Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo begalė diskusijų apie tai, kad gimdyti namuose – blogai, kad gimdymas namuose – tai grįžimas į viduramžius ir reikia tokius dalykus uždrausti.
Šiuo metu Lietuvoje gimdyti namuose nedraudžiama, tačiau ministro įsakymu (ne įstatymu?) akušeriams ar šiaip medikams draudžiama tokio gimdymo metu padėti. Kad ir kas nutiktų. Suinteresuotiems žmonėms atsibodo tylėti ir jie reikalauja atšaukti tokį ministro įsakymą. Akušeriams, ginekologams yra keliamos baudžiamosios bylos už tai, kad jie padėjo žmonėms namuose pagimdyti kūdikį. Gimdytojai namuose yra žeminami, vadinami atsilikusiaisi, o apie gimdymą namuose kuriamos baisingos legendos.
Kaip gimdysime mes, neįsivaizduoju, tai spręs mano ledi. Kad tik jai būtų geriau. Jeigu pasirinks ligoninę – puiku, jeigu pasirinks namus – tokiu atveju jai asistuos puikiausi akušeriai su visa reikiama įranga. Kad ir kiek tai kainuos, kad ir kiek tai bus nelegalu.
Šia aktualija iš esmės nesidomėjau, bet jau ir man neatlaikė nervai akies krašteliu matant srautą socialiniuose tinkluose. Kas ten nutiko su kažkokia teisiama akušere, nežinau – jos pasakojimą permečiau viena akimi, iki tos vietos kur pradėjo kažką postringauti apie „pederastų žlugdomą tradicinę šeimą“. Atleiskite už perfrazavimą, bet mintis ta pati. Iš anksto perspėju heiterius, kuriems automatiškai kitokia nuomonė – priešo nuomonė: neskaičiau anei vieno įrašo ar straipsnio šia tema, nestoviu nei vienoje iš jūsų susikurtų internetinių barikadų pusių.
Kaip visada stoviu tik savo vertybių pusėje.
Nesuprantu priežasties, kodėl buvo ištrauktas žodis „viduramžiai“. Viduramžiai man asocijuojasi su tamsaisiais mokslo amžiais, su nešvara, nehigiena, krikščioniškuoju raganų deginimu,moterų teisių varžymu, su didžiule socialine atskirtimi ir, galų gale, tam tikra vergovės forma feodalinėje santvarkoje.
Apie gimdymą išmanau dar mažiau, nei apie istoriją, tačiau man užtenka proto suvokti, jog žmogaus laisvas pasirinkimas yra šiuolaikinės, o ne viduramžių visuomenės, požymis. Kas keisčiausia, kad laisvą žmonių pasirinkimą šiuo atveju nori riboti visiškai normalūs, ne radikalūs žmonės. Ir jų pasitaiko vis dažniau. Prisidengiama įvairiais argumentais: vaiko gyvybe, cezario pjūviais, skubia pagalba. Ir visiškai neklausoma jokio argumento, jog būtinoji pagalba yra užtikrinama, kai asistavimas gimdant namuose yra legalus. Jei įvykus komplikacijai neužtenka įrangos vietoje, gimdyvė siunčiama į ligoninę. Daugybėje išsivysčiusių šalių šis dalykas puikiai veikia, o atlikti tyrimai (pvz., D. Britanijoje arba Olandijoje) rodo, jog gimdymas namuose nėra nė per plauką pavojingesnis, nei gimdymas ligoninėje. Kai jis legalus, aišku. Tačiau žmonės, dėl neaiškių priežasčių norintys riboti kitų laisvę, to visiškai nesiklauso ir jiems tai neįdomu.
Vakar išgirdau geriausią demagogiją, kuri pralenkė netgi kokio Gražulio retoriką: jog gimdydamos namuose, moterys sukelia daugybę kartų didesnę riziką kūdikiui (faktais šis teiginys taip ir nebuvo pagrįstas). O kadangi tai daro sąmoningai, joms turi būti keliamos baudžiamosios bylos kaip potencialioms žmogžudėms… Ir ką po tokio „argumento“ gali bepridurti?
Šios pilamos srutos man skamba neįtikėtinai panašiai į tam tikrų radikalių grupuočių nuolat pilamas srutas tam tikrų visuomenės grupių kryptimi. Todėl negaliu patikėti, kai gimdymą namuose viduramžiais vadina žmonės, kurie patys pasisako už lygias mažumų teises, už partnerystės įstatymą, už teises protestuoti gatvėse, už vienišų tėvų apsaugą, už lygias moterų ir vyrų teises ir pan. Kažkaip nesusisieja.
Aš taip ir nesuprantu, koks kieno reikalas, kas ką ir kaip nori daryti? Ar kito žmogaus gimdymas jums daro įtaką gyvenime? Tikrai ne. Jeigu nelendate į kitų žmonių lovos reikalus, kodėl lendate į kitų žmonių kitus gyvenimo reikalus? Stebint viešąją erdvę, matyti kaip kyla nauja radikalumo banga ir ji vadinasi „Aš noriu, kad tu gimdytum taip, kaip man atrodo teisingai“. Prisidengiama išgalvotu rūpesčiu kūdikiais ir prisiimama retorika, kokią Bažnyčia naudoja kalbėdama apie abortus. Kitas etapas, tikriausiai, bus priežiūra, kaip aš namuose gydausi nuo gripo ar kokius pratimus darau savo nesuaugusio stuburo sutvirtinimui. Nes gi valstybė turi apginti viešąjį interesą!
Namuose norinčių gimdyti žmonių išvadinimas „ekologiniais debilais supuvusiais smegenimis“ labai primena dar sąlyginai neseniai vyravusią nuomonę, jog moterys neturi sielos ir apskritai yra žemesnės kastos padarai. Ar kad juodaodžiai negali naudotis baltojo žmogaus tualetu, nes serga tik jiems būdingomis ligomis ir gali užkrėsti. Mane neįtikėtinai stebina, jog šiuolaikinėje visuomenėje dar yra žmonių, kurie drąsiai mėto tokius lozungus į visas puses ir nesusimąsto, jog savo tokiu elgesiu primena kelių amžių senumo papuvusį redneck’ą iš Teksaso lygumų, paniekinamai kalbantį apie juodaodžius ir moteris.
WTF, žmonės, čia pezat? – sako jums namuose gimęs ir laimingas pampersų naudotojas.
Kaip vakar pamenu, kai vaikystėje gulėjau ligoninėje, tais laikais tėvams drausdavo likti su vaikais per naktį. Prisidengdavo įvairiais išsigalvojimais – pagrindinis draudimas buvo dėl nesterilaus žmogaus ligoninėje. Šiais laikais tokia ligoninės taisyklė atrodo kaip absurdas. Keista, kad kalbant apie gimdymą namuose, dar atsiranda žmonių, kurie vis dar gyvena posovietinėje Lietuvoje, 20-ties metų praeityje.
Čia diskusija ne apie tai, ar ligoninėje steriliau ir ar išvis to sterilumo reikia. Ir diskusija ne apie tai, ką daryti, kai virkštelė apsiveja kaklą ar kai plyšta makštis. Kūdikiai miršta ir namuose, ir ligoninėse. Čia diskusija apie tai, kad žmonės patys pasirenka, ką ir kaip jie nori daryti. Ir apie tai, kad atsiranda atsakingi daktarai, kurie nori jiems padėti. Čia diskusija ne apie tai, ar LIEPTI daktarams vykti į namus. Niekas jų neverčia. Čia diskusija apie tai, ar LEISTI daktarams vykti į namus, kai žmonės to nori. Ir man yra neįtikėtina, kad priešingoje stovykloje vis dar yra žmonių, netgi normalių šiuolaikinių žmonių, kurie, prisigalvoję nebūtų dalykų apie mediciną, pasisako už tokius ribojimus. Tiesiog draudimą medikui suteikti gimdyvei pagalbą, kuri jai priklauso lygiai taip pat, kaip ir gimdančiai ligoninėje.
Ponai, tai jūs esate viduramžiai. Jūsų mąstymas yra tikrų tikriausi viduramžiai. Tokie įstatymai yra viduramžiai. Ir normali visuomenė anksčiau ar vėliau išgyja nuo pūlinių, draudžiančių jos nariams gyventi laisvai.
Taigi lieka tik klausimas, ar norite būti sveikstanti dalis, ar nykstantys pūlinys.
Originalus įrašas tinklaraštyje Buržujaus rašinėliai
