Seimui priėmus dalį Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas ir draudikų asociacijos pirmininkas Andrius Romanovskis kritikuoja chaotišką politikų komunikaciją diskutuojant apie šių pakeitimų poreikį. Anot verslo atstovo, valdančiųjų įvardijami tikslai, kodėl reikia keisti šalies mokestinę sistemą, toliau prieštarauja vienas kitam.
„Šita mokesčių reforma kaip buvo jovalas, tokia ji ir liko. Ji yra pilna vienas kitam prieštaraujančių tikslų, o tikrasis reformos tikslas visada buvo vienintelis – didinti mokesčius“, – Eltai teigė A. Romanovskis.
Anot jo, Seime svarstant ir priimant mokesčių pakeitimus, nebuvo atsižvelgta į verslo bendruomenės bei didelės visuomenės dalies interesus.
„Siauri kai kurių grupių interesai buvo įvertinti, bet bendrąja prasme, didžiosios daugumos gyventojų skirtingos nuomonės buvo atidėtos į šalį. Viską nulėmė pinigai“, – kalbėjo verslo atstovas.
Seimas paskutiniu balsavimu antradienį pritarė nuo 2026-ųjų 1 proc. punktu didinti pelno mokestį, atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, įvesti naujus draudimo ir cukraus mokesčius.
Tiesa, įvedant draudimo mokestį numatytos ir išimtys – nustatytas 10 proc. apmokestinimas nepalies gyvybės ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, taip pat lengvata bus taikoma žemdirbiams.
Visgi, A. Romanovskio teigimu, šie Vyriausybės mokesčių pakeitimai ir numatytos lengvatos iš esmės nesprendžia socialinio teisingumo ar lėšų trūkumo biudžete problemų.
„Tai paprasčiausiai yra buhalterinė, matematinė reforma (…) – nepagrįsti, iš lempos priimti sprendimai“, – sakė LVK prezidentas.
„Situaciją puikiai iliustruoja vienas faktas: draudimo mokestį mokės visi, išskyrus gyventojus, kurie naudojasi civilinės atsakomybės automobiliais savo tikslais, ir tuos, kurie naudoja žemės ūkio techniką savo veikloje bei draudžia pasėlius ir gyvulius“, – kritikavo A. Romanovskis.
Antradienį Seimo patvirtinti Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektai numato, kad už 2026-uosius biudžetas galėtų pasipildyti daugiau nei 235 mln. eurų papildomų pajamų.
Seime taip pat dar laukia paskutinis balsavimas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, progresyvesnio gyventojų pajamų apmokestinimo.
