. beveik pusė (11 iš 24) visų Konkurencijos tarybos priimtų sprendimų buvo dėl valdžios subjektų įvykdytų pažeidimų. Tendencija išlieka ir šiemet – 6 iš 15 Konkurencijos tarybos šiuo metu vykdomų tyrimų dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų yra dėl valdžios institucijų veiksmų.
Neabejotinas konkurencijos pažeidimų čempionas tarp valdžios institucijų – savivaldybės. Nuo 2012 m. iki dabar 11 iš 13 nustatytų valdžios pažeidimų padaro būtent jos. Problema dvejopa: valdžia proteguoja savo įmones, o piktybiniai įstatymo pažeidėjai lieka nenubausti.
Kokią įmonę rinktis – savivaldybės ar privačią?
Konkurencijos taryba visai neseniai paskelbė preliminarias komunalinių atliekų tvarkymo rinkos tyrimo išvadas. Lyginant visas tyrime analizuotas skirtingų įmonių paslaugų kainas matyti, kad vartotojai moka apie 50 % daugiau tiems tiekėjams, kurie yra paskirti ne konkurso būdu. Išvadose nurodoma, kad esant panašioms veiklos sąlygoms (gyventojų tankiui ir santykiniam atstumui iki sąvartyno), nekonkurenciniu būdu paskirtos savivaldybių įmonės komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikia iki kelių kartų brangiau negu konkurenciniu būdu parinkti paslaugos teikėjai.
Žinoma, iš savivaldybių pusės pasigirsta įvairių argumentų „už“ jai priklausančios įmonės protegavimą ir kodėl konkursas nėra reikalingas. Sakoma, kad įmonė veikia efektyviai ir paslaugas teikia geriausiomis kainomis, nes jau turi išvystytą infrastruktūrą. Tačiau kaip žinoti, kad paslaugos pigiausios, jei net nebuvo skelbtas konkursas? O gal kiti paslaugų teikėjai galėjo pasiūlyti geresnę kainą? Jei savivaldybės įmonė iš tiesų teikia geriausios kokybės paslaugas už priimtiniausią kainą, valdžia neturėtų baimintis skelbti konkursą, nes tokia bendrovė vis tiek laimėtų.
Pasitaiko atvejų, kai teigiama, kad nėra kitų rinkos dalyvių ir savivaldybės bendrovė yra vienintelis paslaugų teikėjas. Kalbant apie atliekų tvarkymo rinką, jau anksčiau minėtame Konkurencijos tarybos tyrime nurodyta, kad net 4 iš 28 apklaustų įmonių rimtai svarstytų teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad rinkoje konkurencijos pakanka, o savivaldybėms tereikia leisti privačiam verslui konkuruoti.
Teigiama, kad viešųjų paslaugų teikimo funkcija numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Tiesos yra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog būtina paisyti ir kitų įstatymų. Tai reiškia, kad įgyvendinant savivaldybės funkcijas, būtina laikytis sąžiningos konkurencijos principų. Panašiai sako ir Konstitucinis Teismas, kuris teigia, kad sprendžiant, kas teiks viešąsias paslaugas, reikia įvertinti, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių tai daryti. Paprastai tariant, jei savivaldybė turi bendrovę, užsiimančią gatvių valymu, tai dar nereiškia, kad gatvių valymui nereikia skelbti konkurso.
Pažeidinėja piktybiškai
Kartais valdžios institucijos Konkurencijos įstatymą pažeidinėja tiesiog piktybiškai. Net ir tada, kai Konkurencijos taryba nurodo pažeidimus pašalinti, sprendimai būna nevykdomi ar net ciniškai ignoruojami. Štai Konkurencijos taryba dar spalį nustatė pažeidimą dėl įmonės „Vilnius veža“, bet įmonė veikia ir toliau.
Piktybinių pažeidėjų yra ne tik didžiuosiuose miestuose. 2010 m. Joniškio rajono savivaldybė neskelbusi konkurso nusprendė, kad komunalinių paslaugų tvarkymą savivaldybėje vykdys jai priklausanti bendrovė. 2012 m. Konkurencijos taryba nustatė, kad tokiais veiksmais savivaldybė neteisėtai privilegijavo savo įmonę ir įpareigojo pažeidimą panaikinti. Nepaisant to, Joniškio rajono savivaldybė 2013 m. su ta pačia savo įmone dar kartą be konkurso sudarė analogišką sutartį. 2015 m. sausį Konkurencijos taryba dar kartą priminė apie nepanaikintus konkurencijos pažeidimus, tačiau ši epopėja vis dar tęsiasi.
Konkurencijos taryba pati negali panaikinti valdžios institucijų vykdomų konkurencijos pažeidimų, todėl dabar turės kreiptis į administracinį teismą. Įstatymus pažeidinėjanti savivaldybė teismo procesuose mokesčių mokėtojų pinigus eikvos dar mažiausiai metus: samdys advokatus, gaišins teismų ir Konkurencijos tarybos laiką. Galiausiai, net pralošus teisme, valdžios institucijoms už pažeidimus niekas negresia. Nenuostabu, kad jų vadovai sau leidžia ne tik pažeidinėti Konkurencijos įstatymą, bet įžūliai nevykdyti Konkurencijos tarybos nurodymų.
Sprendimas: konsultacijos ir baudos
Ką daryti? Nepiktybiniais atvejais, t. y. kuomet pažeidimai vykdomi iš nežinojimo, labai praverstų Konkurencijos tarybos konsultacijos. Kaip ištaisyti pažeidimus ir kaip jų išvengti ateityje. Juolab, kad savivaldybės nėra pertekusios pinigais, kad galėtų samdyti profesionalius teisės konsultantus.
O kaip su piktybiškais pažeidėjais? Čia reikalingas atgrasymo mechanizmas, panašus į tą, kuris taikomas privačioms įmonėms. Juk šiuo metu už konkurencijos pažeidimus privačioms įmonėms skiriamos milijoninės baudos, o jų vadovams gresia draudimai eiti vadovo pareigas. Jei už piktybinį įstatymo nesilaikymą valdininkui ir įstaigai grėstų apčiuopiamos sankcijos, prieš pažeidimą būtų pagalvojama du kartus. O Konkurencijos taryba pagaliau turėtų įrankį kovoti su piktybiniais pažeidėjais valdžioje.
