Menininkas Ai Weiwei (64) yra neabejotinai vienas žymiausių Kinijos kūrėjų, tačiau dėl tam tikrų priežasčių savo gimtininėje jis nesulaukia deramo pripažinimo. Komunistinio rėžimo sukaustytoje Kinijoje, kurioje vyrauja cenzūra, kūrėjo darbai nėra parduodami aukščiausiomis kainomis aukcionuose ir nesulaukia kritikų liaupsių. Gimtinėje jis yra laikomas grėsme „darniai visuomenei.“
Ai Weiwei užaugo tolimoje Kinijos šiaurės vakarų dalyje, kur gyveno atšiauriomis sąlygomis dėl savo tėvo, žinomo poeto Ai Qing tremties, kai šeima buvo apkaltinta konservatoriškų vertybių palaikymu. Vėliau, negalėdamas pakęsti suvaržyto gyvenimo, Ai Weiwei 1981 m. išvyko studijuoti į Niujorką. Kaip aktyvistas jis atvirai kritikavo Kinijos vyriausybę demokratijos ir žmogaus teisių klausimais, tyrė korupciją ir priedangas, tarp kurių ir 2008 m. žemės drebėjimo metu subyrėjusių mokyklų atvejis.
2011 m. Ai Weiwei buvo suimtas už „ekonominius nusikaltimus“ ir 81 dienai įkalintas įslaptintoje vietoje, taip pat buvo sumuštas policijos pareigūnų, valdžia sugriovė jo kūrybinę studiją, vienerius metus jam buvo uždrausta palikti Pekiną ir net palikęs tėvynę 2015 m., šiandien jis tebėra sekamas. Bet net ir Kinijos valdžios keliami sunkumai nepalaužė menininko sielos – šiai dienai Ai Weiwei yra neapdainuotas didvyris ir kovos už žmogaus teises Kinijoje simbolis. Jo darbai eksponuojami didžiausiose Niujorko, Los Andželo, Paryžiaus, Kopenhagos ir Londono galerijose.
Nuo senovinės vazos sudaužymo iki vyriausybės korupcijos atvejų išryškinimų – Ai Weiwei savo kūryboje sukuria giją tarp meno ir visuomenės problemų.
View this post on Instagram
„Kūrybiškumas suteikia galią atmesti praeitį, pakeisti status quo ir atrasti naują potencialą. Kitaip tariant, kūrybiškumas yra ne tik vaizduotės vaisius, bet ir įrankis veikti,“- pasakojo Ai Weiwei.
Menininkas užsiima viskuo – kuria instaliacijas, skulptūras, filmus, fotografijas ir net architektūrą pasitelkdamas tokias medžiagas kaip keramika, marmūras, dažai ir arbata. Savo kūriniais Ai Weiwei tyrinėja Kinijos tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje bei kinų kultūros socialinę istoriją.
6 esminiai Ai Weiwei darbai
S.A.C.R.E.D (2013)
2011 m. balandžio 3 d. Ai Weiwei buvo suimtas Pekino oro uoste ir neteisėtai sulaikytas bei įkalintas 81 dienai slaptoje vietoje. Jį 24 valandas per parą stebėjo 2 apsauginiai, kuriems buvo uždraustas bet koks bendravimas su menininku. Būtent šiuo įvykių paremtas kiekvieną detalę atspindintis kūrinys „S.A.C.R.E.D“, anglų kalboje sudarantis žodžių supper (vakarienė), accusers (kaltintojai), cleansing (valymas), ritual (ritualas), entropy (entropija) ir abejonės (doubt) akronimą „sacred.“
Žiūrovai pro langus galėjo pažvelgti į kambarį, kuris buvo perpus mažesnis už tikrąjį įkalinimo patalpos dydį. Kambaryje apsigyveno ir dvi iš stiklo pluošto pagamintos sargybinių figūros, kurios atspindėjo kiekvieno Ai Weiwei žingsnio stebėjimą – jie stovėjo šalia kūrėjui besiprausiant, miegant, valgant ir net naudojantis tualetu, jog neliktų jokios asmeninės erdvės. Kūrinys įkūnija niūrią ir klaustrofobišką sulaikymo patirtį.
Hanų dinastijos urnos išmetimas (Dropping a Han Dynasty Urn, 1995)
Tai vienas iš ankstyviausių Ai Weiwei darbų, kuriuo menininkas siekė sukelti pasipiktinimą. Kaip ir nurodyta pavadinime, menininkas nupaveikslavo save sudaužant 2000 metų senumo apeiginę urną iš Hanų dinastijos, valdžiusios nuo 206 m. pr. m. e. iki 220 m. Senovinis artefaktas turi ne tik milžinišką piniginę, bet simbolinę bei kultūrinę vertę.
Hanų dinastija laikoma vienu esminių laikotarpių Kinijos civilizacijoje, o urna reprezentuoja istorijos dalį, kurią sunaikino generolas Mao kultūrinės revoliucijos metu (1966-1976.)
Kultūrinės revoliucijos metu buvo naikinami artefaktai, senieji Kinijos papročiai, kultūra ir idėjos. Sąmoningas ir šokiruojantis Ai Weiwei urnos išmetimas atvaizduoja vertybių susikūrimą ir jų sunaikinimą.
„Generolas Mao mums sakydavo, kad naują pasaulį galime sukurti tik tada, kai sunaikinsime senąjį“,- pasakojo menininkas.
Perspektyvos tyrimas: Tiananmenio aikštė (Study of Perspective Tiananmen square, 1995)
Šiame itin provokuojančiame kadre Ai Weiwei atkiša vidurinį pirštą ties Tiananmenio aikštės vartais, dar žinomais kaip „dangiškosios ramybės vartais“, kurie buvo pagrindinis įėjimas į Uždraustąjį miestą. Taip pat, tai ta pati vieta, kur 1989 m. buvo šaudoma į taikius protestuotojus. Kinijos vyriausybė niekada viešai nepripažino žiaurių nekaltų civilių žudynių ir iki šio cenzūruoja visą filmuotą bei rašytinę įvykio medžiagą.
Ši fotografija yra 1995-2017 m. kurtos nuotraukų serijos „Perspektyvos tyrimas“ dalis. Kiekvienoje nuotraukoje Ai Weiwei demonstruoja tą patį įžeidžiantį gestą, kad parodytų panieką valstybės valdžiai. Vidurinį pirštą menininkas yra pakėlęs priešais svarbiausias institucijas ir paminklus iš viso pasaulio – Eifelio bokštą Paryžiuje, Reichstagą Berlyne, Baltuosius rūmus Vašingtone ir net Donaldo Trumpo bokštą Niujorke. Fotografijų serija imituoja turistų daromas nuotraukas ir kviečia juos apmąstyti, ar jie pritaria vyriausybės valdymui.
Tiesu (Straight, 2008-2012)
„Tiesu“ yra Ai Weiwei atsakas į 2008 m. Sičuane įvykusį žemės drebėjimą. Tragiškos gamtos reiškinio pasekmės paveikė apie 90 tūkst. žmonių, o tarp jų – 5 tūkst. žuvusių vaikų, ant kurių užgriuvo nekokybiškai pastatytų mokyklų konstrukcijos. Pastatus laikė plieniniai strypai, kurie žemės drebėjimo metu sulinko ir lėmė mokyklų griūtį. Savamokslis architektas Ai Weiwei pasipiktino, kad tokio didelio skaičiaus vaikų mirčių buvo galima ir išvengti, jei būtų buvę pasirūpinta geresnėmis konstrukcijomis – menininkas siekė, kad už tai valdžia prisiimtų atsakomybę.
Ai Weiwei surinko sulaužytus plieninius strypus iš tragedijos vietos ir ėmėsi memorialinio meno kūrinio kūrimo. Bendradarbiaudamas su metalo apdirbėjais, kad šie ištiesintų strypus taip, kaip jie atrodė prieš žemės drebėjimą, vėliau Ai Weiwei pats sutvarkė tūkstančius atskirų plieno gabalų, simbolizuojančių prarastas gyvybes. Taip gimė bangą primenantis kūrinys, vaizduojantis žemės drebėjimo metu pasirodančius seismografo svyravimus. Menininkas užtruko ketverius metus pagaminti šią monumentalią grindų skulptūrą, kuri yra kiek daugiau nei 12 metrų ilgio, 6 metrų pločio ir sveria 200 tonų.
Tona arbatos (Ton of Tea, 2008)
„Tona arbatos“ puikiai atspindi instaliacijos esmę – jai sukurti Ai Weiwei į vieną kubinį metrą suspaudė toną tradicinių pu-erh arbatos lapelių. Kinijoje arbata vis dar spaudžiama į kubelius tik, žinoma, į gerokai mažesnius. Menininkas sugebėjo išdidinti kasdienį daiktą iki tokio lygio, jog instaliacija atrodo lyg būtų pagaminta iš metalo. Arbatą, kaip pagrindinę medžiagą, Ai Weiwei pasirinko ne be reikalo – tai seniausia Kinijos eksportinė prekė. Šiuo kūriniu menininkas vaizduoja globalizaciją, tačiau gigantiškas kubas atspindi ateitį bei augančią Vakarų kultūros įtaką.
View this post on Instagram
Saulėgrąžų sėklos (Sunflower Seeds, 2011)
2011 m. Tate Modern muziejų Jungtinėje Karalystėje pasiekė neįprasta siunta – 100 mln. netikrų saulėgrąžų sėklų. Kiekviena sėkla buvo padaryta rankomis iš porceliano Jingdezhen mieste, Kinijoje. Miestas garsėja ilgametėmis porceliano tradicijomis – čia daugiau nei 1000 metų buvo gaminamas imperatoriškasis porcelianas. Prireikė 1600 amatininkų, kad per 2 metus būtų pasiektas toks didelis sėklų kiekis.
Kiekviena sėkla yra nulipdyta iš vietinių kalnų baltojo molio, nudažyta rankomis, vėliau išdeginta 1300 laipsnių karštyje. Šiuo kūriniu Ai Weiwei kviečia apmąstyti masinę produktų gamybą Kinijoje. Daugelis gaminių vis dar daromi rankomis, nes mašinos yra brangios, o žmogaus darbas – pigus. Kol skulptūra nebuvo pašalinta dėl pavojaus lankytojų sveikatai, Ai Weiwei ragino lankytojus užlipti ant sėklų krūvos, taip kurdamas metaforą apie nuskriaustus ir „trypiamus“ Kinijos gyventojus.
Tiesa, kol sėklos buvo eksponuojamos Londone, Ai Weiwei vykdė savo 81 dienos įkalinimo bausmę.
