Mintis aplankyti šį devintąjį pasaulio stebuklą kirbėjo jau seniai, sunkiau buvo tam prisiruošti. Vis dėlto vieną dieną kortos išpuolė būtent tokios, kad perpiet važiavimo kryptis buvo Pramonės prospektas-Aleksotas. Jau vaizdavausi save valgantį kugelį, netelpantį į vieną lėkštę, su gerais pora šmotų grietinės ir dar tyliai alsuojančia vištyte jo viduriuose. Atspėjote, kalbu apie legendinę „Kugelinę“.
Darbo kolega teisingai pastebėjo, kad šioje vietoje staparikas pats lenda į dienos pietų komplektą, esą, be jo čia apsieina tik retas kuris. Mintį patvirtinu, nors pats įšauti nedrįstu, vis dėlto „Kugelinės“ atmosfera būtent tokia: ūsuoti stiklo fabriko darbininkai galynėjasi vieni su kitais, užsisakę sėda prie medinių masyvių suolų ir pradeda, sakytum, be galo sakralią, šiek tiek sovietinę puotą.
Kad ir kaip ten, to, dėl ko vykau į „Kugelinę“, negaunu. Matai, kugeliai su plokštainiais bent jau tą dieną buvo patiekiami tik maždaug nuo dvyliktos, o ką daryti, jei tokiu metu išeiti iš darbo negali? Iš tiesų gerokai sutrikęs ir nukabinęs nosį, užsisakau karkos ir barščių; pakloju 8,9 lt. Šiaip jau čia galima užsisakyti gyvą galą skirtingų kugelių, „vištieną rytietiškai“ (taip taip, ir mane labai prajuokino), o taip pat kokia gi senobinė kavinė be šnicelio. Absoliuti dauguma patiekalų kaštuoja iki septynių litų. Gundo?
Karkos tenka luktelti bent dešimt minučių, tad turiu progos pasidairyti ir pamąstyti. „Kugelinė“ – neabejotinai viena unikalesnių Kauno valgyklų, kur laikas išnyksta, o erdvė susilieja su kitų paralelinių bariokų. Džiaugiuosi, kad Kaunas yra toks savitas, ir jame yra ką aplankyti be užuolaiduotųjų krišnaistų. Gal kitam atrodys, kad panašaus tipo įstaigų lankymas – tai vėjo vaikymasis, siekiant paskęsti sentimentų jūroje, tačiau gi, kas nesame svajoję apie tolimus kraštus ir stebuklingąsias staltieses, kurios parodo tai, ko dar niekad nebuvai matęs (valgęs).
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Nors kugelio tą kartą ir negavau, svarbu pastebėti, kad karkos kokybė bent kelis kartus pranoksta neseniai vartotą „Bravarijos“ variantą. Čia mėsa kokybiškesnė, mažiau riebalo, lengviau supjaustyti, jau nekalbu apie kainą. Visgi valgyklėlė nebūtų valgyklėlė, jei ant karkos nesipuikuotų tomato padažas už litą dvidešimt. Perspėjimas potencialiems klientams: iš anksto paprašykit, kad jo nedėtų. Sriuba tuo tarpu buvo itin šauni, tarytum, virta Olimpo dievams, jei tik jie valgė barščius. Viliuosi, kad puikų skonį pasiekti, buvo apsieita be didesnio acto kiekio.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Maistas: 4 Jei būčiau gavęs išsvajotojo kugelio, dar būtume pažiūrėję. Visgi karka ir sriuba pasitaikė išties gero skonio, kuo dauguma panašių valgyklų nepasižymi.
Aplinka: 3 Aplinka, matyt, nebuvo keista jau bent dešimtmetį, tad vietomis matosi išlindęs brokas ar susibjaurojusios detalės. Kadangi paprastai užsiimu panašių vietų mitologizavimu, dėl šios netvarkėlės muštis neketinu. Kad ir kaip ten, specialisto akis reikalinga net tarybinės estetikos centrams.
Aptarnavimas: 2 Progos užsisakyti laukiau ilgai ir įkyriai. Tas nesužavėjo, kaip ir baimė, kad mano karką nušvilps koks ūsuotas svarščikas, kadangi maisto pristatymas čia – pakankamai sąlyginis.
Verta apsilankyti: 4 Tikrai sunku būtų gerbti asmenį, bent dešimt metų gyvenantį Aleksote ar Garliavoje, ar netgi Kauno centre, ir niekada neapsilankiusį šioje įstabioje įstaigoje. Noras eksplorinti yra ne tik skatintinas ir sveikas, tačiau ir privalomas. Kaip kitaip kritiškai gebėsi pažvelgti į kitą ir save, jei visą laiką būsi nusisukęs, praleisi gyvenimą tamsioje oloje? Iki pasimatymo.
Galutinis įvertinimas:
