Aleksejus Navalnas / Instagram vaizdo įrašo kadras

Daugelis rusų dėjo viltis į Maskvos opozicionierių Aleksėjų Navalną, tačiau šis buvo sulaikytas vos tik iškėlęs koją iš lėktuvo Rusijoje, o vėliau ir nuteistas, šiuo metu tiksliai nėra aiški jo įkalinimo vieta. Kyla klausimas ar rusų tauta liko be nepriklausomų savo atstovų? Kas toliau tęsia kovą prieš Putino diktatą?

Po pasipiktinimo dėl Navalno suėmimo nuvilnijusių protestų Rusijoje, rėmėjai atsigrežė į šio žmoną Juliją Navalnają. Viltis, kad būtent ji pakeis savo vyrą opozicijoje, tikintis bene to paties, kaip kaimyninėje Baltarusijoje, kur opozicijos lyderė ir veidas taip pat moteris – Svetlana Cichanovskaja, nėra didelė.

Julija atsisako imtis politikos, tačiau kitos moterys, Navalno pagrindinės pagalbininkės, sulaukė dėmesio. Jo atstovė Kira Jarmiš ir kovos su korupcija organizacijos įkūrėja teisininkė Liubov Sobol. Pastaroji yra Rusijos Opozicijos Koordinacijos Tarybos narė, su Navalnu dirbanti nuo 2018 metų. Kai Aleksėjus buvo apnuodytas, Sobol siekė pasikalbėti akis į akį su FSB agentu Konstantinu Kudrijavstevu, tikėdamasi išsiaiškinti aplinkybes, tačiau buvo areštuota policijos šešioms valandoms. O kai vyko protestai, šių metų sausio 23 dieną, moteris norėjo duoti interviu žiniasklaidai, tačiau jo čiupo ir nustūmė į šoną policijos pareigūnai.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by @sobollubov

Tai ne vienintelis susidorojimas su Navalno artimiausiomis pagalbininkėmis. Po to, kai moterys kvietė rusus į gatves protestuoti prieš susidorojimą dėl Navalno, šioms buvo paskelbtas namų areštas. Negana to, Kira ir Liūbova yra kaltinamos dėl Covid – 19 apribojimų pažeidimo, nes skatino žmones būriuotis.

Bet ne tik moterys kovoja prieš Putino diktatą. Štai kiti žinomi žmonės, kurie drąsiai stoja į kovą prieš neteisybę.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Dimitrijus Gudkovas

Politikas ir opozicijos lyderis, buvęs aktyvus Dūmos narys (2011-2016), po pralaimėjimo 2016 metais bandė susivienyti su Ksenija Sobčiak, įkuriant vieną iš Maskvos opozicijos partijų „Pokyčių Partija“.

Su Dimitrijum susidorojo paprastai – ankstesnė partija, kurioje šis buvo, „Tiesiog Rusija“, paskelbė jam nuosprendį: arba dalyvauti politikoje, arba būti Rusijos Opozicijos Koordinacijos Tarybos nariu. Vyrui pasiteisinus, kad rinktis yra neįmanoma, jis buvo išmestas iš partijos ir sulaukė kritikos. Gudkovas tokį sprendimą komentavo kaip „klaidą“, nes esą pasiduota aukštesniųjų instancijų spaudimui. Štai 2020 metų sausio 14 dieną Maskvos Teismas jo partijos veiklą uždraudė 3 metams. Vyriškis tikėjo, kad tai – siekis likviduoti partiją, dėl kišimosi į bylą kaltino Teisingumo Ministeriją. Pačiam Gudkovui, siekiant 2019 patekti į Dūmą kaip opozicijos atstovui, neleista dalyvauti rinkimuose.

Vieno iš interviu metu, kalbinamas Dimitrijus atskleidė, kas jo manymu būtent nutiko, kad jo kandidatūros nebuvo leista įregistruoti:

„Aš jau buvau surinkęs daugiau nei 60% reikiamų balsų. Akivaizdu, kad mano dalyvavimas buvo neparankus, tai kėlė grėsmę jiems netekti dalies galios. Jei man ir mano partijai būtų buvę leista dalyvauti, Kremlius būtų tapęs demokratiniu parlamentu. Valdantieji bijojo netekti virš 35 milijonų rublių finansavimo, todėl bet kokiomis sąlygomis siekė mus pašalinti iš rinkimų. Dar blogiau – kai žmonės pasirašė peticiją, autoritetai atmetė peticiją, teigdami, kad tai netikri žmonės, falsifikuoti parašai“.

