Top 10 geriausių visų laikų serialų

Paskelbė: Karolina Kasparavičiūtė Data: 2017-08-19 02:11

Spausdinti | Komentarai

Televizijos serialo "Hause of cards" plakatas

Visi serialų gerbėjai susiduria su ta pačia problema: kokį serialą rinktis, jog jis būtų nenuobodus, įtraukiantis nuo pat pirmųjų minučių? Į visiems įkyrėjančius nusiskundimus „Nieko gero neberodo…“ ir klausimus „Ką žiūrėti?“ bus atsakyta, pasistengiant įtikti net ir išrankiausiems. Siūlome Jums išsirinkti iš pačių geriausių visų laikų serialų.

10. Kortų namelis (House of Cards, 2013-) – tai politinė drama, kurios pagrindiniame vaidmenyje nepakartojamasis Kevin‘as Spacey‘, įkūnijantis kongresmeną Francį J. “Franką” Underwoodą. Padėdamas prezidento rinkiminės kampanijos metu Garettui Walker‘iui, jis tikisi tapti valstybės sekretoriumi, tačiau politiko planus sujaukia viršininkė Linda, pranešdama, jog tai neįvyks ir jie turi kitą kandidatą. Įsiutęs dėl Garetto išdavystės, Frank‘as nusprendžia pradėti sudėtingą, manipuliacijomis apipintą karą prieš G. Walkerį, kurio metu jo kelyje pasitaiko ir susikompromitavęs politikas Peter‘is Russo bei žurnalistė Zoe. „House of cards“ – tai angliško serialo tuo pačiu pavadinimu perdirbinys. Mums pristatomas herojus betkokia kaina siekiantis galios ir valdžios. Po to kai tenka susidurti su kolegų išdavystėmis, jis visais įmanomais būdais siekia susidoroti su tais, kurie kaišioja jam pagalius į ratus. Skleisdamas neabejotiną charizmą jis taip pat tiesiogiai bendrauja su auditorija tarsi griaudamas sieną, skiriančią žiūrovą ir televizijos ekraną. Serialas yra puikiai nufilmuotas, absoliučiai nuostabus sprendimas – tiesioginis bendravimas su žiūrovu. Vizualiniai sprendimai puikūs, kokybė pagirtina. Jeff Beal muzikinio takelio autorius,  taip pat buvo nominuotas „Primetime Emmy award“, kaip geriausios muzikinės kompozicijos serialui autorius.  Jo muzikinis fonas serialo pristatyme įspūdingai nuteikia žiūrėjimui, kaip ir turėtų būti gero serialo struktūroje.

9. „Galaktikos kovos” (Battlestar Galactica, 2004-2009) Šiame seriale yra visko – karo, terorizmo, politikos, jausmų, mistikos, robotų ar net religinių fanatikų. Veiksmas vyksta tolimoje žvaigždės sistemoje, kurioje žmonija yra kolonizavusi dvylika planetų. Veiksmo pradžioje pasakojama apie žmonių sukurtus robotus – Cylonus, kurie sukilo prieš žmoniją, tačiau pralaimėję karą atsitraukė. Tačiau po daugelio metų ištobulėję ir sukaupę didelę kariuomenę jie netikėta ataka sunaikina visas dvylika kolonijų vienu metu. Iš klestinčios žmonių rasės lieka tik apie 50 tūkstančių žmonių, kuriems tuo metu pasisekė būti kosminiuose laivuose toliau nuo kolonijinių planetų. Likusi žmonijos dalis suformuoja nedidelę flotilę su vieninteliu likusiu kariniu laivu priešakyje ir išsiruošia į kelionę per nepažįstamą ir netyrinėtą erdvę į legendose minima Žemės planetą. Tačiau tai ne pati blogiausia žinia, nes juos persekioja niekada nemiegantys ir nepailstantys Cylonai, o jų kuro, vandens ir maisto atsargos nenumaldomai senka. Jeigu to dar būtų maža, paaiškėja, kad Cylonai patobulėjo taip, kad gali atrodyti taip pat kaip žmonės, o laive atsitinkantys iki tol manyti nelaimingi atsitikimai yra tokio roboto kruopščiai paruošti sabotažai.

