Pastangos sušvelninti krizę Ukrainoje per diplomatijos telefonu karštligę šeštadienį nesumažino įtampos, o JAV Prezidentas Džo Baidenas perspėjo, kad Rusijai gresia „greiti ir dideli nuostoliai“, jei jos kariai surengs invaziją.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Vakarų teiginius, kad Maskva planuoja tokį žingsnį, pavadino „provokuojančiomis spekuliacijomis“, galinčiomis sukelti konfliktą buvusioje sovietinėje šalyje, sakoma Rusijos perskaitytame pokalbio su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu įraše.
Kalbėdamas po naujų V. Putino ir Džo Baideno pokalbių telefonu, Kremliaus vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pasakė konferenciniame pokalbyje: „Isterija pasiekė viršūnę“.
Savaites trunkanti įtampa, dėl kurios Rusija beveik apsupo savo vakarinę kaimynę daugiau kaip 100 000 karių, sustiprėjo po to, kai Vašingtonas perspėjo, kad plataus masto invazija gali prasidėti „bet kurią dieną“, o Rusija pradėjo didžiausias per daugelį metų karinio jūrų laivyno pratybas Juodojoje jūroje.
„Jei Rusija imsis tolesnės invazijos į Ukrainą, Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkais ir partneriais atsakys ryžtingai ir privers Rusiją greitai ir griežtai sumokėti“, – pasak Baltųjų rūmų, J. Bidenas sakė V. Putinui.
Nors Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis diplomatinių veiksmų, „mes esame pasirengę ir kitiems scenarijams“, – sakė Baidenas, nes abi šalys susiduria su viena rimčiausių Rytų ir Vakarų santykių krizių nuo Šaltojo karo laikų.
Nors Džo Bideno ir V. Putino pokalbiai buvo „profesionalūs ir dalykiški“ ir truko šiek tiek daugiau nei valandą, jie nepadarė „jokio esminio pokyčio“, žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pakartojo JAV perspėjimą, kad Rusija gali inscenizuoti „netikros vėliavos“ incidentą ir įsiveržti į šalį.
„Niekas neturėtų nustebti, jei Rusija išprovokuos provokaciją ar incidentą, kurį vėliau panaudos siekdama pateisinti karinius veiksmus, kuriuos visą laiką planavo“, – sakė A. Blinkenas, kuris šeštadienį kalbėjosi su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.
Rusijos gynybos ministerija prisidėjo prie karštligiškos atmosferos, paskelbusi, kad ji nusivijo JAV povandeninį laivą, kuris, jos teigimu, įplaukė į jos teritorinius vandenis netoli Kurilų salų Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje.
Tačiau JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno vadavietė paneigė, kad jis veikė Rusijos teritoriniuose vandenyse.
Šeštadienį Rusija dar labiau sustiprino grėsmingą toną, atšaukdama dalį savo diplomatinio personalo iš Ukrainos, o Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jos sprendimą paskatino nuogąstavimai dėl „galimų Kijevo režimo provokacijų“.
Tačiau Vašingtonas ir daugybė Europos šalių bei Izraelis, ragindami savo piliečius kuo greičiau palikti Ukrainą, rėmėsi didėjančia Rusijos invazijos grėsme.
Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos taip pat atšaukė daugumą savo likusių karinių patarėjų, o JAV ambasada įsakė išvykti „daugumai“ Kijevo darbuotojų.
Australija pranešė, kad nurodė visiems Kijeve likusiems ambasados darbuotojams evakuotis, o Kanada pareiškė, kad laikinai uždaro savo ambasadą ir perkelia operacijas į vakarinį Lvovo miestą.
Nyderlandų oro vežėjas KLM paskelbė, kad iki atskiro pranešimo sustabdo komercinius skrydžius į Ukrainą.
Dėl bėgančių vakariečių perspektyvos Kijevas kreipėsi į savo piliečius su prašymu „išlikti ramiems“.
„Šiuo metu didžiausias žmonių priešas yra panika“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis pas karius, dislokuotus netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Vašingtonas penktadienį paskelbė kol kas baisiausią perspėjimą, kad Rusija surinko pakankamai pajėgų rimtam puolimui pradėti.
„Mūsų nuomonė, kad kariniai veiksmai gali įvykti bet kurią dieną ir gali įvykti iki olimpinių žaidynių pabaigos, tik stiprėja“, – perspėjo JAV nacionalinio saugumo patarėjas Džeikas Sulivanas.
Penktadienį Sullivanas nustojo sakyti, kad Jungtinės Valstijos padarė išvadą, jog V. Putinas priėmė sprendimą pulti.
Tačiau kai kurios JAV ir Vokietijos žiniasklaidos priemonės citavo žvalgybos šaltinius ir pareigūnus, teigiančius, kad karas gali prasidėti tam tikru metu po to, kai V. Putinas antradienį Maskvoje baigs derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Vokietijos vadovas pirmadienį turi vykti į Kijevą, o vėliau aplankyti V. Putiną, nes Europa stengiasi išlaikyti atviras ryšių linijas su Maskva.
Ukrainos vadovai stengiasi sumažinti plataus masto karo perspektyvas, nes tokios baimės daro žalingą poveikį šalies ekonomikai ir visuomenės moralei. Tačiau nuotaikos visoje šalyje išlieka įtemptos.
Kijevo merija pranešė, kad atsargumo sumetimais parengė trijų milijonų sostinės gyventojų evakuacijos planą.
Rusija iš Vakarų siekia privalomų saugumo garantijų, tarp kurių yra įsipareigojimas išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos ir niekada nesiplėsti į Ukrainą.
Vašingtonas kategoriškai atmetė šiuos reikalavimus, tačiau pasiūlė derybas su Maskva dėl naujo Europos nusiginklavimo susitarimo.
A. Blinkenas sakė, kad Rusija rengia atsakymą į JAV pasiūlymus dėl „konkrečių diskusijų sričių“.
„Dar neaišku, ar jie to laikysis, bet jei jie to imsis, mes būsime pasirengę dalyvauti kartu su savo sąjungininkais ir partneriais.“
