Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia Jungtines Valstijas ir apskritai Vakarus pavaizduoti grėsme Rusijos kultūrai ir vertybėms, tuo metu kai beveik visas pasaulis pasmerkė Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą. Diktatorius savo kalboje siekė pateisinti Ukrainos aneksiją, o demokratines Vakarų šalis įvardinti didesne pasauline grėsme.
Kalbėdamas Maskvoje V. Putinas kritikavo Jungtines Valstijas ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją už tai, kad jos priešinasi Rusijos karinei ekspansijai.
Konkrečiai jis teigė, kad Vakarai stumia idėjas ir koncepcijas, kurioms priešinasi socialiniai konservatoriai, jau nekalbant apie įtakingą Rusijos Ortodoksų Bažnyčią.
“[Vakarų šalys] spjauna į milijardų žmonių, didžiosios žmonijos dalies, prigimtinę teisę į laisvę ir teisingumą, teisę patiems spręsti savo ateitį. Dabar jos visiškai perėjo prie radikalaus moralės normų, religijos ir šeimos neigimo“, – teigė Putinas, pasitelkdamas gerai žinomus homofobinius ir transfobinius tropus, kuriais tos pačios lyties asmenų santuokos lyginamos su poligamija ir kėsinamasi į pačią lytinės tapatybės sampratą, praneša LGBTQ Nation.
Kreipdamasis į „visus Rusijos piliečius“, V. Putinas sakė: „Ar mes norime, kad čia, mūsų šalyje, Rusijoje, vietoj mamos ir tėčio būtų tėvai numeris vienas, numeris du, numeris trys? Ar jie ten išprotėjo? Ar tikrai norime, kad mūsų mokyklose vaikams nuo pradinių klasių būtų primetami iškrypimai, vedantys į degradaciją ir išnykimą? Kad jiems būtų kalama į galvą, jog, be moterų ir vyrų, egzistuoja ir kitos tariamos lytys, ir siūloma keisti lytį? Ar viso to norime savo šaliai ir savo vaikams?“
V. Putino pastabos buvo gerai apgalvotas bandymas užglaistyti Vakarų kritiką dėl rinkimų, vykusių Rusijai palankiose teritorijose Rytų Ukrainoje, kuriuose rinkėjai tariamai nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.
Jungtinės Valstijos šiuos rinkimus pavadino „apgaule“, kuria siekiama pateisinti Rusijos įvykdytą Ukrainos žemių užgrobimą.
V. Putinas, aršus LGBTQ teisių priešininkas, siekė, kad prieš LGBTQ nukreiptos pažiūros ir nuostatos būtų laikomos savita ir neatsiejama Rusijos kultūros dalimi. Jis išplėtė 2013 m. šalyje priimto prieš LGBTQ nukreipto propagandos įstatymo, kuriuo draudžiama skleisti informaciją apie homoseksualumą ir lyties neatitikimą nepilnamečiams, taikymą ir suaugusiesiems.
Šiuo įstatymu buvo naudojamasi siekiant pažaboti žodžio laisvę ir nutildyti LGBTQ aktyvistus, cenzūruoti teigiamą ar neutralų LGBTQ asmenų vaizdavimą žiniasklaidoje, išardyti tos pačios lyties asmenų porų šeimas ir persekioti Rusijos piliečius.
V. Putinas ir Rusijos vyriausybė taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad Čečėnijoje, autonominėje Rusijos respublikoje, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, vyksta nuolatinis LGBTQ piliečių „valymas“.
Nuo 2016 m. gruodžio mėn. policijos ir kariuomenės pareigūnai sulaiko asmenis, įtariamus homoseksualumu, juos sulaiko, kankina ir stebi, dažnai teigdami, kad sulaikytieji užsiima neteisėta veikla, pavyzdžiui, prekiauja narkotikais arba užsiima „terorizmu“.
Rusijos vyriausybės kritikų vertinimu, per šią nuolatinę kampaniją, kurios metu sulaikytieji kankinami ir išnaudojami tol, kol įvardija kitus įtariamus „homoseksualus“, žuvo kelios dešimtys žmonių.
Kaip savo pranešime apie V. Putino kalbą pažymėjo laikraštis „The Washington Post“, Rusijos prezidentas tvirtino, kad šalis niekada neatsisakys bandymo aneksuoti Ukrainą ir kad Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, pasauliui kelia didesnę grėsmę nei autoritarinė Rusijos valdžia – ne tik kultūrinę, bet ir karinę.
V. Putinas siekė pasinaudoti istoriniu Vakarų elgesiu su Azijos, Afrikos ir Amerikos indėnų gyventojais ir gamtinių ar ekonominių išteklių užgrobimu kolonializmo laikais, teigdamas, kad Rusija tik ginasi nuo didesnės grėsmės.
Jis rėmėsi Hirosimos ir Nagasakio bombardavimais kaip „precedentu“, kad branduolinius ginklus turinčios šalys gali plačiai naudoti branduolinius ginklus.
„Taip pat norėčiau priminti, kad Jungtinės Valstijos kartu su britais Antrojo pasaulinio karo metais Drezdeną, Hamburgą, Kelną ir daugelį kitų Vokietijos miestų pavertė griuvėsiais be jokios karinės būtinybės. Ir tai buvo padaryta iššaukiančiai, be jokios, kartoju, karinės būtinybės“, – sakė jis. „Buvo siekiama tik vieno tikslo, kaip ir branduolinių bombardavimų Japonijoje atveju: įbauginti ir mūsų šalį, ir visą pasaulį.“
