Filmo "Three Billboards Outside Ebbing, Missouri" kadras

„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ (Three Billboards Outside Ebbing, Missouri) neįprasta istorija, įtraukianti žiūrovą į ypatingą juodojo humoro, satyros bei draminių elementų žaismo virsmą. Juostoje parodoma skaudi, dar vis į „tabu“ sąrašą patenkanti realybė: moteris, netekusi savo dukros, po septynerių mėnesių nesėkmingų policijos paieškų, bando surasti siaubingo nužudymo kaltininką.

Iš pirmo žvilgnio, Ebingas, rodos, atitinka visus ramaus ir patikimo miestelio standartus, kurie suteikia savotiško žavesio. Bendruomenėje visi draugiški, galintys padėti kaimynui nelaimėje, o nusikalstamumo lygmuo toks mažas, kad policijos nuovadai paprasčiausiai neapsimoka dirbti tamsiuoju paros metu. Tiesa, viskas drastiškai pasikeičia, kuomet tylųjį miestelį sudrebina netikėtas jaunos paauglės nužudymo atvejis. Praėjus daugiau nei pusmečiui, vietos policija vis dar nesiruošia akylai tirti mįslingos žmogžudystės ir nepilnametės išžaginimo, nes jų manymu, toks procesas reikalauja daug pastangų bei laiko resursų, kurie negarantuoja painiosios mįslės išsiaiškinimo sėkmės.

Pagrindine filmo žvaigžde ir bene ryškiausia juostos veikėja galime laikyti Mildred Hayes (Frances McDormand) – aukos motiną – liejančią savo įtūžį ir nežmonišką sielvartą visai kitomis formomis, nei esame įpratę matyti. Būtent dėl šios priežasties, jau pačioje filmo pradžioje žiūrovas jaučia ironijos prieskonį, kuris pristatomas plačiajame ekrane kartu su filme nuolat akcentuojamais žymiaisiais reklaminiais stendais. Trys milžiniški stendai, nudažyti ryškiausios aguonos raudonumo spalva, rodos, maldaute prašo pro šalį važiuojančius miestiečius pažvelgti pro automobilio stiklą. Jų centre išdidžiai puikuojasi provokuojantys užrašai, už kurių reklamą Mildred paklojo nemenką sumą. „Mirštanti išprievartauta“, „Ir vis tiek nėra suimtų?“ bei „Kaip suprasti, vyriausiasis pareigūne Willoughby“ – skelbia netektį išgyvenančios mamos pyktį įrodantys žodžiai.

Three Billboards Outside Ebbing, Missouri 3

Airių dramaturgas ir filmo „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ režisierius Martinas McDonagh į konkurencingą kino pasaulį įžengė su aršiai kritikuojamu arba giriamu „Reikalai Briugeje“ (angl. „In Bruges“) dar 2008 m., po kurio didesnės sėkmės 2012 m. susilaukė kitas žymus režisieriaus darbas – kriminalinė komedija „Septyni psichopatai“ (angl. „Seven Psychopaths“). Toli nuo savo stilizuotų kūrybinių rėmų McDonagh nenukrypo ir naujausiame pasakojime apie paslaptingą nužudymą, kurio „herojais“ tapo ne tik ant slidžios pakvaišimo ribos laviruojanti bei vidutinio amžiaus krizę išgyvenanti Mildred, bet ir vyriausiasis policijos vadas Willoughby (Woody Harrelson), kartu savo pašonėje it mažą rankinuką kartu su savimi nuolat tempiantis savo kolegą, pareigūną Dixon (Sam Rockwell).

Three Billboards Outside Ebbing, Missouri 2

Pastarieji, gyvenantys pereinamo laikotarpio eroje, bando nuoširdžiai taikstytis su naujosiomis „taisyklėmis“, kurios neleidžia viešai lieti pykčio rasistiniais ir homofobiniais klausimais. Vis dėlto, Dixon kartais nesuvaldo savo liežuvio, nenorinčio taip lengvai paleisti senų įpročių ir į savo žodyną įspraudžia rasistinės kilmės „n“ žodį. Negana to, vienintelis žmogus, kuris nuoširdžiai nori padėti gedinčiai motinai surasti dukros žudiką, atsakingas pareigas užimantis Willoughby, pasirodo, sunkiai serga vėžiu. Tokia žinia apie mirtiną kondiciją neatneša jau ir taip iš skausmo plyštančiai Mildred širdžiai reikalingos užuojautos.

Three Billboards Outside Ebbing, Missouri

Susidaro įspūdis, jog Mildred geriausiai su sunkiai kontroliuojamu pykčiu kovoja užsisklęsdama savyje. Visgi, jos pagieža išprovojuoja kitų miestelio gyventojų ilgai brandintą neapykantą. Bent minimalią priespaudą tylėti arba nesiimti adekvačių veiksmų, susijusių su seksualinės prievartos nusikaltimais jaučia kiekvienas „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ herojus. Griežtų rėmų patriarchalinės tvarkos visuomenėje niekaip neįsiliejančiai Mildred tenka kovoti su ilgai puoselėtomis miestelio normomis, kurias pagrindinė veikėja bando sugriauti originaliais būdais.

Baisiausia, kad Ebingo gyventojai puikiai suvokia brutalaus nusikaltimo aplinkybes, tačiau jas priima kaip įprastą, gyvenimišką ir natūralų atsitiktinumą: moterys – silpnoji lytis – kartais paprasčiausiai pakliūna į prievartautojų ar žmogžudžių pinkles. Tokia tragikomiška istorija apie nusivylusios moters Dievo imituojamą kerštą leidžia susimąstyti, ar atleidimas sau ir kitiems, visgi, neatneštų ramybės į taip jos iškankintą gyvenimą.

Taip pat skaitykite: „Tamsūs nusikaltimai“ ir netikėtas Jim Carrey grįžimas

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: