Animacinių filmų gerbėjus nudžiugino 2018 metų pavasarį pasirodžiusi kino juosta „Šunų sala“ (angl. Isle of dogs). Amerikiečio Weso Anderseno režisuota istorija sulaukė didžiulio susidomėjimo bei aukšto įvertinimo. „Šunų sala“ tapo pirmuoju animaciniu filmu atidariusiu tarptautinį Berlyno kino festivalį, skaičiuojanti jau 68 metus. Susipažinkite, su dar viena išsiskiriančia Weso Anderseno kino ekranizacija užkariavusia žiūrovų širdis šarmu, įspūdingais Japonijos vaizdais, kiek neįprasta šalies kultūra bei retai matoma lėlinės animacijos technika.
Gerai pažįstama kūrybinė grupė:
Kino fanatikams režisierius Wesas Andersonas jau puikiai pažįstamas. Kūrėjas kino pasauliui gerai žinomas iš tokių filmų kaip: „Viešbutis Didysis Budapeštas“, “Mėnesienos karalystė“, „Tanebaumų šeima“ ar „Šaunusis Ponas Lapinas“. Dar viena kino genijaus W. Andersonas sukurtas animacinis filmas- „Šunų sala“ turėtų patikti ne tik keturkojus turintiems ar juos mylintiems žmonėms, bet ir tiems kuriems patinka kitokia ekranizacija bei išsiskiriantys grafikos elementai.
Tarp aktorių įgarsinusių šį filmą, visas puikiai pažįstamas kino žvaigždžių būrys: Bryanas Cranstonas, Scarleft Johansson, Bilas Murray‘us, Tilda Swinton, Harvey Keitelis, Yoko Ono ir dar daugelis kitų.
Trumpai apie siužetą
Tai fantastinė komedija. „Šunų sala“ – animacinis režisieriaus Weso Andersano sukurtas darbas pasakojantis apie mažą 12 metų berniuką, Atarį Kobajašį, korumpuoto mero globotinio istoriją. „Šunų salos“ veiksmas vyksta neegzistuojančiame Japonijos mieste. Kai valdžios sprendimu nusprendžiama visus Magaskio miesto šunis ištremti į tolimą salą vadinama „Šiukšlių sala“, berniukas pasiryžta leistis į epinį nuotykį. Keliauti į niekam nereikalingą salą, ten kur keliauja tik miesto atliekos. Mažas berniukas Ataris Kobajašis yra pasiryžęs apginti likimo valiai paliktus keturkojus, pasipriešinti valdžios įstatymas bei surasti savo mylimą ir ištikimą keturkojį draugą, sargybinį Spotą. Berniukas lydimas ištikimų kitų keturkojų draugų leidžiasi į kupiną nuotykių kelionę gelbėti, pasak valdžios, dėl pražūtingos epidemijos į salą išgabentų šunų. Tai kino juosta ne tik apie nuotykius, santykius ar mielus šuniukus, bet apie tiesos ir teisingumo paieškas.
Lėlinė technika
Režisieriaus Weso Andersono kūrybą sunku supainioti su kitų autorių darbais. Tai kūrėjas, kurio kuriamos istorijos pasižymi kitonišku stiliumi. Genijus kuris turi tik jam būdingą identitetą bei darbų specifiką. Jei mėgstate lėtesnį veiksmą, kitokią estetiką, kompiuterinę grafiką filmu tikrai liksite sužavėti. Pagrindinė naudojama technika – lėlinė animacija. Toks kūrybos elementas kino industrijoje naudojamas ir sutinkamas vis rečiau. Naudojant tokią lėlinę ir kompiuterinį animaciją visas filmo kūrimo procesas tampa dar sudėtingesnis ir ilgesnis.
„Šunų salos“ siužeto pagrindą taip pat sudaro šios technikos animacijos elementai. Tai rankų darbo kuriami elementai, kurie reikalauja daug laiko, pastangų, resursų bei kruopštumo. Surasti tokių pasaulinio lygio lėlinės animacijos kūrybos specialistų vis sunkiau, nes ši kūrybą ilgą laiką buvo pamiršta tik dabar pamažu vėl atgimsta. „Šunų salos“ kūrybinė grupė turėjo pasistengti, kad sukurtų herojiškus bei išraiškingus personažų įvaizdžius. Vienai sekundei animacinio filmo „Šunų sala“ sukūrimui teko padaryti dvylika judesių arba atskirų kadrų, kuriant veikėjų išraiškas bei judesius.
Ši kino juosta akį traukia ne tik savitu stiliumi, tačiau ir spalvingomis pastelinėmis spalvomis, interjeru, bet dar spalvingesniais herojais. Filme dominuoja griežta simetrija, linijinės konstrukcijos. Greito veiksmo, siužeto vingių tikėtis čia nereikia, bet jei matėte ankstesnius W. Adersono filmus ir likote sužavėti, verta pamatyti ir dar vieną sukurtą jo šedevrą.
Pasipriešinimas ir teisingumo idėja
Kaip ir minėta anksčiau iš filmo nereikia tikėtis tik gražios išlaisvinimo istorijos. Šis filmas reikalauja kur kas gilesnio suvokimo. „Šunų sala“- parodo kolektyvinę dvasią ir ryžtą priešintis neteisybei, kovoti už laisvę bei lygybę. Tai filmas, kuris ugdo pasipriešinimo dvasią. Kino entuziastai gali pastebėti ir įžvelgti korumpuotą ir autokratinę Japonijos politinę sistemą.
Žmonių balsais kalbantys filmo personažai sukyla prieš savo rankose visą galią kontroliuojančius asmenius. Kino istorija parodo, kad svarbu ne tik tikslo pasiekimas, bet ir pati kova.
Režisierius palieka vietos ir žiūrovo fantazijai. Pavyzdžiui berniuko Atario dauguma dialogų neverčiama iš japonų kalbos, todėl tiek keturkojai personažai bei žiūrintysis, nemokantis japoniškai turi iš paskutiniųjų stengtis suprasti ką vaikinas bando pasakyti. Tenka tapatintis prie keturkojų šunų, o ne berniuko. Per šunų pasauly atskleidžiama žmonijos būtinybę priešintis nelygybei bei neteisybei.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI a. animacinių filmų
