Olafas Šolcas © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Naujoji Vokietijos vyriausybė susiduria su spaudimu griežtai elgtis Rusijos atžvilgiu po to, kai promaskvietiškos Vokietijos karinio jūrų laivyno vado pastabos supykdė Kijevą, o susierzinimas dėl Berlyno blaškymosi Ukrainos krizėje auga.

Po savaitę trukusios karštligiškos diplomatijos, kurios metu Berlyne lankėsi JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas, kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė savaitgalį stengėsi įtikinti Kijevą savo parama, baiminantis Rusijos invazijos.

Nesutarimus sukėlė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovo Kay-Achimo Schoenbacho pasvarstymai, kad „nesąmonė“ manyti, jog Rusija ruošiasi žygiuoti į Ukrainą, ir kad prezidentas Vladimiras Putinas nusipelno pagarbos.

K. Schoenbachas atsistatydino vėlai šeštadienį, tačiau žala buvo padaryta.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnikas sakė, kad ukrainiečiai buvo „giliai sukrėsti“.

Incidentas „masiškai verčia abejoti Vokietijos tarptautiniu patikimumu ir ne tik iš Ukrainos perspektyvos“, – sakė jis sekmadienį laikraščiui „Die Welt“.

Neįvardinti ES pareigūnai Europos ir pasaulio situaciją analizuojančiam leidiniui „Politico“ teigė, kad naujojo Vokietijos kanclerio Olafo Šolzo administracija yra susirūpinusi, kad ES pernelyg agresyviai gina Lietuvą nuo Pekino spaudimo ir bando suskaldyti bendrą europiečių poziciją.

Kijeve užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba išsikvietė Vokietijos ambasadorių ir apkaltino Vokietiją „skatinant“ V. Putiną pulti Ukrainą.

Ukrainos krizė yra pirmas didelis išbandymas O. Šolzui, praėjusį mėnesį perėmusiam Vokietijos vadovo postą iš veteranės Angelos Merkel.

Jo vadovaujama koalicinė vyriausybė, kurią sudaro centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD), žalieji ir verslui palanki FDP, pažadėjo „dialogą ir griežtumą“ su Rusija.

Tačiau jai sunkiai sekėsi įveikti vidinius nesutarimus ir parengti vieningą atsaką, kaip elgtis su drąsėjančia Maskva.

Finansų dienraštis „Handelsblatt“, pažymėdamas, kad Vokietijos politikų polinkis „suprasti Rusiją“ tebėra gyvas ir sveikas, klausė: „Kur yra riba tarp noro užmegzti dialogą ir strateginio naivumo?“

Ukrainos ginklavimas

Pagrindinis nesutarimų tarp Vokietijos ir Vakarų sąjungininkių obuolys yra Berlyno atsisakymas siųsti ginklus Ukrainai.

Dėl šio sprendimo Vokietija prieštarauja Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ir Baltijos šalims, kurios jau sutiko siųsti ginklų, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas.

Vokietija tradiciškai nenori įsitraukti į karinius konfliktus, nes yra traumuota dviejų pasaulinių karų sukėlėjos praeities, o Scholzo vyriausybė tvirtina, kad ginklavimasis Ukrainoje tik padidintų įtampą.

Tačiau Ukrainos atstovas A. Kuleba sakė, kad Vokietijos atsargi pozicija neatitinka „dabartinės saugumo situacijos“, ir paragino Berlyną „nustoti griauti Kijevo sąjungininkų vienybę“.

Net ir Vokietijoje kai kurie ragino persigalvoti.

Opozicinės centro dešiniosios CDU partijos įstatymų leidėjas Henningas Otte (Henning Otte) praėjusią savaitę dienraščiui „Bild“ sakė, kad jei Ukraina prašo ginklų galimam puolimui atremti, „mes neturime atmesti šio prašymo“.

„Nord Stream 2“ svertas

Kitas skaudus Ukrainos krizės klausimas yra ginčytinas dujotiekis „Nord Stream 2“, kuris suskaldė naująjį Berlyno ministrų kabinetą.

Baigtas tiesti dujotiekis, kuris šiuo metu laukia Vokietijos reguliavimo institucijų patvirtinimo, turėtų padvigubinti Rusijos dujų tiekimą Vokietijai.

Ankstesnė A. Merkel vadovaujama vyriausybė visada tvirtino, kad dujotiekis yra grynai komercinis projektas – tai erzina sąjungininkus, kurie baiminasi, kad dujotiekis suteiks Rusijai pernelyg didelę įtaką Europos energetikai.

Nors Olafas Šolcas  pakartojo A. Merkel poziciją dėl dujotiekio kaip „privataus sektoriaus projekto“, jo užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, priklausanti Žaliųjų partijai, yra žinoma „Nord Stream 2“ priešininkė.

Tačiau ženklas, kad Šolco pozicija gali griežtėti, yra tai, kad praėjusią savaitę jis pakartojo, jog laikosi Vokietijos ir JAV susitarimo neleisti Maskvai naudoti dujotiekio kaip ginklo ir kad, kalbant apie sankcijas, „viskas“ yra svarstoma.

„Tikimės, kad naujasis Šolco pareiškimas turėtų suteikti daugiau nuoseklumo Vokietijos diskusijoms ir nuraminti partnerius užsienyje, kurie pradėjo laikyti Vokietiją silpnąja Vakarų grandimi“, – sakė Jana Puglierin iš Europos užsienio santykių tarybos analitinio centro.

„Teisingas kursas“

Vokietijos SPD turi „nostalgišką refleksą“, kai kalbama apie Rusiją, teigė savaitraštis „Die Zeit“, primindamas buvusį SPD kanclerį Willy Brandtą ir jo „Ostpolitik“ suartėjimo su Rytais politiką septintajame dešimtmetyje.

Šio mėnesio pradžioje „Die Zeit“ laikraštyje išspausdintame atvirame laiške 73 Rytų Europos ir saugumo ekspertai paragino Berlyną nutraukti „ypatingą požiūrį“ į Rusiją ir pakeisti kursą.

Jie rašė, kad Vokietija jau tris dešimtmečius „kritiškai, bet iš esmės neaktyviai stebi Kremliaus veiksmus“. Dabar „Vokietija privalo veikti“.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: