Vilkai yra vieni iš grėsmingiausių plėšrūnų, kurie turi ilgalaikį poveikį upės ekosistemai, ir yra svarbūs siekiant išlaikyti ją sveiką. Šis faktas buvo pamirštas ir vilkams grėsė išnykimas beveik visoje Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje. Tokį nykimą įtakojo ūkininkai, medžiotojai ir rančų savininkai.
Tuo tarpu kitų gyvūnų populiacijos augo. Visa amerikiečių ekosistema buvo pakeista dėl greitai besiplečiančių kanopinių gyvūnų populiacijos. Ji augo greitai, nes pagrindinių plėšrūnų – vilkų populiacija sparčiai mažėjo.
Po dešimtmečius trukusių politinių ginčų su tais, kurie tradiciškai persekiojo vilkus, biologai ir aktyvistai, kurie palaikė vilkų populiacijos atgaivinimą, nugalėjo. Vilkai buvo iš naujo paleisti gyventi keliuose parkuose. Viena iš vietų buvo Jeloustouno nacionalinis parkas. Jie buvo išleisti 1995 metų sausio mėnesį ir 1996 metų sausio mėnesį. Po beveik 70 metų pertraukos, vilkų teikiama nauda tapo matoma beveik iš karto. Kadangi, vilkai yra plėšrūnai, kurie pirmiausia medžioja ligotus ir senus kanopinius gyvūnus, jie sustabdė žoliaėdžių populiacijos didėjimą Jeloustouno nacionaliniame parke.
Vilkų buvimas iš esmės pakeitė kanopinių elgesį. Pavyzdžiui, elniai liovėsi ėsti prie slėnių ir tarpeklių, nes vilkai ten galėjo tykoti jų pasaloje. Tokiu būdu, gimtoji augmenija sugebėjo atsistatyti ir iš naujo užaugo, taip didindama biologinę įvairovę, ir aprūpindama maistu bei pastoge įvairiausias augalų bei gyvūnų rūšis. Tačiau, didesnę nuostabą sukėlė tai, jog vilkų buvimas pakeitė upes. Buvo pastebėta, kad sumažėjo upių erozija, kanalai gilėjo ir susiformavo maži baseinai. Kodėl? Atsigavusi augmenija stabilizavo upes, kurios savo ruožtu pakeitė parko geografiją savarankiškai.
Žmonės sukūrė tikrą gyvenimišką eksperimentą, iš pradžių sunaikindami, o po to vėl iš naujo paleisdami vilkus į gamtą. Pradžioje ekologiniai pakitimai, sukelti vilkų nebuvimo, buvo maži ir nepastebimi. Bet šio eksperimento rezultatai įrodė, kad vilkai yra neatimama ekosistemos dalis, ir svarbūs natūralios Jeloustouno nacionalinio parko ekologijos priežiūrai.
Tarp ekologų šis reiškinys yra žinomas kaip “tropinė kaskada”. Tokioje sistemoje, aukščiausia kaskada buvo laikoma tai, kai vyriausiasis grobuonis, vilkas, buvo išnaikintas iš didžiosios jo natūralaus gyvenimo srities. Vyriausiojo grobuonies pašalinimas sukėlė platų diapazoną reiškinių, kurie apėmė visą gyvūnų gyvenimo tinklą. Į laisvę buvo paleista 40 vilkų, ir nors jų bendras populiacijos dydis lieka mažas, jie veikia kaip ekosistemos inžinieriai, kurdami nišas, kuriose kitos gyvūnų ir augalų rūšys gali apsigyventi.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame yra pasakojama apie Jeloustouno nacionalinį parką, bei vilkų atsiradimo naudą upėms ir visai ekosistemai.
