Pexels.com archyvo nuotr.

Jau daugiau nei dvi savaites esame raginami likti namuose, išeiti į lauką tik būtiniausiu atveju bei sumažinti socialinį kontaktą su aplinkiniais tam, kad apsaugotume save, artimuosius bei pažeidžiamas žmonių grupes. Gerai, kai namuose būti saugu. Daugeliui moterų (tiksliau, vienai iš keturių), patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, namai yra pavojinga, nerami vieta, o reikalavimas likti namuose COVID-19 pandemijos metu – bauginanti prognozė.

Įrodyta, jog krizinių situacijų, karų ir stichinių nelaimių metu užfiksuojama daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų. COVID-19 pandemija taip pat nėra išimtis. Nuo sausio mėnesį Kinijos Hubei provincijoje įvesto karantino pradžios, smurto artimoje aplinkoje atvejų joje beveik patrigubėjo. Duomenys iš kitų šalių – pavyzdžiui, Indijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės – taip pat nurodo, jog smurto atvejų skaičiai šiose šalyse ženkliai išaugo. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, karantino metu smurto šeimoje atvejų daugėja ir Lietuvoje.

Staiga pakitusios gyvenimo sąlygos, atsiradęs stresas bei nežinomybė išties gali privesti prie konfliktinių situacijų, kurios būtų neįsivaizduojamos kitomis aplinkybėmis. Šių buitinių konfliktų, atsirandančių dėl padidėjusios trinties ir irzlumo namuose, nederėtų painioti su sisteminiu smurtu (ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu, seksualiniu bei ekonominiu), kuris vyksta nuolat ir gali suintensyvėti karantino laikotarpiu. Šiuo metu visi ieškome būdų, kaip susitvarkyti su staiga pakitusiomis gyvenimo sąlygomis, kur išlieti susikaupusius jausmus. Kai smurtautojas jaučiasi bejėgis, jis šio jausmo bando nusikratyti išsiliedamas ant partnerės ar vaikų. Kadangi sisteminio smurto esmė – galia ir kontrolė, smurtautojas pasitelkia karantino sąlygas siekdamas dar labiau apriboti aukos gyvenimą, socialinius santykius. Smurtautojas gali skleisti melagingą informaciją apie COVID-19 virusą, norėdamas moterį įbauginti. Taip pat jis gali tyčia paslėpti vaistus, muilą, dezinfekcines priemones, kaukes, neleisti kreiptis medicininės pagalbos. Kadangi šiuo metu vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia namuose, jie ne tik tampa smurto liudininkais, bet ir rizikuoja patys jį patirti. Tai, jog vaikai nebegali bent trumpam pasprukti iš namų aplinkos į mokyklą ar būrelius, turi neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai, gebėjimui susikaupti, trukdo įsitraukti į mokslus nuotoliniu būdu.

Ir nereikėtų galvoti, jog smurtas artimoje aplinkoje – provincijos problema, kur kasdienybė tariamai aplaistyta tik alkoholiu, o žmonės gyvena nuolatiniame nepritekliuje. Iš tiesų smurtaujama ir miestuose, ir kaimuose, nepriklausomai nuo smurtautojo socialinės ir ekonominės padėties, išsilavinimo ar turimų žalingų įpročių. Pasak tyrimų, vienintelis bendras smurtautojų bruožas yra jų stereotipais grįstas ir nelygiavertis požiūris į moteris kaip silpnas, neišauklėtas bei prastesnes būtybes. Kitaip tariant, smurtas artimoje aplinkoje yra lyčių nelygybės padarinys. Ir COVID-19 pandemijos metu neapsieinama be žalingais lyčių stereotipais persmelktų rekomendacijų dėl elgesio namuose. Pavyzdžiui, Malaizijos valdžia savo Facebook ir Instagram paskyrose išplatino afišas, kuriose moterims patariama kaip elgtis, kad išlaikytų pozityvius santykius šeimoje. Labiausiai įstrigę patarimai: nepriekaištauti vyrui, vengti sarkazmo, namuose būti pasidažiusiai ir pasipuošusiai. Susilaukusi didžiulio visuomenės bei tarptautinės bendruomenės narių nepasitenkinimo, Malaizijos valdžia atsiprašė, o šiuos patarimus pašalino.

Dėl įsigaliojusių karantino bei socialinės izoliacijos sąlygų moterims tenka daugiau laiko praleisti namuose partnerio valioje. Kadangi bendravimas persikelia į namų erdvę, moterims tampa sunkiau rasti privačią minutę atviram pokalbiui su artimaisiais ar psichologo konsultacijai. Partneris gali turėti prieigą prie moters kompiuterio, klausytis jos pokalbių telefonu. Dėl šių priežasčių skambučių į pagalbos linijas gali netgi sumažėti. Kasdienės veiklos, leidusios ištrūkti iš namų ir taip palengvinusios gyvenimą smurte bei nuolatinėje baimėje, tampa nebeįmanomos karantino sąlygomis. Buvimas namuose su smurtaujančiu partneriu globalios epidemijos metu gali priversti jaustis įkalintai, beviltiškai, tad itin svarbu sudaryti moterims sąlygas gauti ne tik emocinę, bet ir institucinę pagalbą.

Kai kurios valstybės, siekiančios kovoti su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais dėl smurto artimoje aplinkoje, imasi tiesioginių veiksmų. Prancūzijos valdžia paskelbė, jog nuo smurto siekiančios pabėgti moterys bus nemokamai apgyvendintos viešbučiuose. Taip pat prekybos centruose bus įrengti mobilūs pagalbos punktai, į kuriuos moterys galės atvykti pasikonsultuoti. Dėl nuolatinės partnerio kontrolės ir sekimo, aukoms yra sunku rasti saugių būdų kreiptis į artimuosius ar policiją. Ispanijoje moterys atėjusios į vaistinę gali paprašyti „kaukės-19“ – taip kodiniu būdu informuodamos vaistininkus, jog reikia pagalbos. Šalyse, kuriose įvestas griežtas karantinas (pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje bei Italijoje) moterys skatinamos išeiti į lauką ir kreiptis pagalbos, jeigu namuose situacija eskaluojasi. Būtų naudinga panašias iniciatyvas matyti Lietuvoje – ir valstybiniu, ir individualiu lygiu.

Nors namų kaip privačios oazės mitas vis dar gajus, viruso metu pakitę socialiniai įpročiai tik dar labiau šį įtikėjimą sustiprins. Durys, už kurių vyksta tariamai privatūs, šeimyniniai reikalai, užveriamos dar stipriau. Tad šiuo sudėtingu metu itin svarbu rūpintis vieni kitais, ne tik nepamiršti palaikyti ryšio su tėvais bei seneliais, bet ir būti budresniems savo bendruomenėje, pastebėti subtilius pagalbos prašymus ir nuo jų nenusisukti.

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.

 

Taip pat skaitykite: