Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė telekomunikacijų ir informacinės visuomenės diena. Šia proga „Tele2“ vadovas Petras Masiulis pasakoja, kodėl telekomunikacijų sektorius pastaraisiais metais atsidūrė kasdienio gyvenimo epicentre, kas šio sektoriaus laukia netolimoje ateityje ir kaip klientų gyvenimą palengvins didieji duomenys (angl. Big Data).

„Lietuvą užklupusi pandemija akivaizdžiai parodė, kokią reikšmę žmogui, visuomenei ir šaliai turi telekomunikacijos. Nuotolinis gyvenimas – darbas ir mokslas iš namų per krizę nesustojo būtent dėl šio sektoriaus“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Neatsiejama kasdienybės dalis

Pasak P. Masiulio, vos prieš kelis dešimtmečius pandemija, su kuria susidūrėme, būtų kur kas skaudesnė. Nesant mobilaus ryšio ir interneto, efektyviai izoliuotis tiesiog nebūtų galimybės – tektų eiti į fizinius biurus, mokymosi įstaigas ar maisto prekių parduotuves.

Per karantiną daugumai gyventojų mobilusis ryšys ar tokie įrankiai kaip mobilusis parašas buvo vieninteliai būdai susisiekti su išoriniu pasauliu, mokytis, dirbti ir tiesiog gyventi. Tuo tarpu verslai, pasitelkę išmanius operatorių sprendimus, galėjo tęsti savo veiklą ir išvengti nuostolių.

„Mūsų, kaip telekomunikacijų bendrovės, funkcija – padėti ir visuomenei, ir valstybei veikti nuotoliniu būdu. Ši misija suteikia prasmę, mobilizuoja ir leidžia tobulinti procesus“, – pasakoja P. Masiulis.

Telekomunikacijos svarba auga kasmet. Štai vis giliau neriame į daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) platybes – vis daugiau išmanių įrenginių yra prijungti prie interneto, o tai mums suteikia dar daugiau laisvės ir mobilumo.

Didžiųjų duomenų era

„Tele2“ paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė visų Lietuvos mobiliojo ryšio klientų,  o aptarnaujami duomenų kiekiai – milžiniški. Šie didieji duomenys leidžia atlikti analizes ir įžvelgti vartotojų elgsenos ypatybes bei padėti priimti sprendimus tiek visuomenei, tiek atsakingoms valstybinėms institucijoms.

Analizių duomenys visuomet be išlygų yra tik nuasmeninti ir patikimai užkoduoti – individualių vartotojų ar jų įpročių iš duomenų išskirti neįmanoma.

Mobiliojo ryšio telefonai nuolatos keičiasi informacija su arčiausiai esančiais ryšio bokštais. Susiejus įrenginių buvimo vietos informaciją ir vietovės plotą galima įvertinti, kiek mobiliųjų telefonų tenka ploto vienetui bei koks judėjimas vyksta iš vienos zonos į kitą.

Taip per karantiną buvo galima stebėti gyventojų srautus tarp savivaldybių ar informuoti žmones apie judėjimą prie šventinių miesto eglių. Ypač pasiteisino „Tele2“ sukurtas paplūdimių užimtumo žemėlapis, leidžiantis įsivertinti, kuriame paplūdimyje galima išlaikyti saugų atstumą.

Remiantis šiais duomenimis atsiranda galimybė prognozuoti ateities scenarijus, kurie padėtų užbėgti už akių panašiems į pastarąją pandemiją įvykiams, planuoti judėjimą mieste ir verslų veiklą.

Kas toliau?

Telekomunikacijų verslas užima vis svarbesnį vaidmenį planuojant ir plėtojant išmanius miestus.

Daugybė mieste esančių skaitmeninių jutiklių fiksuoja kasdienį mūsų gyvenimą, o jų sukaupti duomenys perduodami įrenginiams, susijusiems tarpusavyje. Šios sąsajos – tai išmanaus miesto pagrindas arba kitaip – daiktų internetas, kurio būtinybė ateityje tik augs.

„Sklandžiam išmanaus miesto funkcionavimui reikalingas išskirtinai spartus 5G internetas. Jis leis prijungti kur kas didesnį jutiklių bei daviklių kiekį, o duomenis realiu laiku perduoti greičiau. Papildomai pasitelkus operatorių valdomus didžiuosius duomenis miestai gyventojams taps dar patogesniais ir tvaresniais“, – pasakoja P. Masiulis.

Verslai, atsižvelgdami į gyventojų srautus, galės tikslingiau paskirstyti savo pardavimo taškus, o savivaldybės – viešojo transporto bei kitas miesto paslaugas pritaikyti prie žmonių įpročių.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: