Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė savo tautai, kad Ukraina patyrė „rimtų nuostolių“ per pirmąjį, kruviną Rusijos puolimo etapą vasario 24 d., žuvo mažiausiai 40 žmonių.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad nutraukia diplomatinius santykius su Maskva, ir paragino Rusijos piliečius, „kurie dar neprarado garbės“, protestuoti prieš savo vyriausybės veiksmus.
V. Zelenskis pasisakė televizijos eteryje vasario 24 d. netrukus po to, kai Rusijos raketos buvo nukreiptos į oro bazes ir karinę infrastruktūrą mažiausiai 25 miestuose po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti „specialią“ operaciją siekiant „demilitarizuoti“ savo kaimynę ir varžovę.
Ataka prasidėjo ankstyvą vasario 24 d. rytą, kai sostinėje Kijeve ir Boryspilio oro uoste pasigirdo sprogimai ir sirenos, o liudininkai pranešė apie raketų sprogimus daugelyje kitų miestų, įskaitant Charkovą, Kramatorską, Dnieprą, Mariupolį, Odesą ir Zaporožę.
Išpuolis sukėlė pasipiktinimą Vakaruose ir kitose šalyse, nes didėja baimė, kad Europos viduryje kils didelis karas.
NATO ambasadoriai pranešė, kad po to, kai V. Putinas įsakė pulti Ukrainą, aljansas susitarė sustiprinti savo sausumos, jūrų ir oro pajėgas savo rytiniame pakraštyje prie Ukrainos ir Rusijos.
Po vasario 24 d. įvykusių skubių derybų NATO ambasadoriai savo pareiškime pranešė, kad „padidinome savo pajėgų pasirengimą atsakyti į visus nenumatytus atvejus“.
V. Zelenskis – kuris telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Džo Baidenu ir Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Džonsonu – paskelbė karinę padėtį, tačiau paragino piliečius išlikti ramius Rusijos puolimo metu.
Jis sakė, kad Maskva pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, o raketų atakos buvo nukreiptos į „mūsų karinę infrastruktūrą“ ir pasieniečius keliuose miestuose.
V. Zelenskis paragino ukrainiečius stoti ginti savo šalies ir pažadėjo aprūpinti juos ginklais, jei jie tai padarytų.
Putinas „nori sunaikinti mano šalį, mūsų šalį“, – sakė jis emocingoje kalboje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Smogiama taikiems Ukrainos miestams“.
„Tai agresyvus karas. Ukraina ginsis ir laimės. Pasaulis gali ir turi sustabdyti Putiną. Laikas veikti yra dabar.“
Vasario 24 d. Ukraina uždarė savo oro erdvę civiliniams skrydžiams, o Europos aviacijos priežiūros institucija įspėjo apie pavojų skrydžiams pasienio regionuose.
Moldova, esanti į pietvakarius nuo Ukrainos, taip pat uždarė savo oro erdvę, o šiauriau esanti Baltarusija nurodė, kad civiliniai skrydžiai nebegali skristi virš dalies jos teritorijos po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas leido vykdyti karinę operaciją.
Vidurdienį V. Zelenskio patarėjas sakė, kad Ukrainą užgriuvo antroji raketų smūgių banga. Daugiau informacijos iš karto nebuvo pateikta.
Rusijos gynybos ministerija sakė, kad smogė Ukrainos karinei infrastruktūrai oro bazėse ir „nuslopino“ jos priešlėktuvinę gynybą, tačiau į apgyvendintas vietoves smūgių nesudavė.
Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Charkovo srityje ir regionuose, esančiuose netoli separatistų kontroliuojamų teritorijų Rytų Ukrainoje, vyksta „smarkūs koviniai veiksmai“.
„Priešas patyrė karių ir technikos nuostolių. Mūsų kariai atgavo visišką Mariupolio ir Ščastijos miestų kontrolę…. Buvo sunaikinti mažiausiai šeši lėktuvai, du sraigtasparniai ir dešimtys priešo šarvuočių“, – sakoma pranešime, nors teiginių iš karto patvirtinti nepavyko.
Vakarai iš karto plačiai pasmerkė šiuos veiksmus ir pažadėjo Maskvai taikyti naujas, griežtesnes sankcijas.
J. Bidenas šiuos veiksmus pavadino „neišprovokuotu ir nepagrįstu“ išpuoliu prieš Ukrainą ir pareiškė, kad visas pasaulis „pareikalaus iš Rusijos atsakomybės“.
Pranešama apie sprogimus visoje Ukrainos teritorijoje
„Viso pasaulio maldos šį vakarą yra su Ukrainos žmonėmis, kurie kenčia nuo neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos karinių pajėgų puolimo“, – sakoma DŽo Baideno pranešime.
„Prezidentas Putinas pasirinko iš anksto apgalvotą karą, kuris atneš katastrofiškų nuostolių ir sukels daugybę kančių žmonėms. Tik Rusija yra atsakinga už mirtį ir destrukciją, kurią atneš šis puolimas, todėl Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bei partneriai atsakys vieningai ir ryžtingai. Pasaulis pareikalaus Rusijos atsakomybės“, – pridūrė jis.
Ukrainos valdžios institucijos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vasario 24 d. Rusijos tankai ir karinės transporto priemonės kerta kontrolės postą iš okupuoto Krymo pusiasalio:
Baltieji rūmai vėliau pranešė, kad Džo Baidenas kalbėjosi su V. Zelenskiu, pasiūlė savo paramą ir informavo Ukrainos vadovą apie Vašingtono ir jo sąjungininkų planuojamus tolesnius veiksmus prieš Rusiją.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas B. Johnsonas smerkė „siaubingus įvykius Ukrainoje“ ir sakė, kad V. Putinas, „pradėdamas šią neišprovokuotą ataką, pasirinko kraujo praliejimo ir naikinimo kelią“.
„Jungtinė Karalystė ir mūsų sąjungininkai atsakys ryžtingai“, – parašė jis „Twtiter“ ir pridūrė, kad jis, kaip ir J. Bidenas, kalbėjosi telefonu su V. Zelenskiu.
ES pakartojo šias pastabas, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad „Rusija savo neišprovokuotais ir nepagrįstais kariniais veiksmais šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu pasmerkė tai, ką jis pavadino „neapgalvotu“ Rusijos puolimu prieš Ukrainą.
Jis sakė, kad NATO sąjungininkės susitiks spręsti „atnaujintos Rusijos agresijos“ klausimo. Ukraina nėra NATO narė, bet yra prisijungusi prie Vakarų.
„Griežtai smerkiu beatodairišką Rusijos puolimą prieš Ukrainą, dėl kurio kyla pavojus daugybei taikių gyventojų gyvybėms. Tai šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
Europos Sąjungos šalių vadovai, reaguodami į „barbarišką išpuolį“ prieš Ukrainą, vasario 24 d. skubos tvarka surengtame susitikime aptars naujas, griežtesnes sankcijas Rusijai, sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Mes reikalausime, kad prezidentas [Vladimiras] Putinas už tai atsakytų“, – sakė U. von der Leyen.
„Šiuo paketu taikysime strateginius Rusijos ekonomikos sektorius, blokuodami jų prieigą prie svarbiausių technologijų ir rinkų“, – sakė ji pareiškime žiniasklaidai. „Mes susilpninsime Rusijos ekonominę bazę ir jos gebėjimą modernizuotis“.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas sakė, kad šis ES blokas Rusijai pritaikys griežčiausią kada nors taikytą sankcijų paketą.
„Europos Sąjunga reaguos kuo griežčiausiais būdais…(ES vadovai) priims ryžtingesnį sankcijų paketą, griežčiausią, kokį kada nors esame įgyvendinę“, – sakė jis žurnalistams Briuselyje.
Vasario 24 d. anksti ryte per nacionalinę televiziją transliuojamoje kalboje V. Putinas siekė pateisinti puolamąją operaciją, teigdamas, kad turi užkirsti kelią Ukrainai įsigyti branduolinių ginklų. Ukraina nėra nurodžiusi, kad siekia įsigyti branduolinių ginklų.
„Aplinkybės reikalauja imtis ryžtingų ir neatidėliotinų veiksmų“, – sakė V. Putinas tautai, sakydamas, kad Rusijos remiami separatistai Ukrainos Donbaso regione paprašė pagalbos.
V. Putinas taip pat teigė, kad šiais veiksmais siekiama apsaugoti civilius gyventojus ir kad tai yra atsakas į grėsmes, kylančias iš Ukrainos – teiginius, kuriuos Kijevas ir Vakarai ilgą laiką atmetė.
Diktatorius paragino Ukrainos kariuomenę nuleisti ginklus. Jis teigė, kad Rusija neketina okupuoti Ukrainos teritorijos.
Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė daugiau kaip 150 000 kovai pasirengusių ginkluotųjų pajėgų su sunkiąja technika, o NATO tai pavadino didžiausiu karinių pajėgų telkimu Europos žemyne nuo Šaltojo karo pabaigos.
V. Putinas kelias savaites neigė bet kokius planus įsiveržti į Ukrainą.
Rusijos diktatorius siekia užkirsti kelią Ukrainos stojimui į NATO (tai jis pavadino egzistencine grėsme) ir sustabdyti Vakarų aljanso plėtrą į rytus.
Ukraina siekia įstoti į NATO nuo tada, kai 2014 m. Rusija užgrobė jos Krymo pusiasalį ir sukėlė sukilimą rytinėse provincijose.
V. Zelenskis paskutinį kartą pabandė išvengti karo, bandydamas paskambinti V. Putinui vasario 23 d. vėlai vakare. Putinas į skambutį neatsiliepė, sakė Zelenskis.