8. Blakė (The Wire, 2002) –  amerikiečių policinė drama, kurios veiksmas vyksta Baltimorėje. Pareigūnai, pasitelkę įvairią pasiklausymo įrangą ir slaptas kameras, tiria organizuoto nusikalstamumo grupuočių, platinančių narkotikus veiklą. 2002 metais išleistas serialas pasakojantis apie sunkų policijos darbą, kuris  iš kitų dramų apie policijos darbą išsiskiria dėka jo kūrėjo – Davido Simono,  žurnalisto, praeityje artimai dirbusio su policijos pareigūnais ir netgi parašiusio kelias knygas šia  tematika – “The Corner: A Year in the Life of an Inner-City Neighborhood” ir “Homicide: A Year on the Killing Streets”. Seriale yra aptariamos kai kurios temos, kurios yra ir knygose. Davidas nenorėjo, kad serialas būtų panašus į kurį nors kitą, metus laiko jis atliko tyrimą tyrinėdamas Baltimorės policijos departamentą, žmogžudysčių skyrių, taip pat tyrinėjo narkotikų vartojimo ir prekiavimo kultūrą Baltimorės mieste. Būtent dėl šių priežasčių serialas yra labai tikroviškas, jame nėra momentų kai pagrindinis herojus tiesiog magiškai sugalvoja kaip išspręsti bylą. Pagrindinis veikėjas Džimis Maknaltis (aktorius – Dominikas Vestas) nėra joks įprastas televizijos herojus. Puikiai savo darbą išmanantis ir įžvalgus detektyvas, kurio asmeninis gyvenimas nepasisekęs. Džimis išsiskyręs su žmona, turi du vaikus, vis dar stengiasi susitaikyti su drauge, tačiau nevengia vienos nakties nuotykių. Maknaltis netradiciniais būdais auklėja savo vaikus, taip pat kartais piknaudžiauja alkoholiu. Maknaltis policininkas nesibodi purvino darbo, kuris garbingam policijos darbuotuojui būtų nepriimtinas, serialo autoriai, šio veikėjo tikrai nebando parodyti kaip herojaus į kurį reikėtų lygiuotis. Herojus sąmoningai nėra labai ryškus, išsiskiriantis iš savo komandos, tik laikas ekrane nurodo, kad būtent jis yra pagrindinis veikėjas.

7. Klajojantis cirkas (Carnivale, 2003) – „Prieš visa ko pradžią, po didžiojo karo tarp rojaus ir pragaro, Dievas sukūrė Žemę, ir atidavė ją valdyti klastingai beždžionei, kurią vadino žmogumi. Kiekviena karta sulaukdavo tiek šviesos būtybės, tiek tamsumų padaro. Ir didžiausios armijos nakty susiremdavo, senovės kare tarp gėrio ir blogio. Magija, kilnumas ir neįsivaizduojamas žiaurumas tuomet viešpatavo. Taip ir buvo, kol netikra saulė susprogo virš Trejybės ir žmogus amžiams iškeitė stebuklą į supratimą.“ Žvynus besilupantis vyras, barzdota moteris, telepatija, antgamtiški reiškiniai, šis serialas tikrai nepaliks abejingų. 1930-tųjų Amerikos „Didžiosios depresijos“, skurdo, nepritekliaus ir nevilties fone iškyla amžina kova tarp gėrio ir blogio. Rojaus ir pragaro konfliktas tiek individualiai asmenine, tiek visuomenine prasme. Dviejų skirtingų pusių reprezentacijomis tampa du pagrindiniai veikėjai. Pirmasis jų – Benas, netikėtai prie keistuolių, apsigimėlių ir šiaip nepritapėlių karnavalo prisijungęs vaikėzas, savo sumišusioje sąmonėje beieškantis atsakymų, kuriuos nepažįstamieji jo pakeleiviai, panašu, gali suteikti. Antrasis – charizmatiškasis pastorius Džastinas, taip pat palaipsniui suvokiantis turįs išskirtinių gebėjimų, bei besąlygiškai tikintis, jog tie gebėjimai  yra Dievo siųsti. Tiesa, kuris iš jų priklauso šviesiajai, o kuris tamsiajai pusei, taip ir lieka miglotai nutylėta. Provokuojančiai tamsus ir painiai įtraukiantis. Nepriekaištinga aktorių vaidyba, nepaisant to ar tai pagrindiniai charakteriai ar šalutiniai veikėjai, viskas susideda į nenutrūkstamą ir hipnotizuojančią legendą, kuri išgąsdins, intriguos ir privers spėlioti.

