Seniau buvo manyta, jog šiuolaikiniai žmonės su neandertaliečiai susimaišė maždaug prieš 60 tūkst. metų, tačiau žmonių DNR pėdsakai aptikti neandertaliečio genome leidžia manyti, kad šiuolaikiniai žmonės su dabar jau išnykusiais mūsų protėviais pradėjo daugintis jau prieš 100 tūkst. metų. Tyrimas, fiksuojantis šią naują išvadą, publikuojamas žurnale „Nature“.
Šio tyrimo pagrindu laikomas kojos piršto kaulas, kuris buvo rastas pietų Sibiro Altajaus kalnuose esančiame Denisovo urve. Tyrėjai aprašė, kaip jiems pavyko sulyginti neandertaliečių genomą su šiuolaikinių afrikiečių genetine medžiaga, kurioje neandertaliečių DNR fragmentų aptikta nebuvo.
Neandertaliečių, kilusių iš Ispanijos ar Kroatijos genome mokslininkams nepavyko surasti jokių šiuolaikinio žmogaus DNR pėdsakų. Tačiau, štai, Altajaus neandertaliečių DNR buvo rasta tam tikrų elementų, kurie atitinka šiuolaikinių Afrikos gyventojų genome esančias daleles.
Visa tai reiškia, kad dalis neandertaliečių turėjo kontaktą su šiuolaikinio žmogaus protėviais kur kas ankščiau nei tai padarė kiti. Įrodymai, kad Levante ir Kinijoje ankstyvieji žmonės gyveno jau prieš daugiau nei 120 tūkst. metų, tampa vis labiau įtikinami.
Šis naujas tyrimas patvirtina pastarąjį atradimą, kuris atskleidžia, kad mažiausiai viena šiuolaikinių žmonių protėvių grupė prieš 100 tūkst. metų sugebėjo nukeliauti iki Altajaus kalnų, kur šie kūrė šeimas bei poravosi su vietiniais neandertaliečiais.
Neandertaliečio galvos rekonstrukcija © Wikimedia Commons nuotr.
Sužinok daugiau! Spausk čia ir tapk mūsų draugu „Facebook’e“