Paklausus, kodėl Gudkovas išviso stengiasi priešintis rėžimui, vyras teigė, kad siekia viską nuveikti demokratiniu, teisingu ir legaliu būdu. O šalia to vyksta protestai ir kitos akcijos. Štai parašų rinkimo kampanijos metu politikas su komanda keliavo nuo „durų prie durų“, kad žmonės žinotų, jog jis – nepriklausomas ir tikras opozicijos lyderis.

Žmonės atidavė savo balsą, pasirašė peticiją, o kai atėjo rinkimų diena – nėra jų norimo kandidato Gudkovo. Jokios opozicijos, tik kažkokie nežinomi vardai“.

Opozicionierius tvirtina, jog kovos su savo komanda dėl teisybės, sieks panaikinti esamą Maskvos Dūmą.

„O ką mes dar galim daryti? Tik stoti į kovą, protestuoti. Aš nuo to pavargau, bet nėra kito pasirinkimo“.

Michailas Kchodorkovskis

Tarp Putino malonės ir neapykantos skiria maža linija, kurią teko peržengti buvusiam turtingiausiam žmogui Rusijoje. Oligarchas neteko viso savo turto, nes drįso priešgyniauti dabartiniam Rusijos prezidentui.

Tiesioginės transliacijos iš Kremliaus metu, Michailas paprieštaravo Putinui ir teigė, kad daugelis politikų yra korumpuoti ir priima milijoninius kyšius. Vėliau vyras rėmė partijas, kurios kritikavo Kremlių, taip užsitraukdamas nemalonę, be to, įkūrė NGO (nevyriausybinę organizaciją „Atvira Rusija“).

Nuteistas ir pasodintas į kalėjimą dėl „mokesčių vengimo“, Khodorkovskis į laisvę išėjo po dešimties metų 2013 metais dėka paleidimo, kurį pasirašė pats Vladimiras Putinas, mainais už pažadą, kad Michailas vengs politikos, bent iki oficialios bausmės pabaigos termino.

Šiuo metu gyvenantis Londone, Michailas Kchodorkovskis dažnai kritikuoja Putiną ir jo vykdomą politiką bei finansuoja pasipriešinimą šalies viduje.

Vladimiras Kara Murza jaunesnysis

Opozicijos lyderis ir Boriso Nemcovo (politiko, kuris buvo nužudytas Maskvoje 2015) protežė, „Atvira Rusija“ politinės organizacijos vice prezidentas. Putino diktato metu Rusijoje yra šlovinamas SSRS palikimas, o štai Kara Murza sukūrė filmą, kuris parodo blogąją pusę: „They Choose Freedom“ (liet. „Jie Renkasi Laisvę“). Šalia to sukurtas ir dokumentinis filmas apie Borisą Nemcovą.

Už savo veiklą įvertintas „Civilinės Drąsos“ apdovanojimu 2018 metais, šiuo metu dirba Raolo Wallenbergo Žmogaus Teisių Centre.

Aktyvi politinė veikla parodo, kiek atsidavęs demokratijai šis žmogus yra. Įkūręs politinį judėjimą „Solidarnost“ (liet. „Solidarumas“), dalyvavęs Dūmos rinkimuose vyras pritraukė nenorimo dėmesio.

Rinkimų į Dūmą metu su politiku susidorota gana akivaizdžiai. Kampanijos metu valdančiosios partijos kandidatas Vladimiras Gluzdevas bandė atšaukti varžovo kadidatūrą. Kur kabėjo plakatai, skatinantys balsuoti už Kara Murza, žibintai niekada nedegė, o televizijos debatuose, kuriose Murza dalyvaudavo, dingdavo garsas. Galiausiai rinkimų dieną paaiškėjo, kad rinkimai buvo klastojami ir vyras pralaimėjo.

Aktyvios sielos žmogus vėliau metėsi į kitą veiklą. Gavęs darbą „Modernios Rusijos Institute“, Vladimiras džiaugėsi: „Man yra garbė prisijungti prie šio pasižymėjusio instituto ir prisidėti prie jo misijos, siekiant, kad žmogaus teisių, demokratijos, valdymo situacija būtų stebima ir plačiai žinoma“.

Visišką Putino nemalonę užtraukė atviras bičiuliavimasis su aktyviu Rusijos prezidento kritiku, JAV senatoriumi Džonu Makeinu. Kara Murza pasirodė toks svarbus, kad buvo pakviestas į senatoriaus laidotuves, mat prieš mirtį buvo sudarytas sąrašas 14 asmenų, kuriuos buvo privaloma pakviesti. Emocijų Vladimiras neslėpė: „Dalyvavimas laidotuvėse buvo labiausiai širdį verianti garbė, apie kokią galima pagalvoti“.

Akivaizdu, kad Putino priešai ir bičiulystės su kritikais nepraeina nepastebėti. Kara buvo apnuodytas net du kartus, 2015 metais papietavęs po susitikimo Maskvoje vyras pasijuto blogai. Nuvykus į ligoninę jam diagnozuotas apnuodijimas ir inkstų nepakankamumas.

Išsigydžius, situaciją komentuota taip: „sunku patikėti, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Jei kas nors norėjo mus įbauginti – jiems pavyko“.

Panašūs įvykiai Rusijoje pasipylė po to, kai Netoli Kremliaus 2015 m. buvo nušautas opozicionierius Borisas Nemcovas.

Štai 2017 metais įvyko tokio pat tipo apnuodijimas. Politikui teko pasinerti į dirbtinę komą, jis buvo prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Daktarai atskleidė, kad į ligonio organizmą pateko „neatpažintos nuodingos medžiagos“.

Kiek vėliau atlikti tyrimai atskleidė, kad vyras buvo sekamas tų pačių FSB padalinių, kurie yra atsakingi už Aleksejaus Navalno apnuodijimą.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Garis Kasparovas

Pasaulio šachmatų čempionas, rašytojas ir politinis aktyvistas Garis Kasparovas yra užsitraukęs didelę Kremliaus nemalonę savo kandžia kritika.

„Time“ žurnale vyras detaliai komentavo Putino ir Bašar al-Asado bendradarbiavimą:

Šie diktatoriai laimėjo, kai prezidentas Obama ir ministras pirmininkas Kameronas bei kiti tariami laisvojo pasaulio lyderiai pasitraukė iš konflikto“.

Negana to, Kasparovas teigė, kad dabar Bašaras ir Putinas galės slapta valdyti visą konfliktinę situaciją prisidengdami Jungtinėmis Tautomis. Dar vėliau jis atvirai pavadino Rusiją diktatūrine valstybe.

Viešai kritikuojami Putino įstatymai, kurie yra nukreipti prieš gėjus. Pasak politinio aktyvisto, tai – kėsinimasis į žodžio laisvę ir Rusijos piliečius.

Jei iki tol Maskva bent minimaliai toleravo aršų kritiką, knyga „Ateina Žiema. Kodėl Vladimiras Putinas ir Laisvojo Pasaulio Priešai turi būti sustabdyti“ padėjo paskutinį tašką.

Stebėtina, kad į šį politiką dar nebuvo pasikėsinta, mat jis atvirai lygina Putiną su Hitleriu ir teigia, kad kiti diktatoriai yra mažiau pavojingi, nes „Putinas yra pamišėlis“ ir „yra branduolinio karo grėsmė“.

„Žmogaus Teisių“ organizacijos pirmininku Kasparovas tapo ne be reikalo. Skatindamas pripažinti Armėnų genocidą, smerkdamas policijos brutalumą prieš Katalonijos gyventojus aiškiai parodė, kad yra to vertas, nes drąsiai stoja prieš bet kokią neteisybę.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Michailas Kasijanovas

Rusijos politikas, buvęs šalies ministras pirmininkas. Karjerą pradėjo kaip Finansų ministras, dirbo su prezidentu Borisu Jelcinu.

Vladimirui Putinui atėjus į valdžią po kelerių metų darbo kartu, Michailas pasitraukė iš pareigų, mat atsirado nesutarimų dėl ekonomikos politikos. Nuo to meto, vyriškis yra vienas opozicijos lyderių ir nenuilstančių Putino kritikų.

Po nesutarimų su naujaja vyriausybe, buvęs ministras buvo apkaltintas ėmęs 2% nuo tuomet duodamų kyšių mainais už tylėjimą apie procesą. Visa valdžios rankose esanti žiniasklaidą tokį melą išplatino, užklijuodama jam pravardę „Miša du-procentinis“.

Kasijanovas bandė tapti Rusijos prezidentu, tačiau viduryje kampanijos jam buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose. Tam nepasisekus, politikas parašė knygą pavadinimu „Be Putino“ ir turėjo ją pristatyti Ukrainoje, Kijeve. Tačiau pristatymo dieną, gruodžio 18, elektra dingo pastate, kuriame viskas turėjo vykti, o autoriaus sekretorė teigė, kad įėjimą užblokavo 20 jaunų vyriškių, kad niekas negalėtų susirinkti. Taip knygos pristatymas ir neįvyko.

Vienas iš „Žmonių Laisvės Partija“ lyderių nuo 2015 metų. Kai vyko protestai dėl teisėtų rinkimų, jis aktyviai pasisakydavo, tačiau nebuvo itin atviras bendradarbiavimui su Aleksejum Navalnu.

Aktyvistų, kurie pasisako prieš Kremlių, laukia ne kas. Štai 2016 metais Ramzanas Kadyrovas socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka, kurioje matomas Michailas per snaiperio taikiklį.

Keliomis dienomis vėliau po incidento, politiką užpuolė viename Maskvos restorane krūva vyrų, kurie rėkaudami grasino mirtimi.

fb.com archyvo nuot.

Vladimiras Milovas

Politikas ir buvęs partijos „Demokratiškas Pasirinkimas“ pirmininkas, buvęs energetikos ministro pavaduotojas, vienas iš demokratinio judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų.

Politikas yra įkūręs tyrimo fondą Energetikos Politikos Institutui. Prieš kelerius metus ši įstaiga buvo viena dažniausiai minimų Rusijoje dėl savo žinių energetikos klausimais. Deja, po kelių metų institutas nebegalėjo vykdyti jokios realios veiklos, o 2013 metų gruodį buvo visai uždarytas.

Tačiau ši nesėkmė Milovo nesukrėtė. Vyras ir toliau analizavo, rašė ir publikavo darbus apie energijos politiką ir plėtrą Rusijoje. Kolaboruodamas su įvairiomis įmonėmis stengėsi pagerinti valstybės infrastruktūrą, net siūlė „Gazprom“ reformą, kurią atmetė Putinas.

Vyriškis bandė patekti į Dūmos rinkimus kaip partijai nepriklausantis kandidatas, tačiau jam neleista registruotis.

Nuo 2016 šis veikėjas aktyviai dalyvavo Aleksėjaus Navalno kampanijose. Jis buvo paminėtas kaip vienas iš bendraautorių, padėjusių Navalnui įsteigti savo platformą.

Nors ir panašu, kad dabartiniam prezidentui Milovas neįtiko ir neįtiks dėl savo pažiūrų, tai jo per daug nejaudina. Prieš 2 metus atidaręs savo Youtube kanalą, šiuo metu vyras kas savaitę kuria medžiagą apie Rusijos vidinę politiką. Ironiškas kanalo pavadinimas „Apsikabinimai Su Diktatoriais“ tikrai atskleidžia politiko požiūrį į tai, kaip tvarkomi reikalai jo šalyje.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Jevgenijus Roizmanas

Politikas, buvęs Jakaterinburgo meras, aktyviai dalyvavęs veikloje prieš korumpuotą policiją, narkotikų prekeivius ir už narkotikų reabilitacijos centrus.

Gimęs intelektualų šeimoje, kur tėvas buvo mokytojas, o mama menininkė, Jevgenijus turėjo palikti namus vos 14 metų. Neaišku kodėl, tačiau jaunystėje jam yra tekę sėdėti kalėjime dėl kaltinimų vagystėmis ir apgaule.