6. Vakarų pasaulis (Westworld, 2016-) – Jungtinių Amerikos valstijų kabelinės televizijos tinklas HBO per pastaruosius du dešimtmečius tapo ambicingų kūrėjų definicija. Užsibrėžtiems tikslams tinklas negaili lėšų bei resursų, o naujasis serialas „Westworld“ šiuo metu yra vienas iš brangiausiai kainuojančių bei įspūdingų kompanijos projektų.

Serialas paremtas 1973 metų, Michael Crichton sukurtu filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Siužetas sukasi apie vakarietišką teminį atrakcionų parką. Androidai, vilkintys dulkėtais apdarais – pagrindinė atrakcija, jie gali tapti draugais, su jais galima išgerti, mylėtis ar net nužudyti. Robotai, arba kaip kūrėjai juos pristato – šeimininkai, parko svečiams negali padaryti jokios žalos.

Plėtodami tokias plačias temas kaip: religija, moralė ir žmonių bei antžmogių smurtas, kūrėjai nepamiršta sudaryti dėmesį pritraukiančios atmosferos. Serialas puikiai balansuoja tarp filosofijos, romano, žudynių ir paslapčių. Ir jeigu jums toks aprašymas jau kažkur girdėtas – nenustebkite. Be serialo kūrėjų Jonathano Nolano ir Lisos Joy, prie šio projekto prisidėjo ir serialo „Dingę“ prodiuseris D. D. Abramsas.

5. Juodasis veidrodis (Black Mirror, 2012- ) – internetui įžengus į mūsų gyvenimą akys tarsi atsivėrė: nebeliko ribų, laiko limito, kontrolės. Jis tapo mūsų namais, gyvenimu, geriausiu draugu ir išminčiumi. Technologijos apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojom ir laikas pradėjo lėkti greičiau.

Šiuolaikinės medicininės technologijos leido išgydyti tūkstančius žmonių, pagydyti nepagydomuosius, suteikti šansą tiems, kurie ankščiau jo neturėjo. Internetas ištrynė valstybių sienas, atstumus  ir ilgas valandas laukimo, tačiau tuo pačiu jis ištrynė ir gebėjimą bendrauti, savarankiškai mąstyti ar mėgautis mus supančiu pasauliu. Technologijos suteikė begalę teigiamų aspektų, tačiau tuo pačiu nepašykštėjo ir neigiamų. “Black Mirror”, tai serialas atskleidžiantis tamsiąsias technologijų puses, pateikiantis savo ateities viziją, kuri gali pasirodyti mažų mažiausiai niūri. „Black Mirror“ sukurtas Charlie‘io Brooker‘io, teigiančio, jog tai drama apie mūsų gyvenimą, kurį gyvename dabar ir apie tai kaip mes gyvensime jį po 10 minučių. 2012 metais į televizijos padangę įskriejęs serialas buvo palankiai įvertintas kritikų bei apdovanotas „International Emmy“ apdovanojimu, kaip geriausias televizijos mini serialas.

4. Reklamos vilkai (Mad Men, 2007) – veiksmas nukelia mus į 1960 metų Niujorką, į netikėtą naują pasaulį. Tai galingas ir žavingas reklamos „aukso amžius“. Čia visi kažką parduoda, tačiau žmogus niekada negauna to, ko jis tikėjosi. Apsukrusis Donas Draperis – vienas galingiausių žmonių reklamos versle. Jis žaidžia savo žaidimus tiek valdybos posėdžių salėje, tiek miegamajame. Draperis bando bent vienu žingsneliu aplenkti labai greitai besikeičiantį pasaulį, o jaunieji jo padėjėjai visais įmanomais būdais stengiasi nuo jo neatsilikti. Negailestinga Niujorko reklamos verslo atstovų konkurencija, kova, kurios pagrindiniai žaidėjai kuria meną iš pardavimo tuo metu, kai jų pačių privatus gyvenimas yra jau parduotas! „Reklamos vilkai“ atvaizdavo sėkmingo, charizmatiško, bet asmeninės laimės neradusio reklamos kūrėjo Dreiperio gyvenimą 7-ame dešimtmetyje. Serialo finalas užbaigia tą jo gyvenimo etapą. Panašu, kad po visą gyvenimą trukusio bėgimo ir tapatybės kaitaliojimo jis liko be jokių reikšmingų ryšių.

3. Sopranai: Mafijos kronika (The Sopranos, 1999) – tai kontraversiškiausias kriminalinis JAV televizijos serialas. Tie, kurie nors kartą žiūrėjo „Sopranus: mafijos kroniką“, žino, kad agresyvi drama primena sprogstamąjį mišinį – čia gausu ir juodo humoro, ir žiaurios prievartos. Gana šokiruojančios scenaristo Davido Chase’o produkcijos apstulbinta kritika serialui iš karto prilipdė „kultinio” etiketę. Šiandien nebanali mafijos kronika drąsiai lyginama net su klasikiniu Martino Scorsesės dešimtmečio senumo gangsterinio kino etalonu – „Kietais vyrukais”. Niudžersio mafiozas Tonis Soprano (puikus aktorius Jamesas Gandolfinis)  nuolat slapčia konsultuojasi pas psichiatrę, tačiau depresiją jam įvarė ne vien gražios antys, palikusios baseiną galiniame kieme per vieną kepsnių vakarėlį. Tonis pasimetęs, nes sunkiai suvaldo tiek mafijos šeimą, tiek savąją, tiek ir gyvenimą apskritai. Savojoje šeimoje reikalai gana pakrikę: bręstanti dukra, atšalę santykiai su žmona, nusenusi italė motina, kuri atrodo ir elgiasi lyg puskvaišė, tačiau išties visai šaltakraujiškai manipuliuoja gyvybėmis. Ne geriau ir mafijoje, kur nuolat reikia pažinti pavydžius išdavikus savo gretose. Normalus vyras, šeimos tėvas – mafijos krikštatėvis. „Sopranai: mafijos kronika” koncentruojasi ties riba, kur šie du pasauliai skausmingai susiduria. Tik pasirodžius pirmajai Sopranų serijai 1999 m., serialas tapo televizijos fenomenu ir gavo išskirtinį kritikų pripažinimą už savo novatorišką požiūrį į mafijos gyvenseną, amerikietišką šeimos sampratą, italų kilmės amerikiečių bendruomenę, smurto poveikį žmogaus sielai ir tą siaurą ribą tarp to, ką visuomenė laiko morališkai priimtinu, o ką – ne. Sopranai yra skirta suaugusiųjų auditorijai, dėl jame diskutuojamų suaugusiųjų temų, smurto vaizdavimo, nuogybių ir necenzūrinės kalbos.

2. Bręstantis blogis (Breaking Bad, 2008-2013) –  serialo veiksmas sukasi apie chemijos mokytoją Volterį, kuriam netikėtai aptinkamas pažengęs plaučių vėžys, o likęs gyventi laikas – tik mėnesių klausimas. Jo svainis Henkas – policininkas, gaudantis narkotikų platintojus. Iš jo Volteris sužino, jog narkotikų prekeiviai uždirba didžiausius pinigus, nelegaliai gamindami ir pardavinėdami narkotikus gatvėse. Vieną dieną Volteris pamato savo buvusį mokinį Džesį, sprunkantį iš Henko surengto narkotikų reido. Supratęs, jog Džesis yra įsisukęs į narkotikų pasaulį ir pamatęs kaip jis gamina narkotikus, Volteris susiranda jį ir pasisiūlo per savo gyvenimą sukauptomis žiniomis apie chemiją pagaminti geriausią metamfetaminą apylinkėje, siekdamas užsidirbti pinigų skurstančiai šeimai, kuriuos paliktų jiems po mirties. Pagrindinis serialo išskirtinumas  yra gilūs ir fenomenaliai aktorių įkūnyti veikėjai. Abejingų nepaliekanti  Bryan Cranston ir Aaron Paul vaidyba jau nuskynė 5 „Emmy“ statulėles ir krūvą kitų apdovanojimų. Walteris nėra eilinis protagonistas iš nuobodylos mokytojo pavirtęs į Rembo, lygiai taip kaip Džesis nėra eilinis narkomaniūkštis. Kiekvienas jų turi  atskirą gyvenimą, savas moralės normas ir savas priežastis bristi į narkotikų verslą. Bene geriausias aktorių tandemas televizijoje meistriškai įkūnija jų gyvenime vyraujančią desperaciją ir sumišimą. Jie auga kartu su savo įkūnijamais veikėjais, sukurdami didžiulį kontrastą tarp to, kokie buvo pirmajame sezone ir paskutiniame. Po visiškai minimalistine, šviesia ir sterilia kauke, „Breaking Bad“ slepia neeilinio tamsumo atmosferą; iš tiesų jis niūrus, žiaurus ir negailestingai tikroviškas, neretai laviruojantis tarp skaudžios dramos ir anglies juodumo komedijos.

1. Sostų karai (Game of Thrones, 2011-) – septynios karališkos šeimos kovoja dėl valdžios. Šiame kare tinka visos priemonės – intrigos, išdavystės, klastingos žmogžudystės. Tačiau kovodami dėl karūnos ir valdžios septynių kilmingų šeimų atstovai nepastebi, kad šalies šiaurėje kyla nauja, galinga jėga, taip pat trokštanti valdyti. Ši istorija jau užkariavo viso pasaulio žiūrovus. Serialą gerai įvertino ir televizijos profesionalai – „Sostų karai“ nominuoti dviem televizijos „Oskarais“ vadinamiems apdovanojimams „Auksiniams gaubliams“. Serialas laimėjo du ir buvo nominuotas dar vienuolikai „Emmy“. Ypač gerai įvertinta specialiuosius vaizdo ir garso efektus kūrusi komanda. Serialas  sukurtas pagal rašytojo George‘o Raymondo Richardo Martino „Ledo ir ugnies daina” epą. D.Martino sukurtas pasaulis – ne toks, kokį pažįstame mes. Metų laikai čia prasideda ir baigiasi atsitiktinai ir kartais trunka metus ar dešimtmečius. Tačiau nors „Sostų karai“ yra fantastikos kūrinys, į jį įpinama ir realių detalių: istorijos mėgėjams bus įdomu stebėti viduramžiškus karo žygius ar garsiuosius Rožių karus. „Fantastika – tai tik spalvingesnė ir labiau jaudinanti istorijos versija. Aš mėgstu užsikabinti už kažko, kas turi realų pagrindą, ir atnaujinti istoriją visiškai netikėtais būdais“, – savo požiūrį dėstė serialo kūrėjas. Tačiau D.Martinas visada stengiasi išlaikyti ribą, kad fantastikos nebūtų per daug. „Jei visi personažai turės ypatingų antgamtiškų galių, tai taps tiesiog pasakojimu, kaip kiekvienas bando jomis pasinaudoti ir nurungti vienas kitą. Lyg kokia super herojų kova“, – įsitikinęs jis. D.Martino sukurti personažai niekada nebūna tik geri ar blogi: net pikčiausieji kartais parodo turintys švelnumo ar užuojautos, o tie, kuriuos visi laiko šventais, kartais paslysta. Autorius šypsosi, kad turėjo pakankamai laiko gerai apgalvoti kiekvieno personažo charakterį – juk juos kūrė beveik 20 metų.

Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių (kol kas) antro dešimtmečio filmų

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt