Praeitą mėnesį, tęsiantis invazijai į Ukrainą, Rusija išleido daugiau nei 300 mln. JAV dolerių per dieną karo veiksmams, o tai, remiantis Rusijos Finansų ministerijos duomenimis, dvigubai didesnės išlaidos nei prieš karą.
Nuo vasario pabaigos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo dalinius į Ukrainą, Rusijos karinės išlaidos kiekvieną mėnesį vis didėja, kadangi Rusijos ginkluotosioms pajėgoms nepavyko laimėti greitos pergalės ir teko imtis kitokios strategijos – bandyti užgrobti rytines teritorijas.
Vasarį gynybai Rusija iš viso skyrė 369 mlrd. rublių (5.4 mlrd. JAV dolerių), o kovą ši suma išaugo iki 450 mlrd. rublių (6.6 mlrd. JAV dolerių). Balandis buvo pats brangiausias – gynybai išleista 628 mlrd. rublių (9.2 mlrd. JAV dolerių), t. y. daugiau nei dvigubai nei prieš karą.
Ši suma trigubai pranoksta tąją, kuri Rusijoje išleidžiama švietimui, dvigubai – sveikatos apsaugai skiriamą sumą ir dešimt kartų didesnė nei išleistoji aplinkosaugai.
Tuo tarpu rusų kareiviams patiems iš savo lėšų reikia pirkti tokią karinę aprangą ir priemones, kaip avalynė, kūno apsauga, tvarsčiai ir turniketai.
Rusų kariams buvo pažadėtas 200 tūkst. rublių (3 365 JAV dolerių) atlyginimas, jeigu jie sutiks kariauti prieš Ukrainą, tačiau taip pat buvo iškelta sąlyga, kad jie patys turės susipirkti visą įrangą.
„Rosgvardijos“ kariškis žurnalistams papasakojo, kad „4-ojo lygio neperšaunama liemenė kainuoja apie 70 tūkst. rublių (1 200 JAV dolerių), šalmas – 10 000 rublių (160 JAV dolerių), padorūs batai – apie 5 000 rublių (80 JAV dolerių), o būtinai reikia dviejų porų. Taktinė liemenė kainuoja nuo 5 000 iki 10 000 rublių (80-160 JAV dolerių). Taip pat privaloma nusipirkti striukę, kelnių, marškinėlių ir megztinių. Iš viso viskas kainuoja apie 200 tūkst. rublių (3 365 JAV dolerių).“ Tiek, kiek kareiviams buvo pažadėta algos.
Kitas rusų kareivis, priklausantis prie Uralo kalnų įsikūrusiam kariniam daliniui, teigė, kad puolant Ukrainą jiems nebuvo suteikta beveik jokių priemonių.
„Mes turime viską pirktis patys iš savo pinigų. Net nešneku apie modernią kūno apsaugą ir šalmus. Nėra ne tik jų, bet ir jokių šiltų drabužių, jokių sausų maisto davinių ar pirmosios pagalbos vaistinėlių, – teigė jis. – Visa mūsų įranga smirda naftalinu.“
Internetinės parduotuvės, skirtos kariuomenei, fiksuoja išaugusią paklausą kūno apsaugai, šalmams ir neperšaunamoms uniformoms. Pasak vienos tokios internetinės parduotuvės atstovės Jelenos, norint gerai apsisaugoti nuo grėsmės, reikia pakloti nemažas sumeles, nes pigios prekės neišsaugos gyvybės.
„Geriau pirkti geriausios kokybės įrangą ir nesiderėti. Jūsų gyvybė yra vertesnė nei pinigai“, – teigia vienas rusiškos parduotuvės „Avito“ karinės įrangos ir drabužių pardavėjas, prisistatęs Ilja. Anksčiau jis dirbo medicinės įrangos inžinieriumi Rusijos gynybos ministerijoje.
Nuo to laiko, kai prasidėjo invazija, pasaulis stebėjo, kaip Rusijos kariuomenei stringa logistika ir priemonių tiekimas. Remiantis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, rusų kareiviai netgi vogė avalynę iš ukrainiečių.
Vienas rusų kareivis, kariavęs Ukrainoje karo pradžioje, prisipažino, kad jo batai ir drabužiai nebuvo pritaikyti žiemai.
„Aš nušalau abiejų kojų pirštus, – pasakojo jis. – Ukrainoje mes amžinai stingome į ledą, dieną ir naktį, – nuolat sukau galvą, kaip būtų galima sušilti.“
Rusų kareiviams taip pat reikėdavo patiems susikomplektuoti savo pirmosios pagalbos vaistinėlę.
„Vaistinėlę, kurią jie sudeda, sudaro tvarsčiai, jodas ir turniketas, – teigė „Rosgvardijos“ kariškis. – Jie iš anksto pasako, kad ji tavęs neišgelbės, jeigu būsi sužeistas, tačiau geresnė vaistinėlė daugiau kainuoja.“
„Avito“ pardavėjas Ilja patvirtino, kad fronte su medikamentais situacija sudėtinga: „Sudedu vaistinėlę už 20 tūkst. rublių (325 JAV dolerių), tačiau tai mažiausia, ką būtina įdėti: antibiotikai, turniketai, aleksifarminas, tvarsčiai, švirkštai, koaguliantas. Jeigu neturėsi pirmosios pagalbos vaistinėlės, niekas tavęs neišgelbės. Mūšio lauke nesulaikysi kraujavimo patepęs jodo“, – teigė vyras.