Panašu, kad vyro sunki praeitis iššaukė filantropiškus jausmus. Gimtajame Sverdlovsko regione, Jekaterinburgo miesto centre, ne tik įkūrė Ikonų muziejų, bet ir prisidėjo prie ikonų paieškų, restauracijos.

Kiek anksčiau prisidėjo prie „Miestas be narkotikų“ programos atsiradimo. Šiuo metu Roizmanas yra atsakingas už narkomanų reabilitacijos veiklą gimtajame Jekaterinburge ir dirba savo įkurtame labdaros fonde.

Neįtikęs valdžiai Jevgenijus buvo kaltinamas narkomanų grobimu ir prievartos naudojimu kaip gydymo metodu. Dar jį bandyta sieti su vietiniais mafijos sindikatais, tarkim, su „Uralmash“ gauja.

Bandydamas patekti į parlamentą kaip partijos „Tiesiog Rusija“ narys, buvo pašalintas iš kandidatų sąrašo dėl konfliktų partijos viduje.

Kiek vėliau Jevgenijus metė iššūkį savo ilgalaikiam varžovui, tuometiniam Sverdlovsko gubernatoriui Jevgenijui Kuivaševui, „Vieninga Rusija“ partijos politikui. Pats opozicionierius yra liberalų partijos „Jabloko“ kandidatas.

Deja, iškilo problemų, apie kurias sutiko paatvirauti Roizmanas:

„Jei rinkimai būtų rytoj, aš laimėčiau. Bet yra niuansas – yra įstatymas, kuris leidžia atšaukti rinkimus Jekaterinburge. Jei paskelbčiau apie savo kandidatūrą, neabejoju, kad tas įstatymas būtų iš karto panaudotas. O jei nedalyvausiu, galbūt jie paliks tiesioginius balsavimus. Visi akylai stebi vieni kitus“.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vladimiras Ryžkovas

Rusų istorikas ir liberalus politikas, buvęs Dūmos narys, savo politinę karjerą pradėjęs su buvusiu prezidentu Borisu Jelcinu, šis žmogus tapo pačiu jauniausiu Dūmos Prezidento pavaduotoju istorijoje. Kiek vėliau trumpam laikui tapo Ministro Pirmininko pavaduotoju socialiniais klausimais, tačiau gana greitai buvo pašalintas iš šių pareigų.

Konfliktas su valdžia atsirado tada, kai į ją atėjo Vladimiras Putinas. Vos šiam tapus prezidentu, Ryžkovas buvo pašalintas iš opozicinių partijų koalicijos.

Tapęs Respublikonų Partijos Rusijoje vadovu, vyras dėjo pastangas, kad partija patektų į parlamentą. Netikėtai partijai neleista pateikti savo kandidatų, tokį veiksmą pasmerkė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Dar kiek vėliau partija išvis buvo neteisėtai panaikinta.

Nepasisekus politikoje, istorikas tapo profesoriumi Ekonomikos aukštojoje mokykloje Maskvoje. Šalia to pradėjo rašyti politinės analizės traipsnius nepriklausomam leidiniui „Novaya Gazeta“ bei „The Moscow Times“.

Siekdamas šviesti visuomenę politikas veda politinių pokalbių laidą „Echo Moskvy“ radijuje, parašė knygas „Ketvirtoji Republika“ bei „Suteikta Demokratija“.

Lev Schlossberg © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Levas Šlosbergas

Žmogaus teisių aktyvistas, žurnalistas ir politikas tapo žinomas po savo publikacijos Pskovo regiono laikraštyje, kurioje nagrinėjo neaiškias mirties aplinkybes dėl 76-osios Gvardijos Oro Puolimo divizijos karių Leonido Kichatkino ir Aleksandro Osipovo.

Buvęs Pskovo deputatų asamblėjos narys, iš kurio teisės atimtos kitų narių balsavimo dėka. Pats politikas teigia, kad tai buvo siekis su juo susidoroti dėl „netinkamų pažiūrų“.

Levas drąsiai kritikavo Rusijos karą su Ukraina dėl Krymo pusiasalio, jautriai argumentuodamas savo požiūrį: „Ši politika, skatinama neapykantos, įstūmė žmones į konfliktą. Mirę rusų kariai – taip pat šio karo aukos. Jie – šios šalies piliečiai, gavę nusikalstamus įsakymus žudyti kitus ir pražudę save“.

Paliesdamas itin subtilią temą, kad kariai nėra atsakingi už įsakymus, kuriuos gauna ir nėra tikrieji karo kaltininkai, politikas straipsnį, publikuotą „Žmogaus laisvių centro“ portale tęsia taip:

Karas prislūgo, bet nėra baigtas. Jo aukos nėra tik kariuomenės, ne tik suaugę vyrai, tačiau ir vaikai. Įskaitant ir tuos, kurie dar negimė“.

Toliau mintys užbaigiamos, kad jei brolis išduos brolį, vaikai sukils prieš tėvus, šeimos iširs ir tautos toliau kariaus, pasaulio pabaiga ateis greičiau nei manoma.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Leonidas Volkovas

Plačiai žinoma vieša figūra, IT specialistas, Aleksėjaus Navalno kampanijos, kuri vyko 2018 metais, personalo vadovas, „Kovos su korupcija” fondo narys.

Interneto svarba technologijų amžiuje yra labai didelė, tad Leonidas, siekdamas apsaugoti šias teises, prisidėjo prie „Interneto Apsaugos Draugijos“ įkūrimo. Jis, kaip ir kai kurie kiti šiame sąraše, buvo „Solidarumo“ judėjimo dalimi.

Šiuo metu Volkovas aktyviai kritikuoja Rusijos prezidentą ir siekia permainų. Dažnas svečias pokalbių laidose, politikas skatina „parklupdyti“ Putiną ir net pasakoja, kaip tai padaryti.

Prieš mėnesį kalbintas Leonidas komentavo situaciją Rusijoje: „Savo naujausiame tyrime dėl Putino rūmų parodėme vieną dalyką – jam rūpi tik pinigai. Jis tėra gnomas, sėdintis ant pinigų kapšo. Jam visai nerūpi šalies ateitis. Tad norime, kad pasaulis jam trukdytų grobstyti resursus ir pinigus. Oficialia statistika jam priklauso 6 milijardai dolerių turto. Tikim, kad neoficialiais duomenimis šis skaičius žymiai didesnis“.

Vėliau vyras pasidalino mintimis, kad milijonai mokesčių yra tiesiog grobstomi iš valstybės biudžeto, būtent todėl daugelis politikų gali sau leisti įvairią prabangą, tarkim, vilas kurortuose. Negana to, aiškinama, kaip tai veikia Europą. Pasak Putino kritiko, oligarchai ne tik gali nusipirkti nekilnojamo turto, bet ir siekti nusipirkti vietinius politikus, teisėjus, taip užtikrinant, kad turtas bus neliečiamas. Nes lygiai tokia pati schema naudojama ir Rusijoje.

Būtent taip korupcija ir veikia. Būtent tą ir matome. Dalis Europos Parlamentarų gauna pinigus, kurių ištakos siekia Putiną. Prancūzijos, Vokietijos politikai sako tai, ką jiems diktuoja „bosas“ Maskvoje. Taigi, norėdami palaužti šį diktatorių, turite sustabdyti jo pinigų tėkmę“.

Politikas tuo metu būdamas Vilniuje, teigė, kad kylanti tarptautinė įtampa ir dėmesys Navalno bylai kelia daug sunkumų Putinui. „Negana to, mes jau parodėme, kad galime mobilizuoti šimtus tūkstančių žmonių, siekdami permainų dabartinei situacijai“.

Šiuo metu vyras gyvena Lietuvoje, nes Rusijoje yra ieškomas policijos, kaltinamas žmonių būrimu ir jų raginimu protestuoti.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Ilija Jašinas

Rusų politinis veikėjas ir vietinės valdžios atstovas, Maskvos rajono Krasnoselskio deputatas. Jis yra žinomas dėl savo aistringų kalbų, kuriomis ragina žmones priešintis Kremliaus diktatui.

Ne kartą patekęs į policijos nemalonę, kuo met buvo suimtas, Ilija tikina, kad jam buvę pareikšti netikri, falsifikuoti kaltinimai, tarkim, viešosios tvarkos pažeidimas.

Šiuo metu Jašinas yra žinomas dėl savo palaikymo opozicijai, ypač Aleksėjui Navalnui.

Navalno rėmėjai ir bendražygiai laimi vietas Parlamente. Aktyvumas politikoje ir bendravimas su Aleksėjumi jiems atnešė tik tyrimų procesų, kratų namuose, areštų iki 30 dienų bei kitų abejotinių malonumų. Tačiau lašas po lašo akmenį pratašo – su savo laimėjimais šie kandidatai užsitikrina postus administraciniuose organuose“.

Taip pat Jašinas atvirai komentuoja apie tai, kodėl Navalnas buvo nunuodytas. Vyras teigia, kad sutelkęs tokią didelę auditoriją, Aleksėjus kėlė sunkumų Kremliui. Darydamas įtaką rinkimams, jis trukdo valdančiajai partijai „Vieninga Rusija“. Laisvai gebėdamas į gatves išvesti dešimtis tūkstančių savo rėmėjų, Navalnas tampa nemaža grėsme. Tai kelia pavojų Putinui ir jo diktatui, o su problemomis jie dorojasi savaip.

Žmonės, kurie yra šiandieninėje vyriausybėje, yra baigę KGB „mokyklą“. Jie bandė Navalno problemą išspręsti lėtu spaudimu, trukdant jo kampanijoms. Nesuveikė. Kas lieka? Tiksliai: nėra Navalno – nėra ir problemos“.

Akivaizdžiai omenyje turimas pats Putinas, mat jis kadaise yra tarnavęs KGB korpuse.

Toks požiūris visiškai nepalankus dabartiniam prezidentui. Skatindamas žmonių sąmoningumą politikas rašo ir taip: „Nieko tokio yra einant gatve mojuoti Rusijos vėliava ir garsiai šaukti valstybės vardą. Tai neparodo jūsų palaikymo tiems, kurie valdo šalį. Mylėti valstybę nereiškia mylėti jos prezidentą ar vyriausybę…Tie veiksniai ateina ir praeina, o šalis lieka“.

Posted by София Калугина on 2019 m. liepos 20 d., šeštadienis

Ivanas Ždanovas

Rusų politikas, teisininkas, organizacijos „Kovos su korupcija fondas“ direktorius. Vyras remia Aleksėjų Navalną, bene didžiausią dabartinę grėsmę Kremliaus diktatui. Dalyvavęs prezidentinėje bendražygio kampanijoje, Ivanas net kelis kartus teisme gynė kitą Navalno komandos narį, Leonidą Volkovą.

Dar šių metų vasario 22 dieną Europos Sąjungos ministrai, ambasadoriai ir kiti atstovai susitiko su Leonidu Volkovu ir Ivanu Ždanovu.

Susitikime aptarta Rusijos grėsmė ir apgailestavimas, kad būtina nubrėžti politines linijas, kurių nevalia peržengti.

Kiek anksčiau, sausio 27 dieną, Ivanas komentavo, kaip Navalno namuose vyko policijos reidas.

Atvykę į Navalno namus policijos pareigūnai bandė išlaužti duris, nors jo brolis, Olegas, buvo viduje“.

O kituose apartamentuose, priklausančiuose Aleksėjaus žmonai Julijai, taip pat vyko kratos, tvirtino vyriškis. Teisininko vadovaujamai „Anti-Korupcijos“ organizacijai taip pat teko patirti policijos reidus biuruose. Vyras pasidalino nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matomi uniformuoti ir ginkluoti pareigūnai, krečiantys patalpas.

O vaizdo įraše matome, kaip policininkai nesibodi trukdyti dirbančių žmonių ir neleidžia jų filmuoti (įrašo pabaigoje kamera yra uždengiama).

Akivaizdu, kad tokių dalykų dalijimasis ir ironiškas rėžimo kritikos būdas labai neparankus Rusijos prezidentui.

Taip pat skaitykite: Filme „Auksinis dugnas“ – prabangus Lukašenkos gyvenimas: 18 NT objektų ir kelių milijonų vertės automobilių kolekcija [Žiūrėti]

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: