Top 10 geriausių visų laikų serialų

Paskelbė: Data: 2015-05-27 10:11

Spausdinti | Komentarai

Televizijos serialo "Hause of cards" plakatas

Visi serialų gerbėjai susiduria su ta pačia problema: kokį serialą rinktis, jog jis būtų nenuobodus, įtraukiantis nuo pat pirmųjų minučių? Į visiems įkyrėjančius nusiskundimus „Nieko gero neberodo…“ ir klausimus „Ką žiūrėti?“ bus atsakyta, pasistengiant įtikti net ir išrankiausiems. Siūlome Jums išsirinkti iš pačių geriausių visų laikų serialų.

10. Kortų namelis (House of Cards, 2013) – kultinis, vienas mėgstamiausių JAV prezidento Baraco Obamos serialų. Atskiras jo dalis kūrė tokie pripažinti kino grandai kaip Joelis Schumacheris, Agnieszka Holland, Davidas Fincheris, kino žvaigždė Jodie Foster, serialo pagrindinio moters vaidmens atlikėja Robin Wright – pernai už šį vaidmenį ji apdovanota „Auksiniu gaubliu“. Šiemet „Auksinį gaublį“ pagrindiniam herojui, charizmatiškajam dviejų „Oskarų“ laureatui Kevinui Spacey, atnešęs pasakojimas – tai keršto istorija. Frenkas Andervudas, sumanus ir patyręs politikas, atstovaujantis Demokratų partijai, tampa šios partijos drausmės prižiūrėtoju. Jo pareiga patraukti Rūmų atstovus jo partijos pusėn. Jo kolega partijoje ir naujai išrinktas prezidentas Garetas Volkeris (akt. Michel Gill) pažada Frenkui taip jo trokštamą užsienio reikalų ministro postą, bet ilgai netrukus atsiima savo pažadą, todėl Andervudas imasi keršto. Pasitelkdamas intriguojančius ir negailestingus metodus Frenkas padidina savo politinę įtaką. Naudodamasis savo gerai sukauptomis žiniomis apie Vašingtono politinį gyvenimą, jis ima manipuliuoti kiekvienu iš jį supančių asmenų, nesvarbu ar tai būtų jo kolegos Kongrese, ar didelių ambicijų turinti reporterė. Negana to, Frenko žmona Klerė jį palaiko mainais už jo pagalbą turima įtaka jos verslui. Šis serialas įtrauks jus į nesibaigiančias politikos pinkles ir leis artimiau pažvelgt į politikos užkulisius.

9. Roma (Rome, 2006) – jaudinanti drama apie meilę ir išdavystę, šeimininkus ir vergus, vyrus ir žmonas, respublikos žlugimo ir imperijos kūrimosi laikų kronika. Roma  – istorinė drama, kuriama Italijoje. Vien tik pirmos šio serialo 12 serijų,  kainavo net 100 milijonų dolerių. Dramoje vaizduojamas periodas, kai Romos respublika pavirto į Romos imperiją: pasikeitimus, kurie vyko tarp aristokratų ir varguomenės klasių, konstitucijos irimą ir ambicingų vadų veiksmus. Serialas prasideda 49 metais pr. Kr., kai po aštuonerių metų karų sėkmingai Galiją nukariavęs Gajus Julijus Cezaris rengiasi grįžti į Romą. Jis skuba namo su tūkstančiais mūšiuose užsigrūdinusių karių ir ketina imtis populiarių bei radikalių socialinių reformų. Likus pusamžiui iki krikščionybės aušros, Roma buvo turtingiausias pasaulio miestas, kosmopolitiškas metropolis su milijonu gyventojų, kylančios imperijos epicentras. Toje visuomenėje paprastas, iš liaudies kilęs kareivis galėjo tapti tautos didvyriu, net Respublikos vadovu. Tačiau valdančiosios klasės nepaliaujamai turtėjo, o Respublikos pamatai pamažu trupėjo, graužiami korupcijos ir prabangos. Senosios spartietiškos vertybės pamažu neteko patrauklumo, visuomenė susiskaldė, o praraja tarp plebėjų ir patricijų žiojosi vis gilesnė.  Kitaip nei kiti panašios tematikos serialai, „Roma“ didelį dėmesį skiria ne tik tų laikų aristokratijai, bet ir paprastų žmonių gyvenimui, tuo pačiu supažindindama su dviem romėnų kariais: Liucijum Vorenu (Lucius Vorenus) ir Titu Pulo (Titus Pullo) – dviem vieninteliais paprastais kareiviais, paminėtais Cezario „Commentarii de Bello Gallico“ („Galų karo užrašuose“). Pirmajame serialo sezone vaizduojamas Julijaus Cezario pilietinis karas, jo absoliuti diktatūra Romoje, kritimas dar nesibaigus „Galų karui“, bei nužudymas. Taip pat rodomas jaunojo Oktavijano (Octavian), vėliau tapusio Romos imperatoriumi, brendimas.

8. Blakė (The Wire, 2002) –  amerikiečių policinė drama, kurios veiksmas vyksta Baltimorėje. Pareigūnai, pasitelkę įvairią pasiklausymo įrangą ir slaptas kameras, tiria organizuoto nusikalstamumo grupuočių, platinančių narkotikus, juodus darbelius ir pluša, kad nusikaltėliai būtų nuteisti. Be viso to, detektyvams tenka susidurti su korupcija ir politiniais motyvais savo pačių gretose. Šis serialas  tikrai nėra paprasta drama apie policijos darbą. Serialas yra sukurtas Davido Simono, žmogaus, ilgą laiką iš arti stebėjusio tikrų policininkų nuotykius ir apie juos parašiusio keletą labai detalių knygų, viena iš jo istorijų ir yra šio serialo pagrindinė tema. Taigi kas geriau gali atpasakoti tai, kaip gaudomi nusikaltėliai, jeigu ne žmogus, kuris tai matė savo akimis? Ir patikėkit manimi, tai tikrai jaučiasi. Seriale Jūs nepamatysite  nuvalkiotų bylų, kai vienas pagrindinis veikėjas susapnuoja jų sprendimo būdą ar žino kas yra nusikaltėlis, bet niekam nesako. Ne, čia nėra (beveik) jokių klišių, viskas yra labai tikroviška, kas, pripažinkim, televizijai nėra labai būdinga. Pirmo sezono istorija sukasi apie slaptą policijos tyrimą siekiant atskleisti didelę narkotikų platintojų grupuotę ir pagrindinį jos vadą. Tyrimo centre atsiduria serialo pagrindinis veikėjas – detektyvas Maknaltis, kuris tikrai nėra joks mums įprastas super herojus. Taip, savo darbą jis išmano puikiai ir bylos nagrinėjimo procese sugeba pateikti visiems labai reikalingas įžvalgas. Tačiau gyvenime jis tėra išsiskyręs vyras, turintis du sūnus ir juos auklėjantis nelabai tradiciniais metodais. Jis bando susitaikyti su drauge, bet tuo tarpu susibėga su kitomis moterimis. Didžiausias serialo išskirtinumas yra tai, jog serialas nerodo vien tik policininkų darbo. Lygiai tiek pat  laiko gauna nusikaltėliai, kurių istorijos dažnai būna žymiai įdomesnės ir originalesnės. Pirmajame sezone yra aktyviai nagrinėjamas narkotikų platintojų gyvenimas, taigi nenustebkite, kai didžiąją laiko dalį matysite vien tik juodaodžius, daugybę keiksmažodžių ir neišsilavinusių piliečių bei taisykles, kuriose, kad ir kaip tai būtų slepiama, yra kiekvienas už save. Serialas nebando kelti dirbtinės įtampos, kai apklausiami penki įtariamieji ir vienas jų pasirodo esantis nusikaltėlis – čia pagrindinis blogiukas nuo žiūrovų nėra slepiamas ir iš lėto rodoma istorija iš dviejų pusių, kai policininkai ir nusikaltėliai artėja vienas prie kito.

7. Klajojantis cirkas (Carnivale, 2003) – žvynus besilupantis vyras, barzdota moteris, telepatija, antgamtiški reiškiniai, – viskas ir dar daugiau, ko nematėte būtent šiame seriale. Šis serialas tikrai turi tam tikrą ,,prieskonį“ – fantastiką, jos čia tikrai netrūksta. Seriale rodomas dviejų skirtingų žmonių grupių gyvenimai,  istorija vaizduoja  gėrio ir blogio, laisvos valios ir likimo kovos mūšį. Visas veiksmas vyksta tarp 1934 ir 1935 ir susideda iš dviejų pagrindinių siužetų. Pirmasis siužetas mus supažindina su Benu, jaunuoliu, turinčiu keistų gydomųjų galių, kuris prisideda prie klajojančio cirko. Netrukus Benas pradeda sapnuoti siurrealistinius sapnus ir matyti vizijas, kurios nuveda jį prie Henrio, kuris turi taip pat panašių sugebėjimų. Apie šį serialą kalbėti yra pakankamai sunku, nes šis pro mūsų šalį kažkaip parsprūdęs TV perlas yra kažkas visiškai neįtikėtino ir nenusakomo bei absoliučiai kitokio. Tai istorija vaizduojanti klajojančios atrakcionų trupės likimo fone kilusią lemiamą gėrio ir blogio kovą dėl žmonijos išlikimo.  Serialas buvo apdovanotas penkiais „Emmy apdovanojimais“, tačiau po dviejų sezonų pasitraukė iš televizijos ekranų, dėl sumažėjusio populiarumo.

6. Juodasis veidrodis (Black Mirror, 2012- ) – internetui įžengus į mūsų gyvenimą akys tarsi atsivėrė: nebeliko ribų, laiko limito, kontrolės. Jis tapo mūsų namais, gyvenimu, geriausiu draugu ir išminčiumi. Technologijos apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojom ir laikas pradėjo lėkti greičiau.

Šiuolaikinės medicininės technologijos leido išgydyti tūkstančius žmonių, pagydyti nepagydomuosius, suteikti šansą tiems, kurie ankščiau jo neturėjo. Internetas ištrynė valstybių sienas, atstumus  ir ilgas valandas laukimo, tačiau tuo pačiu jis ištrynė ir gebėjimą bendrauti, savarankiškai mąstyti ar mėgautis mus supančiu pasauliu. Technologijos suteikė begalę teigiamų aspektų, tačiau tuo pačiu nepašykštėjo ir neigiamų. “Black Mirror”, tai serialas atskleidžiantis tamsiąsias technologijų puses, pateikiantis savo ateities viziją, kuri gali pasirodyti mažų mažiausiai niūri. „Black Mirror“ sukurtas Charlie‘io Brooker‘io, teigiančio, jog tai drama apie mūsų gyvenimą, kurį gyvename dabar ir apie tai kaip mes gyvensime jį po 10 minučių. 2012 metais į televizijos padangę įskriejęs serialas buvo palankiai įvertintas kritikų bei apdovanotas „International Emmy“ apdovanojimu, kaip geriausias televizijos mini serialas

5. Tiudorai (The Tudors, 2007) – JAV televizijos serialas „The Tudors“ apie Anglijos karalių Henrį VIII buvo pradėtos rodyti 2007 metais. Pagrindinį vaidmenį seriale atliko Jonathanas Rhysas Meyersas, o vieną iš jo mylimųjų suvaidino ir erotinėje scenoje nusifilmavo lietuvių kilmės britų aktorė Ruta Gedmintas. „The Tudors“ pasakoja apie kontroversiškiausią visų laikų Didžiosios Britanijos karalių Henriką VIII, jo šešias žmonas bei anglikonų atskilimą nuo didžios ir galingos Romos katalikų bažnyčios. Serialas tiesiog skęsta prabangoje, prašmatniuose kostiumuose, nuogybėje ir žmonių kančiose. Tai tikros galinėjimosi dėl valdžios sužlugdytų likimų varžytuvės. Tiesiog būtina pažiūrėti norint suprasti pačią žmonijos prigimtį ir tai kaip formavosi modernioji Europa. Šis Airijos, Kanados, Didžiosios Britanijos ir JAV televizijos serialas buvo sukurtas specialiai Amerikos kanalui „Showtime“. Jis buvo transliuojamas nuo 2007 iki 2010 metų, iš viso buvo sukurtos 38 serijos. Seriale pasakojama apie Henriko VIII iš Tiudorų dinastijos santykius su Vatikanu, kitų šalių valdovais, to meto valstybės veikėjus, taip pat apie karaliaus asmeninį gyvenimą – daugybę jo meilužių ir šešias žmonas. Pagrindinius vaidmenis filme atliko Džonatanas Rys Majersas (Jonathan Rhys Meyers), Marija Doil Kenedi (Maria Doyle Kennedy), Natali Dormer (Natalie Dormer) ir kiti. „Tiudorai“ buvo nominuoti 56 įvairių premijų kategorijose ir 37 laimėjo.

4. Reklamos vilkai (Mad Men, 2007) – veiksmas nukelia mus į 1960 metų Niujorką, į netikėtą naują pasaulį. Tai galingas ir žavingas reklamos „aukso amžius“. Čia visi kažką parduoda, tačiau žmogus niekada negauna to, ko jis tikėjosi. Apsukrusis Donas Draperis – vienas galingiausių žmonių reklamos versle. Jis žaidžia savo žaidimus tiek valdybos posėdžių salėje, tiek miegamajame. Draperis bando bent vienu žingsneliu aplenkti labai greitai besikeičiantį pasaulį, o jaunieji jo padėjėjai visais įmanomais būdais stengiasi nuo jo neatsilikti. Negailestinga Niujorko reklamos verslo atstovų konkurencija, kova, kurios pagrindiniai žaidėjai kuria meną iš pardavimo tuo metu, kai jų pačių privatus gyvenimas yra jau parduotas! „Reklamos vilkai“ atvaizdavo sėkmingo, charizmatiško, bet asmeninės laimės neradusio reklamos kūrėjo Dreiperio gyvenimą 7-ame dešimtmetyje. Serialo finalas užbaigia tą jo gyvenimo etapą. Panašu, kad po visą gyvenimą trukusio bėgimo ir tapatybės kaitaliojimo jis liko be jokių reikšmingų ryšių.

3. Sopranai: Mafijos kronika (The Sopranos, 1999) – tai kontraversiškiausias kriminalinis JAV televizijos serialas. Tie, kurie nors kartą žiūrėjo „Sopranus: mafijos kroniką“, žino, kad agresyvi drama primena sprogstamąjį mišinį – čia gausu ir juodo humoro, ir žiaurios prievartos. Gana šokiruojančios scenaristo Davido Chase’o produkcijos apstulbinta kritika serialui iš karto prilipdė „kultinio” etiketę. Šiandien nebanali mafijos kronika drąsiai lyginama net su klasikiniu Martino Scorsesės dešimtmečio senumo gangsterinio kino etalonu – „Kietais vyrukais”. Niudžersio mafiozas Tonis Soprano (puikus aktorius Jamesas Gandolfinis)  nuolat slapčia konsultuojasi pas psichiatrę, tačiau depresiją jam įvarė ne vien gražios antys, palikusios baseiną galiniame kieme per vieną kepsnių vakarėlį. Tonis pasimetęs, nes sunkiai suvaldo tiek mafijos šeimą, tiek savąją, tiek ir gyvenimą apskritai. Savojoje šeimoje reikalai gana pakrikę: bręstanti dukra, atšalę santykiai su žmona, nusenusi italė motina, kuri atrodo ir elgiasi lyg puskvaišė, tačiau išties visai šaltakraujiškai manipuliuoja gyvybėmis. Ne geriau ir mafijoje, kur nuolat reikia pažinti pavydžius išdavikus savo gretose. Normalus vyras, šeimos tėvas – mafijos krikštatėvis. „Sopranai: mafijos kronika” koncentruojasi ties riba, kur šie du pasauliai skausmingai susiduria. Tik pasirodžius pirmajai Sopranų serijai 1999 m., serialas tapo televizijos fenomenu ir gavo išskirtinį kritikų pripažinimą už savo novatorišką požiūrį į mafijos gyvenseną, amerikietišką šeimos sampratą, italų kilmės amerikiečių bendruomenę, smurto poveikį žmogaus sielai ir tą siaurą ribą tarp to, ką visuomenė laiko morališkai priimtinu, o ką – ne. Sopranai yra skirta suaugusiųjų auditorijai, dėl jame diskutuojamų suaugusiųjų temų, smurto vaizdavimo, nuogybių ir necenzūrinės kalbos.

2. Bręstantis blogis (Breaking Bad, 2008-2013) –  serialo veiksmas sukasi apie chemijos mokytoją Volterį, kuriam netikėtai aptinkamas pažengęs plaučių vėžys, o likęs gyventi laikas – tik mėnesių klausimas. Jo svainis Henkas – policininkas, gaudantis narkotikų platintojus. Iš jo Volteris sužino, jog narkotikų prekeiviai uždirba didžiausius pinigus, nelegaliai gamindami ir pardavinėdami narkotikus gatvėse. Vieną dieną Volteris pamato savo buvusį mokinį Džesį, sprunkantį iš Henko surengto narkotikų reido. Supratęs, jog Džesis yra įsisukęs į narkotikų pasaulį ir pamatęs kaip jis gamina narkotikus, Volteris susiranda jį ir pasisiūlo per savo gyvenimą sukauptomis žiniomis apie chemiją pagaminti geriausią metamfetaminą apylinkėje, siekdamas užsidirbti pinigų skurstančiai šeimai, kuriuos paliktų jiems po mirties. Pagrindinis serialo išskirtinumas  yra gilūs ir fenomenaliai aktorių įkūnyti veikėjai. Abejingų nepaliekanti  Bryan Cranston ir Aaron Paul vaidyba jau nuskynė 5 „Emmy“ statulėles ir krūvą kitų apdovanojimų. Walteris nėra eilinis protagonistas iš nuobodylos mokytojo pavirtęs į Rembo, lygiai taip kaip Džesis nėra eilinis narkomaniūkštis. Kiekvienas jų turi  atskirą gyvenimą, savas moralės normas ir savas priežastis bristi į narkotikų verslą. Bene geriausias aktorių tandemas televizijoje meistriškai įkūnija jų gyvenime vyraujančią desperaciją ir sumišimą. Jie auga kartu su savo įkūnijamais veikėjais, sukurdami didžiulį kontrastą tarp to, kokie buvo pirmajame sezone ir paskutiniame. Po visiškai minimalistine, šviesia ir sterilia kauke, „Breaking Bad“ slepia neeilinio tamsumo atmosferą; iš tiesų jis niūrus, žiaurus ir negailestingai tikroviškas, neretai laviruojantis tarp skaudžios dramos ir anglies juodumo komedijos.

1. Sostų karai (Game of Thrones, 2011) – septynios karališkos šeimos kovoja dėl valdžios. Šiame kare tinka visos priemonės – intrigos, išdavystės, klastingos žmogžudystės. Tačiau kovodami dėl karūnos ir valdžios septynių kilmingų šeimų atstovai nepastebi, kad šalies šiaurėje kyla nauja, galinga jėga, taip pat trokštanti valdyti. Ši istorija jau užkariavo viso pasaulio žiūrovus. Serialą gerai įvertino ir televizijos profesionalai – „Sostų karai“ nominuoti dviem televizijos „Oskarais“ vadinamiems apdovanojimams „Auksiniams gaubliams“. Serialas laimėjo du ir buvo nominuotas dar vienuolikai „Emmy“. Ypač gerai įvertinta specialiuosius vaizdo ir garso efektus kūrusi komanda. Serialas  sukurtas pagal rašytojo George‘o Raymondo Richardo Martino „Ledo ir ugnies daina” epą. D.Martino sukurtas pasaulis – ne toks, kokį pažįstame mes. Metų laikai čia prasideda ir baigiasi atsitiktinai ir kartais trunka metus ar dešimtmečius. Tačiau nors „Sostų karai“ yra fantastikos kūrinys, į jį įpinama ir realių detalių: istorijos mėgėjams bus įdomu stebėti viduramžiškus karo žygius ar garsiuosius Rožių karus. „Fantastika – tai tik spalvingesnė ir labiau jaudinanti istorijos versija. Aš mėgstu užsikabinti už kažko, kas turi realų pagrindą, ir atnaujinti istoriją visiškai netikėtais būdais“, – savo požiūrį dėstė serialo kūrėjas. Tačiau D.Martinas visada stengiasi išlaikyti ribą, kad fantastikos nebūtų per daug. „Jei visi personažai turės ypatingų antgamtiškų galių, tai taps tiesiog pasakojimu, kaip kiekvienas bando jomis pasinaudoti ir nurungti vienas kitą. Lyg kokia super herojų kova“, – įsitikinęs jis. D.Martino sukurti personažai niekada nebūna tik geri ar blogi: net pikčiausieji kartais parodo turintys švelnumo ar užuojautos, o tie, kuriuos visi laiko šventais, kartais paslysta. Autorius šypsosi, kad turėjo pakankamai laiko gerai apgalvoti kiekvieno personažo charakterį – juk juos kūrė beveik 20 metų.

Taip pat skaitykite: TOP 10 naujausių laikų kino filmų

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt