Kad ir kaip keista bebūtų, bet kai vienas po kito atsidaro ir bemat užsidaro įvairūs centro bariokai, kaip antai „Uno kavinukė“, „“Conrad‘s pub“, „Irish pub“ ar nelegaliai už 30 litų dirbti atvykėlius iš Šri Lankos vertęs vienas ryžiukas (pavadinimą, etiniais sumetimais, nesunkiai užkodavau), sunku patikėti, kad totali seniena, jau tapusi klasika, senoji „Spurginė“ su savo istorinėmis patronomis-aptarnautojomis vis dar maudosi it inkstas mūsų piniginių taukuose.
Sakytum, kas ten jau tokio? Kodėl žmonės stumdosi dėl kiekvienos laisvos vietos prie bendro senuosius tarybinius laikus menančio suolo? Greičiausiai vieno paprasto atsakymo čia iš kepurės neištrauksi ir nepabūsi tuo gudruoliu Šerloku, visą laiką slepiančiu savo mintyse tą gaivališkąjį kozirį.
Pradedant nuo maisto, kuris ten tikrai nėra nei sveikas, nei baisiai pigus, baigiant besilankančiu kolektyvu (pakankamai nervingu, pasižyminčiu milžinišku amžiaus kontrastu), „Spurginė“ vis dar šaiposi iš bandančių atspėti jos sėkmę.
O‘k, sakykime, ten visai neblogas tikras sultinukas, kartu su mėsos bandele, kainuojantis apie penkis litus. Tegu ir spurgos su mėsa bus visai nieko taukuotas užkandis. Vis dėlto aš jau meluoju: po sultinio ir minėtų bandelių-spurgyčių ypatingo pakylėjimo nepajausti. O gal tiesiog nemėgstu linksmintis? Gal per daug esu pripratęs prie naktinio dasibaigimo pranašo – „Hesburger“? Gal, tačiau vis tiek turite man įrodyti, kad aprašomoje spurginėje lankytis verta.
O‘k, esu girdėjęs, kad šiai vietai išsilaikyti leido vienos iš patronų itin artimi ryšiai savivaldybėje. Daugiau šia tema rašyti negaliu, nes patronos mane kartu su vienu ryžiuku dar į teismą už šmeižtą paduos. Kita vertus, kuo darbas savivaldybėje gali padėti neužsiraukti prastai vietai: vestis svečius iš Grenoblio paragauti „itin gardžių ir autentiškų“, motyne palaimintų spurgų? O gal apsprendžiant maitinimo įstaigų likimus surasi pakankamai gilius povandeninius žaidimus, bemat galinčius užčiaupti ar atčiaupti net tokius galiūnus kaip „Blue Orange“ ar „Metropolis“?
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Dar vienas, jau trečias, o‘k – gal aš per daug parinuosi norėdamas sukritikuoti šią puikią vietą, kurioje dangų dar nemirusios randa močiutės su anūkėliais, perkančios čia už pusšimtį litų spurgų visai plačiai ir neįdomiai šeimai. Gal eilinį kartą nesugebu įvertinti tarybmečio laiko autentikos ir subtilaus mesjė aliejaus reveranso. O galų gale čia juk ir pats užeinu kartais, tikėdamasis, kad bus geriau nei praeitąkart…
Nenorėdamas, vis dėlto pripažinsiu, kad ant tokių vietų kaip „Spurginė“ iš dalies ir laikosi vis dar nepalaužta Kauno hipsteriška dvasia, kuriai sugriūti neleidžia papigios alaus pilstyklėlės, kiaulės šnipų su ausimis pasiūla, o močiučišką suknią atstoja būtent tokios patronų vedamos spurginės, kur viena šeima įkyresnė už kitą, o vienas patronos šypsnis nenatūralesnis už kitos. Tokia jau ta paveldo kaina. O ką, nejau kregždute smagiau lėkti nei su vakarietišku plentinuku?
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Maistas: 2 „Spurginė“ turi savo atskirą meniu, tačiau paprastai čia žmogeliai atklysta per pietus pasriūbčioti sultinuko ir į savivaldybę parnešti vieną kitą spurgą su varške nemėgiamam šefui.
Aplinka: 3 Na aplinka čia verta dėmesio. Nesumeluosiu pasakęs, kad ne daug kur tokia išlikusi. Jeigu domitės istorija, o žmoną tyrinėti jau pabodę, „Spurginėje“ rasite, tai ko norite. Gal net susipažinsit su kokia močiute.
Aptarnavimas: 2 Asmeniškai man (nors nemėgstu sakyti „asmeniškai man“) aptarnavimas yra klaikokas, o patronos-padavėjos galėtų vaidinti muilo operose. Jos maudytųsi pilnose burbulų voniose ir laižydamas balto sausojo vyno taurę regztų suktus planus, kaip nakčia išprievartauti Migelį, ir taip pasidaryti taip trokštamą Chuanitą Raulį.
Verta apsilankyti: 3 Kaip kad ne visiems patinka juodas humoras, kai džiaukas: „G. Einikis: „Visiems geras nebūsi.““ nesuranda linksmųjų klausytojų ląstelių, taip ir su „Spurgine“ gali būti sudėtinga. Vis dėlto jei tavo draugas dėvi per trumpus rūbus arba tiesiog yra neišrankus paršelis, užeikit, įkalkit sultinuko ir gal, ir gal, žiūrėk, viskas bus o‘k.
Galutinis įvertinimas:
