Lietuva tapo FinTech centru – mūsų šalis pasauliniame kontekste užima išties reikšmingą vietą. Globaliame Fintech indekse (angl. The Global FINTECH Index) esame 4 pasaulyje ir 2 Europoje. Tai skamba išties įspūdingai, mat esame viršūnėlėje su tokiomis šalimis kaip JAV, JK ar Singapūras, tačiau ar netolimoje ateityje bus kam užimti laisvas darbo vietas šiame sektoriuje?

Šalyje auga fintech įmonių skaičius šalyje, didėja investicijos ir šių įmonių pajamos, didėja ir darbuotojų skaičius šiame sektoriuje. Pagal VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2019–2020 metų ataskaitą „The FinTech landscape in Lithuania“, vien per 2019 metus į Lietuvos FinTech ekosistemą įsiliejo daugiau nei 40 naujų dalyvių, o darbuotojų, dirbančių šiame sektoriuje, skaičius padidėjo 30 proc. Prognozuojama, kad panašiai sektorius plėsis ir 2020-aisiais.

„Taip, pozicija aiški. Aiškūs ir tempai, kokiais šis sektorius plečiasi. Bet ataskaitoje pabrėžiamas ir dar vienas, mano manymu, esminis aspektas kalbant apie FinTech vystymą Lietuvoje – tai specialistų paklausa“, – apie darbuotojus FinTech srityje pokalbį pradeda KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė docentė Bronė Narkevičienė.

Sustoti nežada

Panašu, kad tiek šalyje, tiek visame pasaulyje, fintech sektorius akseleruoja labai sparčiai. Prie greitos plėtros prisidėjo ir pasaulinė pandemija, kurios metu dar daugiau finansinių operacijų persikėlė į virtualią erdvę – nuo mažmeninės prekybos iki bankininkystės ar finansinių konsultacijų paslaugų.

Ateinančiais metais fintech ir toliau keis ekonomiką, juolab, kad ir Vyriausybė, paskelbusi FinTech sritį prioritetine šalyje, skatina ją augti ir stengiasi kurti palankias sąlygas šiam augimui.

Pasak Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovės Šarūnės Smalakytės, šiais metais FinTech rinka Lietuvoje augs dar 15 procentų.

Tendencijos Lietuvoje – tvarūs finansai ir atviroji bankininkystė

Dabar tarptautinėje fintech ekosistemoje vyrauja keletas tendencijų: didieji duomenys ir duomenų mokslas, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, blokų grandinės. Net ir tradicinės finansų bendrovės persitvarko, skaitmenizuojasi, į savo veiklą integruoja įvairius fintech sprendimus. O kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje?

Pasak „Swedbank“ startuolių partnerystės vadovės Jekaterinos Bitus, tendencijos panašios ir Lietuvoje – be šių technologijų šiuolaikinis fintech mechanizmas išties nesisuktų, tačiau specialistė išskiria ne tik šias tendencijas.

„Viena iš svarbesnių tendencijų didiesiems bankams šiandien yra tvarumas bei tvarių verslų
finansavimas, nes būtent tai patraukia ir investuotojų dėmesį. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas šią kryptį taip pat akcentuoja ir, galbūt, greitu metu sulauksime net „Green Finance” (liet. Tvarių Finansų) instituto. Dar viena labai svarbi technologija yra atviroji bankininkystė (angl. Open Banking) – finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja (angl. application programming interface, API)“, – vardija J. Bitus.

Pasak pašnekovės, priešingai nei įprastas centralizuotas finansinių duomenų valdymas, atviroji bankininkystė yra pagrįsta skirtingų finansų įstaigų technologiniu tinklu, leidžiančiu joms efektyviau keistis informacija.

Šiandien daug kalbama ir apie Pinigų plovimo prevencijos centro tikslingą veikimą, finansinį bei kibernetinį saugumą. Dar vienas labai aktualus ir išsiskiriantis reiškinys šiais metais – strateginės FinTech kompanijų partnerystės ne tik su bankais, bet ir tarpusavyje.

„Manau, labai greitai išvysime įdomių rezultatų“, – apibendrino J. Bitus.

Ar bus kam dirbti?

Vien per 2019 metus dirbančiųjų fintech sektoriuje skaičius padidėjo nuo 2,6 tūkst. iki 3,4 tūkst. Anksčiau minėtoje „Investuok Lietuvoje“ ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 97 proc. tyrime apklaustų įmonių planuoja plėsti savo komandą, o 44 proc. ketina samdyti bent 5 naujus darbuotojus. Dar turint minty ateinančių metų planuojamą sektoriaus augimą, kuris, panašu, bus ne mažesnis nei 2020-aisiais, kyla natūralus klausimas: ar bus kam dirbti?

J. Bitus teigia, kad kvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje trūksta plačiąja prasme ir fintech rinka yra ne išimtis. Pašnekovė pamini ir tai, kad nemažai užsienio įmonių suvilioja Lietuvos ekspertus ir jie savo žinias bei potencialą atskleidžia kitose šalyse, todėl jaunų specialistų rengimas ir įdarbinimas Lietuvos rinkoje yra ypatingai svarbus.

Pasak Š. Smakalytės, ne kartą mūsų startuoliai ir didžiosios kompanijos akcentavo kompetentingų darbuotojų poreikį.

„Aukštos kvalifikacijos specialistams šiandien yra sudaromos tikrai puikios darbo sąlygos, o įmonės konkuruoja dėl tokių darbuotojų. Pagal praėjusių metų „FinTech Landscape in Lithuania” ataskaitą matyti, kad populiariausios sritys, kuriose trūksta specialistų yra šios: verslo plėtra, programavimas, finansai, teisė, kibernetinis saugumas. Kitų metų pradžioje planuojama atidaryti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, kurio siekis – įgyvendinti Lietuvoje geriausią tarptautinę pinigų plovimo prevencijos praktiką. Tai rodo ne tik finansinių technologijų srities plėtrą, bet ir dar didesnį jos aktualumą visuomenei“, – sako ji.

Reikės kompetencijų pluošto

Viešojoje erdvėje jau ne kartą kalbėta, kad fintech sektoriui trūksta specialistų, išmanančių ne tik naujausias technologijas, įgalinančias kurti pažangius sprendimus, bet ir finansų sritį.

Pasak KTU MGMF dekanės B. Narkevičienės, greta anksčiau minėtų didžiųjų duomenų ir duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi, blokų grandinių, t. y. matematikos ir informatikos, turėtų rikiuotis verslo sistemų principų, finansų plačiąja prasme ar finansų etikos ir teisės supratimas.

„Rockit“ ir „Swedbank“ atstovės sąrašą papildo ir dar keliais svarbiais aspektais: Lietuvos fintech bendruomenė sparčiai auga, yra atvira naujovėms bei rinkos kaitai – tai matoma ir tarp Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios keičia ne tik finansinių technologijų vartojimo principus, bet ir darbo kultūrą bei įpročius. Todėl į Lietuvą mielai keliasi ir užsienio kompanijos, kurioms čia yra puiki erdvė veikti ir plėstis.

Kaip teigia Š. Smakalytė, labai svarbu akcentuoti ne tik kvalifikacinius įgūdžius, bet ir žmogiškąsias savybes. Norint dirbti šioje srityje reikia turėti labai atvirą, bet kartu analitinį požiūrį į rinkos kaitą, gebėjimą prisitaikyti prie įvairių pokyčių, o svarbiausia – didelį norą augti, tobulėti ir mokytis iš geriausiųjų.

„Su FinTech startuoliais dirbu jau daugiau nei penkerius metus, yra ne kartą tekę matyti, kaip per kelis mėnesius dviejų žmonių startuolis išauga į keliasdešimt darbuotojų turinčią kompaniją, o po metų jie skaičiuoja jau per šimtą darbuotojų. Toks spartus augimas reikalauja prieš tai minėtų savybių ir gebėjimo prisitaikyti prie rinkos bei įmonių poreikių“, – pastebi „Rockit“ vadovė.

Žvilgsnis krypsta į technologijos universitetus

Akivaizdu, kad norint užpildyti fintech darbo rinkoje atsiveriančią duobę, reikia kažką daryti.
Perkvalifikuoti darbartinius specialistus? Taip, būtinai. Bet, pasak KTU MGMF dekanės B.
Narkevičienės, taip pat gyvybiškai svarbu ruošti naujos kartos profesionalus, kurie, baigę studijas,
tvirtai jaustųsi šiame sektoriuje ir reikšmingai prisidėtų prie vertės kūrimo.

„Minėtoje „Investuok Lietuvoje“ ataskaitoje teigiama, kad ateinančiais metais tikimasi tarptautinių profesionalų, ieškančių darbo fintech srityje, antplūdžio. Viskas puiku, darbo jėgos ir protų migracija yra natūralus šių dienų globalios ekonomikos atributas. Bet tvirtai manau, kad kompetentingus specialistus, galinčius užpildyti šio sektoriaus darbuotojų trūkumą, esame pajėgūs ir turime ruošti savo šalyje“, – įsitikinusi ji.

Š. Smalakytė pabrėžia, kad šios srities atstovai labai vertina aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir visada laukia naujų kolegų įsiliejimo į ypač gyvybingą FinTech ekosistemą. „Labai džiugu, kad atsiranda įvairių programų, kurios ne tik ruošia naujus profesionalus, bet ir padeda kitų sričių specialistams persikvalifikuoti. Dar vienas labai svarbus aspektas – konkurencija tarp didelių įmonių dėl geriausiųjų darbuotojų. Todėl šiandien yra labai aktualu ne tik kalbėti apie rinkos pastiprinimą tinkamus įgūdžius ir žinias turinčiais darbuotojais, bet ir apie kitų specialybių žmonių prisitaikymą prie šios ekosistemos pokyčių”, – paaiškina „Rockit“ vadovė.

K. Bitus teigimu, labai svarbu, kad universitetai reaguoja į rinkos pokyčius bei naujoves ir jaunajai kartai stengiasi kurti programas, kurios yra nukreiptos į ateities ekonomiką – fintech sritis tik plėsis ir augs, o įgūdžiai, kurių studentai išmoks tokių studijų metu, bus naudingi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio bendrovėse.

„Mūsų fakultetas, reaguodamas į rinkos pokyčius ir vis augančią šio sektoriaus specialistų paklausą, jau šiais metais startavo su fintech specializacija Taikomosios matematikos studentams, o artimiausioje ateityje – jauniems žmonėms bus pasiūlyta nauja bakalauro studijų programa, orientuota į fintech“, – pasakoja B. Narkevičienė.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: