Verslo kliūčių žemėlapis: Kauno regione fiksuotas didžiausias šuolis

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2019-01-30 09:56

Spausdinti | Komentarai

Giedrė Kubiliūnienė / Organizatorių archyvo nuotr.

Nors vienu palankiausių verslui šalies miestų laikomas Kaunas šiemet iškrito iš šalies lyderių trejetuko, kai kurios regiono savivaldybės padarė didžiulį šuolį, o ir patys regiono verslininkai bendrą situaciją vertina optimistiškai. Trečius metus sudaromo verslo laisvės indekso duomenimis, 2018 m. Kauno apskrityje kur kas laisviau kvėpavo Kauno r., Raseinių bei Jonavos savivaldybių verslininkai.

Būtent Kauno regione fiksuotas ir didžiausias šuolis visos Lietuvos mastu: per 33 pozicijas į 15 vietą pakilo Jonavos r. savivaldybė. Pozicijas taip pat pagerino ir Raseiniai, šiemet pakilę per 15 vietų ir atsiradę pirmajame dvidešimtuke. Tuo tarpu kiek prasčiau sekėsi Kėdainiams – pagal verslo laisvės indeksą jie atsidūrė trečio dešimtuko pabaigoje nusileidę per 13 vietų. Kitos Kauno apskrities savivaldybės – Kauno m., Kauno r., Birštono, Prienų r., Kaišiadorių r. – išsirikiavo atitinkamai 4-oje, 5-oje, 24-oje, 25-oje ir 26-oje vietose iš 60 savivaldybių.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Kauno apskrities simpatikai – vietos verslininkai

Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad dėl Kaune sulėtėjusio smulkių ir vidutinių įmonių steigimosi miestas nusileido Palangai, tačiau konkurencinėje kovoje jo nurašyti toli gražu nereikia.

„Kaip sako pats Kaunas, „Kaunas tvarkosi“. Šiuo metu miestas susitelkęs į infrastruktūros, aplinkos tvarkymą, vis daugiau zonų atgyja ir tampa patrauklios visuomenei bei verslui. Tad ekonominės gyvybės antrasis pagal dydį šalies miestas tikrai nestokoja. Tai, kad verslui čia gerai, patvirtina ir patys verslininkai – beveik kas antrą būtų galima laikyti Kauno regiono patriotu ir tai yra įspūdingai aukštas rodiklis visos Lietuvos mastu“, – teigia ji.

Net 42 proc. apklaustų Kauno apskrities verslininkų patvirtino, kad aplinka kurti ir vykdyti verslą savo mieste jiems yra palanki. Pagal šį rodiklį Kaunas gerokai aplenkė Vilniaus regioną, kuriame aplinką savo verslui teigiamai įvertino 33 proc., o Klaipėdos regione – 32 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų.

„Pozityvias nuotaikas puikiai iliustruoja ir realūs pokyčiai. Tarkime Kauno r. savivaldybėje naujos įmonės steigiamos ypač sparčiai – visų Lietuvos savivaldybių sąraše ji pakilo iš 7 į 5 vietą“, – sako G. Kubiliūnienė.

Labiausiai spaudžia mokesčiai

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Kauno apskrities verslininkams – mokesčių našta. Tą tvirtina 57,4 proc. apklaustųjų, o 38,6 proc. respondentų įvardino biurokratines verslo reguliavimo procedūras.

Tačiau Kauno regiono respondentai labiausiai iš visų apklaustųjų jaučia, kad verslo aplinka jų regione gerėja ir yra sąlyginai labiausiai patenkinti savo darbuotojų išsilavinimu – tokių yra 36,6 proc. Kauną šiuo aspektu lenkia tik Šiaulių regionas (40 proc.).

Verslo kliuciu zemelapis 2018

Didžiausią šuolį, vertinant palankumą verslui, Kauno apskrityje šiais metais pasiekė Jonava, kuri reitinge pakilo per 33 pozicijas. Čia per metus smarkiai pagerėjo verslo asociacijų ir vietos savivaldybių atstovų verslo aplinkos vertinimas, išaugo ir mažų ir vidutinių verslo įmonių skaičius. Vertinant įmonių skaičiaus augimą procentais, Jonavai atitenka 3 vieta Lietuvoje.

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti aktyvesnis naudojimasis ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis, didesnis dėmesys darbuotojų motyvavimui, aktyvesnis verslo ir savivaldos institucijų dialogas.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt